nekilnojamojo turto mokestis

Nekilnojamojo turto rinka atsigauna ir didėja būsto įperkamumas, tad Lietuvos bankas ragina naujus valdančiuosius nebeatidėlioti visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio. Socialdemokratai ir Lietuvos bankas sutaria, kad toks mokestis turi būti visuotinis ir daugumai nedidelis. Tačiau progresinis, kad prabangaus turto savininkai mokėtų daugiau. Toks mokestis esą verstų nenaudojamo būsto savininkus jį parduoti ar išnuomoti. Visgi rinkos dalyviai abejoja, ar mokestis sumažintų būsto kainas.

Pastaruoju metu nekilnojamojo turto (NT) mokestis  Lietuvoje kelia daug diskusijų. Bet iki šiol daugeliui nėra aišku, kam iš tiesų jis yra reikalingas ir kam būtų naudojamas, jeigu būtų padidintas. Ar jį reikėtų mokėti didesniam skaičiui žmonių? Anot ekspertų, nėra keista, kad visuomenė mokesčiui priešinasi. Išties gali būti pikta gyvenant ten, kur nėra gatvių, mokėti didesnius mokesčius už tuos, kurie gyvena sutvarkytoje aplinkoje su gera infrastruktūra.

Kaip žinia, bažnyčios, mečetės, vienuolynai ir kiti religiniai pastatai Lietuvoje yra atleisti nuo daugybės mokesčių. Vis tik religinės bendruomenės turi ir visai ne religijai skirto nekilnojamojo turto (NT), iš kurio gauna pajamų. Ir už tai, beje, irgi neturi mokėti mokesčių. Visoms religinėms bendruomenėms Lietuvoje priklauso 7997 religiniai (būtent religinės paskirties) NT, už kuriuos nėra mokamas nekilnojamojo turto mokestis, rodo Registrų centro duomenys.

Gyventojai, kurių turimo nekilnojamojo turto (NT) bendra mokestinė vertė viršija neapmokestinamąją ribą – 150 tūkst. eurų – NT mokesčio deklaracijas savarankiškai užpildyti ir mokestį sumokėti turi iki gruodžio 15 d., informuoja Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Savo NT vertę galima sužinoti suvedus NT unikalų numerį Registrų centro internetinėje svetainėje.

Pastaruoju metu viešoje erdvėje buvo nemažai diskutuota apie nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pakeitimus. O kol jie nepriimti, tūkstančiams gyventojų teks sumokėti mokestį pagal dabar galiojančią tvarką.  Gyventojai, kurių turimo nekilnojamojo turto (NT) bendra mokestinė vertė viršija neapmokestinamąją ribą – 150 tūkst.

Antradienį Seimo salėje bus pradėtas kitų metų biudžeto svarstymas, kuriame turėtume sulaukti naujų mokesčių pasiūlymų ir kitų daugelį šalies gyventojų liečiančių mokestinių korekcijų.   Šiandien 19 val. TV3 laidoje „Dėmesio centre“ ekspertai aiškinsis, kokius mokesčių pakeitimus šiais ir kitais metais mums ruošia valdžia.

Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas pripažįsta, kad šioje kadencijoje nekilnojamojo turto (NT) mokestis gali būti ir nepriimtas, tačiau jis sako, kad mokestis nėra „palaidotas“, o tik atidėtas. „Nemanau, kad jis palaidotas, manau, jis atidėtas, nes panašu, jog su šiuo biudžetu galimai ir nebus mokestinių dalykų keičiama ir priimama, tačiau diskusija lieka atvira.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad dabar svarbiausia priimti ateinančių metų biudžetą ir leidžia suprasti, kad sprendimai dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio nukeliami į ateitį.  „Visas laikas yra mūsų laikas. Dabar svarbiausia priimti ateinančių metų biudžetą, tikrai yra ką veikti, yra darbo, bus laiko ir kitoms diskusijoms“, – Seime susirinkusiems žurnalistams sakė premjerė.

Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikisi, kad nepaisant vis dar kylančių aštrių diskusijų Seimas pritars nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pataisoms, numatančioms platesnes tarifo „žirkles“.  „Šis pasiūlymas racionalus, jis tikriausiai sulauks palaikymo“, – antradienį Seime žurnalistams teigė Seimo vadovė. „Pasiūlymas turėtų nuimti šiokį tokį žmonių nerimą dėl gyvenamo būsto, kad saugiau jaustųsi žmonės, kurie nepasitiki savivaldos išmintimi. Tie 4 ar 3 proc.

Valdantiesiems pasiūlius pagrindiniam būstui taikyti mažesnius – 0,05–0,5 proc. nekilnojamojo turto (NT) mokesčio tarifus, Lietuvos banko (LB) vadovas sako diskusijose dėl naujo mokesčio modelio pasigendantis įvertinimo, koks bus jo finansinis rezultatas.   „Tai, ko aš pasigendu, kai teikiami įvairūs siūlymai, kaip tai atliepia šituos siekius ir koks yra rezultatas, tame tarpe ir finansinis, iš tų visų siūlymų“, – žurnalistams pirmadienį sakė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Kiek ir kam teks mokėti naują nekilnojamojo turto mokestį? Iki raudonumo aistros tebeverda Seime, kur dėl mokesčio beliko vienas balsavimas. Ir opozicijai, ir liberalams pykstant dėl itin didelių galimų tarifų, konservatoriai jau linkę nusileisti ir įstatyme numatyti vieno procento lubas. Konservatoriai skaičiuoja, kad per metus mokestis vidutiniškai siektų 16 eurų, tačiau vyresni žmonės atkerta, kad ir tiek yra daug.

Daugelį žmonių pykdantys nekilnojamojo turto mokesčio ir visos mokesčių reformos planai įskėlė kibirkštį ir tarp konservatorių bei eurokomisaro Virginijaus Sinkevičiaus. Šis viešai paneigė, kad įdiegti naują mokestį ir visą reformą Lietuvai neva liepia Europos Komisija. Pasak komisaro, valdantieji patys iššvaistė laiką, nevykdo savo pačių įsipareigojimų ir rizikuoja netekti europinių pinigų – 26 milijonus Europos Komisija tebėra įšaldžiusi.

Konservatoriai finansų ministrė Gintarė Skaistė bei Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė pagrindiniam gyvenamajam būstui siūlo taikyti 0,05–0,5 proc. nekilnojamo turto (NT) mokesčio tarifą.

Seime liko paskutinis balsavimas dėl naujo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelio. Tarptautinės institucijos jau ne vienerius metus kartoja, kad Lietuvai būtina įsivesti visuotinį tokio tipo mokestį. Naujo modelio šalininkai teigia, kad taip bus sunešami šimtai milijonų į savivaldybių biudžetus, kurie galės būti leidžiami keliams tiesti, mokykloms renovuoti. Kritikai atšauna, kad mokestis palies daug didesnę dalį gyventojų, o daliai jų tai gali tapti nepakeliama našta.

Lietuvos savivaldybių asociacija siūlo nustatyti triskart didesnį nei dabar nekilnojamojo turto (NT) mokestį apleistiems, neprižiūrimiems statiniams. Tai, anot jos, sumažintų kliūtis vystyti teritorijas.  Pasak asociacijos vadovės Romos Žakaitienės tarifas galėtų siekti iki 9 procentų. Dabar leidžiamas tarifas tokiam turtui apmokestinti siekia 3-4 procentus. „Galėtų būti didesnis mokestis apleistam, neprižiūrimam, nebaigtam statyti būstui.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė tikina, kad šiuo metu vykstančios diskusijos bei pasiūlymai dėl Nekilnojamo turto (NT) mokesčio įstatymo pakeitimų rodo, jog „gimsta kompromisas“. Ji tikisi, kad Seimas dėl šio įstatymo priims sprendimą greičiau, negu dėl kitų mokesčių reformoje numatytų projektų.

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius tvirtina, kad parlamento Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko Mindaugo Lingės siūlomas nekilnojamo turto (NT) mokesčio įstatymo modelis yra geresnis nei Vyriausybės projekte. Pasak jo, M. Lingės registruotas projektas labiau atitinka horizontalaus ir vertikalaus teisingumo principą.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį imsis Vyriausybės siūlomos nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pertvarkos.  Kaip BNS sakė komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė, mokesčių paketo svarstymas komitete bus tęsiamas nuo Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo. „Svarstymą pradėsime nuo klausymų, nes komitete gavome nemažai nuomonių dėl pateiktų pakeitimų. Sudarysime galimybę suinteresuotoms pusėms pristatyti savo pozicijas bei argumentus.

Trečiadienį Vyriausybėje pritarė ilgai rengtiems mokesčių pakeitimų pasiūlymams. Atitinkami įstatymų projektai bus perduoti toliau svarstyti Seimui. Palyginti su anksčiau viešintomis pataisomis, pagal dabartinius siūlymus mokesčiai turėtų būti keliami nuosaikiau. Bene daugiausia pakeitimų laukia dirbantiems savarankiškai, taip pat turintiems nekilnojamojo turto. Pavyzdžiui, individualią veiklą vykdantiems asmenims palaipsniui pajamų mokesčio tarifas didės nuo dabartinių 15 proc.

Metinė infliacija Lietuvoje sumažėjo dviem procentais ir siekia 15 procentų, tačiau žadėtosios defliacijos ir toliau nesulaukėme. Pasak ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės, infliaciją vis dar lemia aukštos maisto kainos.  Ar prasminga tokiu metu visuotinai apmokestinti būstų savininkus, ekonomistė atsakė TV3 žinių „Dienos komentare“. Metinė infliacija šiek tiek sumažėjo, tačiau žadėtosios defliacijos mes ir toliau nematome, nes šį mėnesį kainos vėl kilo daugiau nei 0,5 proc.

Šią savaitę Finansų ministerija pristatė mokestinių pasiūlymų paketą, kuriame buvo aptartas ir kiek anksčiau registruotas Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo projektas. Vis tik nelogišku šio mokesčio modelio veikimo principu piktinasi net patys politikai, esantys valdančioje koalicijoje. Seimo narys Laisvės partijos atstovas Kasparas Adomaitis savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje išreiškė neigiamą nuomonę apie naujo gyventojų nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelį.

Lietuvoje pensijos ir išmokos yra mažos, o viešosios paslaugos nekokybiškos, nes mokesčių, ypač turto, surenkama mažiau, nei daugelyje kitų ES šalių, pastebi daugelis ekspertų. Tai norima pakeisti labiau apmokestinant gyventojų turimą nekilnojamąjį turtą (NT). Finansų ministerija neseniai pristatė atitinkamą įstatymo projektą. Pagal jį apmokestinamas būtų visas NT – ir gyvenamosios paskirties (butai, namai), ir kitokios (pvz.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad likus savaitei laiko iki NT mokesčio termino pabaigos 8,9 tūkst. gyventojų deklaravo 3,6 mln. eurų. VMI duomenims, dar 24 tūkst. gyventojų iki gruodžio 15 d. per Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS) turi pateikti NT mokesčio deklaracijas ir sumokėti 11 mln. eurų mokesčio. „Didžiąją dalį nekilnojamojo turto savininkų, kurie naudojasi VMI e. paslaugomis, apie tai informuojame išankstiniais pranešimais per Mano VMI.

Viena iš Lietuvos valstybės problemų yra deficitinis biudžetas. Iš pastarųjų 10 metų nebuvo tokių, kad šalies biudžetas būtų subalansuotas ar perteklinis. Tvirtinamas biudžetas ar faktiškai surenkamas ir paskirstomas biudžetas visada buvo deficitinis. Pats paprasčiausias būdas spręsti biudžeto deficito problemą yra mokesčių tarifų padidinimas arba naujo mokesčio įvedimas. Bet kuri iš šių priemonių visada papildo biudžetą.

Finansų ministerija teikia naują NT mokesčio projektą. Ministrė Gintarė Skaistė žada, kad, pagal jį, už pirmąjį būstą pusei gyventojų mokestis negrės. O vidutinis mokestis esą per metus sieks 14 eurų. Tiesa, kuo turtas brangesnis, ir kuo jo daugiau, tuo ir mokestis bus didesnis. Lietuvos bankas perspėja, kad naujasis mokestis nuskriaus gyvenančius regionuose, o ekonomistai beda pirštu į spragas išvengti mokesčio – pavyzdžiui, perleidžiant būstą giminaičiams.

Tarptautinis valiutos fondas, beveik dvi savaites dirbęs Lietuvoje, įvertino šalies ekonomiką ir į viršų kopiančias kainas. Prognozuojama, kad infliacija vasarą nesušvelnės – kainos augs bent iki liepos mėnesio. Finansų ministrė Gintarė Skaistė neatmeta, kad rudenį gali būti pasiūlytos naujos priemonės kovai su infliacija. O Tarptautinis valiutos fondas pasisako ne tik už nekilnojamojo turto mokestį, kuris prieštaringai vertinamas Lietuvoje, bet ir ragina didinti aplinkosaugos mokesčius.

Daugelis lietuvių gyvena nuosavame būste ir turi papildomų nekilnojamojo turto (NT) objektų – sodybą, garažą, sodą. Kitaip nei daugelyje Vakarų šalių, Lietuvoje apmokestinama tik labai nedidelė NT dalis. Tačiau netrukus situacija turėtų pasikeisti. Jeigu valdantieji įgyvendins savo planus, jau šiemet turėtų būti pakeistas NT mokestis. Tai padarius, dauguma turto turinčių gyventojų už jį mokėtų nuo keliolikos iki keliasdešimtis eurų dydžio mokestį per metus.

Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio deklaracijas už 2020 metus pateikė apie 16,5 tūkst. gyventojų – jie deklaravo apie 5,4 mln. eurų mokesčio. Tačiau 3,6 tūkst. žmonių dar skolingi apie 1 mln. eurų, skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Pamiršusiems deklaruoti ir sumokėti VMI pagal jos duomenis nustatė mokėtiną NT mokestį.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad 2,9 tūkst. gyventojų, turinčių nekilnojamojo turto, kurio vertė viršija 220 tūkst. eurų, už 2019 metus sumokėjo 1,9 mln. eurų nekilnojamojo turto mokesčio (NTM). Mokesčių administratorius ragina pareigingųjų pavyzdžiu pasekti dar per 2,2 tūkst. gyventojų, kurie biudžetui skolingi apie milijoną eurų: pamiršusiems sumokėti VMI išsiuntė priminimus per elektroninę deklaravimo sistemą.

Seimas po pateikimo pritarė Ramūno Karbauskio pateiktam nekilnojamojo turto (NT) mokesčio projektui. Už jį balsavo 65 Seimo nariai, prieš – 38, 13 parlamentarų susilaikė. Valstiečių lyderio siūlomas mokesčio modelis panašus į pasiūlytą Finansų ministerijos, kurį spalio pabaigoje Seimas grąžino tobulinti Vyriausybei. Kad mokestis įsigaliotų, jam dar reikės pereiti svarstymo ir priėmimo stadijas parlamente.

Antradienį po pateikimo Seimas atmetė Vyriausybės pasiūlytas Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisas. Jos grąžintos tobulinti. Už įstatymo projektą balsavo 41 Seimo narys, 26 buvo prieš, o 25 susilaikė. Projektas buvo grąžintas jį tobulinti. Primename, kad Vyriausybės parengtose nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pataisų projekte siūloma sumažinti gyventojų nekomercinės paskirties NT taikomą neapmokestinamąjį dydį nuo 220 tūkst. eurų iki 100 tūkst.

Neformaliai ministrų kabinetas yra apsvarstęs ir pritaręs Seimo narių registruotiems naujiems mokesčiams, kurie būtų taikomi finansų įstaigoms ir prekybos tinklams. Tai po trečiadienį vykusio Vyriausybės posėdžio, kuriame pritarta kitų metų valstybės, „Sodros“ ir sveikatos draudimo biudžetams, patvirtino ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Valdžiai ketinant išplėsti nekomercinio nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo bazę, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktorius Mindaugas Statulevičius sako, kad situacija po poros metų neišvengiamai keisis ir turinčių mokėti mokestį savininkų daugės.  „Žmonėms, kurių turto vertė dabar 90-95 tūkst.

Finansų ministerijai paskelbus planus išplėsti nekilnojamojo turto mokesčio bazę ir apmokestinti daugiau turto, daugeliui gali kilti klausimas, kiek realiai vertinamas jų turtas, už kurį reikėtų mokėti mokestį. Pagal registruotą įstatymo pataisų projektą apmokestinama būtų gyventojui ar įmonei priklausančios patalpos, inžineriniai ir kiti statiniai (ne žemės sklypai, kurie apmokestinami pagal Žemės mokesčio įstatymą). Nuo kitų metų siūloma apmokestinti turto vertę, kuri viršija 100 tūkst.

Dar balandžio mėnesį Vyriausybės pristatyta parengta mokesčių ir pensijų reforma pasiekė Seimo salę. Tikėtasi, kad viskas įsigalios nuo kitų metų, tačiau ne visi pasiūlymai tinka Seimo nariams ir lengvai prasiskins kelią. Kaip pastebėjo konservatorius Andrius Kubilius, Vyriausybė šią reformą vadina itin svarbia, tačiau už Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas balsavo tik 52 nariai. Konservatoriai siūlo steigti laikinąją komisiją dėl mokesčių ir pensijų reformos.

Mokesčių reformoje numatytas naujas mokestis nekilnojamajam turtui palies kiekvieną planuojantį įsigyti būstą. Susidurti su naujuoju mokesčiu gali tekti ir tiems, kurie būstą nuomojasi. Tiesa, analitikų nuomonės šiek tiek skiriasi, kaip gi visa tai atsilieps rinkai. Finansų ministras Vilius Šapoka paaiškina, kokius pokyčius įneš šis mokestis. Šiuo metu visas turimas fizinio asmens nekilnojamasis turtas yra sumuojamas ir, jei neviršija 220 tūkst.

Lietuvos politikai labai mėgsta kalbėti apie šalies pasiekimus įvairiuose sąlygas verslui atspindinčiuose reitinguose. Tačiau į Seimo rudens sesiją keliaujantys planai ir vėl keisti žaidimo taisykles, įvedant naują mokestį valstybinėje žemėje veikiančiam verslui, gali ne tik sutrukdyti palypėti konkurencingumo laipteliais į viršų, bet ir priversti verslo įmones stabdyti stambius investicinius projektus visoje Lietuvoje.

Žvelgiant į tai ką siūlo partijos prieš rinkimus, verta atsigręžti ir pasidomėti, kokie įstatymai buvo priimti. Vienas jų – nekilnojamojo turto (NT) mokesčio. Nors kol kas jis taikomas prabangiam NT, analitikai teigia, kad priimtu įstatymu žengiamas žingsnis link visuotinio apmokestinimo. 2014 metais gruodžio 9 dieną Seime susirinko 99 politikai ir 65 už balsais nusprendė, kad fizinių asmenų nekilnojamojo turto vertės neapmokestinamasis dydis turi būti sumažintas nuo 1 mln. litų (290 tūkst.

 Eligijus Masiulis, opozicinės Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Ką valdančioji Seimo dauguma su socialdemokratais moka, to iš jų tikrai neatimsi, – Lietuvos žmonės ir smulkusis verslas iš anksto gavo „dovanų“ artėjančių Kalėdų proga. Gavo tokių dovanų, kurias mielai kuo greičiau išmestų pro langą. Valdantieji Seime tyliai ir vieningai nubalsavo už mokesčių didinimą nuo 2015 metų – t. y. nustatė naują nekilnojamojo turto mokesčio kartelę (nuo 760 tūkst.

Premjeras Algirdas Butkevičius kol kas nemano, kad galėtų būti įvestas visuotinis nekilnojamojo turto (NT) mokestis. Esą neaugant realioms pajamoms tai daryti netikslinga. „Kol kas, aš manau, šito mokesčio negalėtume taikyti.

Jo­niš­kio ra­jo­no gy­ven­to­jas Vi­dū­nas Rim­kus, prieš be­veik še­šio­li­ka me­tų par­da­vęs grū­dų san­dė­lį, ne­se­niai su­ži­no­jo te­be­san­tis jo sa­vi­nin­kas. Par­duo­tas tur­tas jo­niš­kie­čiui li­ko pir­kė­jams lai­ku jo neį­si­re­gist­ra­vus. Ta­čiau di­džiu­lio pa­sta­to vie­to­je da­bar li­kę tik pa­ma­tai – pir­kė­jai sta­ti­nį nu­grio­vė ir iš­si­ve­žė ply­tas. Tik do­ku­men­tuo­se esan­tis san­dė­lis V. Rim­kui gra­si­na mo­kes­čiais ir bau­do­mis.

Seimas nenumatytame posėdyje priėmė Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisą, kuria nutarta nuo 1 iki 3 proc. padidinti viršutinę nekilnojamojo turto mokesčio tarifo ribą. Už šį teisės akto pakeitimą, kuris įsigalios nuo kitų metų pradžios, balsavo 68 Seimo nariai, prieš – 3, susilaikė 11 parlamentarų. Kaip pažymima dokumento aiškinamajame rašte, tokiu būdu numatoma leisti savivaldybės tarybos sprendimu nekilnojamojo turto mokesčio tarifą padidinti iki 3 proc. nuo mokestinio turto vertės.

Ūkininkai nuogąstauja, kad įsigaliojus naujiems Žemės ir Nekilnojamojo turto mokesčių įstatymams, gali tekti mokėti gerokai daugiau nei dabar mokesčių. Tokius nuogastavimus žemdirbių savivaldos vadovai antradienį išsakė Premjerui, praneša LTV „Šiandien“. Ūkininkai sako nuogąstaujantys, kad teks plačiau atverti piniginę naujiems mokesčiams. Nuo kitų metų mokestis už žemę bus skaičiuojamas atsižvelgiant į jos rinkos vertę, o maksimalus tarifas nuo 1,5 proc. didės iki 4 proc.

Naktimis triūsiančių parlamentarų sukurptomis sąlygomis tenka gyventi visiems piliečiams, nors Seimo nariai pripažįsta, kad patys ne visai suvokia savo darbo rezultatus. Dar vienas tautos gelbėjimo aktas Seime baigėsi prieš pat Kalėdas. Kartu suteiktos tvirtos garantijos, kad panašių problemų gali kilti po metų, o gal ir anksčiau. Kadencijos pradžioje valdantieji, kurie pasikrikštijo „permainų koalicija“, naktinį mokesčių šturmavimą buldozeriu grindė prastu praėjusios valdžios palikimu.

Graikai vėl rengia  naujus protestus taip išreikšdami savo pasipiktinimą vis griežtesnėmis vyriausybės taupymo priemonėmis, informuoja BBC. 24 valandų streiką rengs viešojo transporto darbuotojai ir taksi vairuotojai, viešojo sektoriaus darbuotojai rengs masinį protestą Atėnų centre. Laikinai  darbą žada nutraukti ir aviacijos dispečeriai, dėl to neišvengiamai sutriks oro susisiekimas Graikijoje.

Abiejų rankų pirštų neužtektų suskaičiuoti, kiek kartų Lietuvoje vėl ir vėl diskutuojama apie nekilnojamojo turto mokestį gyventojams. Vieną kartą diskusija netgi priėjo iki konkrečių Finansų ministerijos pateiktų alternatyvų, kurios parodė, kad iš šio mokesčio biudžetas galėtų gauti nuo 40 iki 73 mln. litų. Lyginant su 20 milijardų litų nacionalinio biudžeto pajamų, šis nė pusės procento nesiekiantis derlius, atrodė, atšaldė mokesčio entuziastus.

Europos mokesčių ir audito komisaras Algirdas Šemeta nesutinka su prezidentės Dalios Grybauskaitės požiūriu, kad nekilnojamojo turto mokestis nepagelbėtų lopant valstybės finansų skyles. Skiriasi komisaro nuomonė ir dėl kitų taupymo kelių, praneša LTV „Panorama“. Nors valdantieji kol kas atsisakė, o gal tiesiog nukėlė planus įvesti nekilnojamojo turto (NT) ir automobilių mokesčius, diskusijos aukščiausiu lygiu toliau verda.

Finansų ministerija neseniai pateikė tris alternatyvas, kaip galėtų atrodyti 2011 metais įvestas visuotinis nekilnojamojo turto (NT) mokestis. Jis sudarytų nuo 0,3 iki 1 procento dydžio turto vertės. NT mokestis būtų mokamas kasmet, o pajamos iš jo papildytų savivaldybių biudžetus. Neaiškūs tikslai Nors naujasis mokestis buvo numatytas šių metų Vyriausybės programoje, tačiau vos tik apie jį prabilta garsiau, buvo sulaukta visuomenės kritikos bangos.

Liberalų sąjūdis ir liberalcentristai skeptiškai vertina Tarptautinio valiutos fondo (TVF) siūlymus įvesti nekilnojamojo turto ir "žaliąjį" automobilių mokestį. "Manau, kad keldami mokesčius mes esame pasiekę ribą ir nebegalime daugiau didinti jokių mokesčių. Reikia pasižiūrėti išėjus į gatvę, kiek šiandieną žmonės dar yra pajėgūs mokėti mokesčius. Bet koks jų didinimas neduotų laukiamų rezultatų", - sakė liberalų vadovas Eligijus Masiulis.