nekilnojamasis turtas

Dauguma svajoja apie gyvenimą individualiame name, tačiau svajonės išsipildymą neretai temdo finansinės galimybės. Apklausų rezultatai rodo, kad didžiajai daliai būsto ieškančiųjų šiuo metu įperkamas nekilnojamasis turtas, kainuojantis iki 200 000 Lt, o negalėdami įsigyti namo, gyventojai dažniausiai renkasi butus. Nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt atliktos apklausos rezultatai rodo, kad daugiau nei pusė (51 proc.

Per pastarąjį dešimtmetį nekilnojamojo turto kainos Jungtinėje Karalystėje augo triskart greičiau, nei atlyginimai. Nacionalinė apgyvendinimo agentūra informuoja, kad nuo 2001-ųjų iki 2011-ųjų metų nekilnojamojo turto kainos šoktelėjo daugiau kaip 94 procentais, arba vidutiniškai nuo £121,769 iki £236,518. Tuo tarpu vidutinis darbo užmokestis per tą patį laikotarpį paaugo vos 29 procentais.

Mitas, kad butų nuomos paklausa paaštrėja rugpjūčio antroje pusėje. Bent jau šiemet norinčių išsinuomoti stogą virš galvos bruzdesys buvo pastebėtas dar liepos mėnesį. Ypač didžiuosiuose miestuose, kur už patrauklią kainą butas gali būti išnuomotos vos po kelių valandų nuo skelbimo pasirodymo internete. Susidūrė su problemomis Išsinuomoti būstą Vilniuje itin sudėtinga.

Padidėjus namų ar sklypų sodų bendrijose paklausai, nekilnojamojo turto rinkos ekspertai pastebi, kad per metus sostinėje kolektyvinių sodų kainos sumažėjo vidutiniškai apie 15 proc. Tokį kainų pokytį užfiksavo nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt ekspertai, rugpjūčio pradžioje išanalizavę daugiau nei 2,5 tūkst. skelbimų. Šiuo metu vidutinė parduodamo sodo kaina sostinėje siekia 144 tūkst. litų, nors prieš metus tokiu pačiu laikotarpiu buvo 172 tūkst. litų. Domoplius.

Krašto apsaugos ministerija planuoja šalies savivaldybėms perduoti jai priklausančius, bet nenaudojamus tarnybinius butus. Šiuo metu Krašto apsaugos ministerijai (KAM) priklausančiuose tarnybiniuose butuose gyvena daugiau nei pusšimtis krašto apsaugos sistemoje nebetarnaujančių asmenų. Tai yra beveik ketvirtadalis visų krašto apsaugos sistemos tarnybinių butų gyventojų. Panevėžyje toks pastatas, kuriame įrengti tarnybiniai būstai kariškiams, yra Beržų gatvėje.

Jei kada nors svajojote turėti savo nuosavą salą, dabar gali būti tinkamas laikas tai padaryti, rašo CNBC. Silpna paklausa ir augantis parduodamų privačių salų skaičius sukūrė pirkėjams palankią rinką. Pasaulyje privačių salų kainos yra kritusios nuo 20 iki 80 proc., pranešė CNBC. Palankios rinkos sąlygos Bendrovės „Private Islands“ vadovo Chriso Krolowo teigimu, šiuo metu galima įsigyti daugiau kaip 600 privačių salų.

Vilniuje šiuo metu siūloma įsigyti apie 2500 naujų butų. „Eikos“ skaičiavimais, apie trečdalis jų yra šiaurinėje ir vakarinėje miesto dalyse: Pašilaičiuose, Pilaitėje, Viršuliškėse, Karoliniškėse ir Baltupiuose. 12 proc. visos pasiūlos - Naujamiestyje. Paskutiniu metu išaugo naujų butų pasiūlymų skaičius viename seniausių Vilniaus mikrorajonų - Antakalnyje ir netoli esančiuose Valakampiuose, kur pirkėjams siūloma apie dešimtadalis visų naujų butų Vilniuje.

Viena Prancūzijos bendrovė rado išradingą sprendimą, kaip išjudinti sąstingio kamuojamą nekilnojamojo turto rinką. Parduodama nuosavybę ji taiko loterijos principą. Nukentėję nuo blogų paskolų, bankai vangiai skolina europiečiams būstui. O dauguma gyventojų kitaip namo neįpirks. Todėl nepatenkinti ir parduodantys, ir ieškantys būsto. Sprendimą iš šios aklavietės rado viena Prancūzijos nekilnojamojo turto tarpininkė – ji pritaikė loterijos principą. „Nuosavybę parduoti vis sunkiau.

Kartais pasitaiko atvejų, kai įvairiuose skelbimuose, kuriuose pristatomas parduodamas nekilnojamasis turtas, skelbiama, jog pirkėjui bus skiriama papildoma dovana, pavyzdžiui, automobilis, kelionė ar koks kitas daiktas, paslauga. Taip bandoma pritraukti pirkėjus, galbūt išskirti pasiūlymą iš kitų. Tačiau ar realiai būsto ieškantieji susidomi tokiais pasiūlymais? Nekilnojamojo turto portalo Aruodas.

Seimas nenumatytame posėdyje priėmė Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisą, kuria nutarta nuo 1 iki 3 proc. padidinti viršutinę nekilnojamojo turto mokesčio tarifo ribą. Už šį teisės akto pakeitimą, kuris įsigalios nuo kitų metų pradžios, balsavo 68 Seimo nariai, prieš – 3, susilaikė 11 parlamentarų. Kaip pažymima dokumento aiškinamajame rašte, tokiu būdu numatoma leisti savivaldybės tarybos sprendimu nekilnojamojo turto mokesčio tarifą padidinti iki 3 proc. nuo mokestinio turto vertės.

Dešiniajame Neries krante vėl iškils statybų kranai, o į naująjį miesto centrą atsigręš investuotojai. Tokį optimistišką scenarijų planuoja miesto savivaldybė, nors nekilnojamojo turto specialistai ambicijas vertina skeptiškiau. Pusės milijardo investicijos modernių stiklinių pastatų pašonėje pakeistų ir medinį Šnipiškių veidą. Savaitraščio žurnalistai atliko eksperimentą Šnipiškių kvartale, kur planuojama įkurdinti naująjį sostinės centrą.

Užkirsti kelią mokesčių nemokančių nekilnojamojo turto (NT) juodųjų brokerių veiklai galima priimant NT brokerių įstatymą, kuriam prieštaraujančiųjų beveik nėra. Tačiau valdžios atstovai šito daryti neskuba jau trečius metus. Ilgą laiką būsto nuoma besiverčianti verslininkė Jolanta Mockuvienė prieš keletą savaičių ieškodama nuomininkų pateko į neįprastą situaciją – su nuomininkais į jos namus užklydo ir NT bendrovės agentas.

Besiverčiančiųjų gyvulininkyste Lietuvoje per dvidešimtmetį sumažėjo triskart, dalis buvusių fermų šiandien virtę griuvėsiais, kitos – apleistos ir tuščios. Šį yrantį sovietinį paveldą ūkininkai norėtų naudoti savo reikmėms, tačiau koją kiša dingę savininkai ir biurokratija. Žlugus sovietmečiu kurtiems kolūkiams jų turtas buvo išdalytas žmonėms už pajus. Šitaip gabalėliais buvo padalytos ir fermos.

Kuriose pasaulio šalyse sparčiausiai smunka nekilnojamojo turto kainos? Portalas „Gobal Property Guide“ surinko duomenis iš 36 pasaulio valstybių, tarp jų ir Lietuvos. 24 šalyse per metus NT atpigo, o likusiose – brango. Lietuva atsidūrė sąrašo viduryje. Latvija buvo trimis vietomis aukščiau, o Lenkija atsidūrė beveik sąrašo viduryje. Estija išsiskyrė iš Baltijos šalių, mat joje NT brango.

Šių metų gegužę pirkimo sandoriais buvo perleista 5,7 tūkst. žemės sklypų, rodo Registrų centro pateikti negalutiniai duomenys. Tai - aukščiausias žemės rinkos aktyvumo rodiklis nuo 2007 m. spalio. Po nedidelio atoslūgio balandį Lietuvos nekilnojamojo turto rinka gegužę vėl pasižymėjo aktyvumu: visų rūšių nekilnojamojo turto perleista daugiau nei ankstesniais mėnesiais, skelbia Registrų centras. Negalutiniais duomenimis, gegužę pirkimo sandoriais Lietuvoje įsigyta beveik 10 tūkst.

Maždaug prieš trejus metus Alkarkono meras uždegė žalią šviesą ambicingam projektui – pastatyti 100 mln. eurų vertės kultūros ir meno centrą. Projekte buvo numatyti devyni įspūdingi pastatai, trys požeminiai aukštai bei cirko arena, rašo BBC. Prabėgus trims metas projektas buvo įšaldytas, vieniši futuristiniai statiniai liūdi už metalinės tvoros, kurią retkarčiais papuošia grafiti entuziastai.

Lietuviai pradeda domėtis investicijomis į kurortus, ieško įvairiausių gyvenamų būstų ne tik tokiuose kurortuose kaip Druskininkai ar Neringa, bet ir atranda naujus, pavyzdžiui, Rusnę, teigia nekilnojamo turto ekspertai. Anot jų, tokia vartotojų elgsena yra susijusi su keliais motyvais – ne tik turėti poilsio vietą sau ir savo šeimai, bet ir saugiai investuoti lėšas.

Nors Vilnius yra brangiausias Lietuvoje miestas apsigyventi ir gyventi, namų ūkių finansinė padėtis čia geriausia. Taip teigiama SEB banko parengtoje didžiųjų miestų (ir jų rajonų) namų ūkių finansų apžvalgoje. Vidutinį darbo užmokestį gaunantis Vilniaus gyventojas negalėtų nusipirkti vidutinio dydžio būsto, turi brangiausiai mokėti už nuomą, miesto transportą, tačiau gaunamų pajamų vilniečiams užteko, kad sukauptų didžiausias santaupas.

Siekiant priversti apleistų pastatų savininkus imti juos tvarkyti, Seimas yra pasiūlęs išplėsti nekilnojamojo turto (NT)  mokesčio ribas. Tačiau Vyriausybė pirmadienį dar neapsisprendė, kokią poziciją pateiks Seimui. Išplėtus NT mokesčio ribas, didžiausias galimas mokestis būtų ne 1, o 3 proc. turto vertės. Premjero Andriaus Kubiliaus teigimu, savivaldybės didesnį mokestį galės nustatyti tais atvejais, kai pastatai yra apleisti.

Šią sa­vai­tę bu­vu­siems „Aly­taus teks­ti­lės“ dar­buo­to­jams tu­rė­tų bū­ti pra­dė­ti mo­kė­ti įsi­sko­li­ni­mai par­da­vus ne­kil­no­ja­mą­jį įmo­nės tur­tą. At­si­skai­ty­mams su bu­vu­siais teks­ti­li­nin­kais teks apie 1 mln. li­tų. Li­ku­si dar 2 mln. li­tų sko­la jiems ne­bus grą­žin­ta. Už par­duo­tą tur­tą gau­ta apie 6 mln.

Visi norime gyventi gražiai ir patogiai. Gražus bei patogus gyvenimas prasideda nuo savo būsto įsigijimo, jo remonto ir apstatymo. Kad Lietuva neatrodytų tokia didelė ir tolima, reikalinga ir mašina. Visam šiam gėriui reikalingi dideli pinigai. Bandome taupyti, tačiau... tenka pripažinti, kad vienerius metus taupę, matome, jog teks tai daryti dar dvidešimt metų. Belieka imti paskolą. Deja, paskola ne visada reiškia išsigelbėjimą.

Butų nuomos rinkai visus metus daug įtakos turi sezoniškumas – butų nuomos pasiūlą ir paklausą veikia ne tik šildymo sezonas ir su juo didėjančios išlaidos būstui, bet ir šiltasis metų laikas. Būtent šiltuoju metu vienuose miestuose atsiranda daugiau laisvų butų ir išauga pasiūla, o kituose pasiūlos trūksta dėl padidėjusios paklausos. Artėjant vasarai, ir būstų savininkams, ir nuomininkams aktualu, kaip keisis ir ar išvis keisis būsto nuomos kainos.

Kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, kelionės – tai dalykai, kuriuos apdraudęs žmogus gali daug ramiau žvelgti į ateitį. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį sprendžiant draudimo klausimus, pataria Darius Jasinskis, „Danske“ banko Produktų valdymo departamento direktorius. Koks turtas yra draudžiamas? Sprendimą draustis kiekvienas priima individualiai arba tardamasis su šeima, įvertinęs įvairius argumentus.

Vyriausybės planai brangiai parduoti nebenaudojamą valstybės nekilnojamąjį turtą gali taip ir neišsipildyti. Vien per penkerius metus suplanuotos parduotinų objektų kainos sumenko tris kartus. Ar sumos atitinka rinkos kainas, suabejojo net patys valdantieji. Vakar Seimo Audito komiteto nariai buvo išvykę pasižvalgyti po ketinamus parduoti valstybės nekilnojamojo turto objektus sostinėje.

Dar ne taip seniai kaip ant mielių augusios nekilnojamojo turto kainos, panašu, mus prie to įpratino. Todėl dabar, jau kurį laiką rinkoje nusistovėjus štiliui, dažnas savęs klausiame, ar čia tik ne tyla prieš audrą? Ar tai nėra tik trumpas atokvėpis prie naują kainų spurtą aukštyn arba žemyn? Apie šiandienos situaciją nekilnojamojo turto rinkoje pasakoja brokeris Manfredas Žaliauskas. Namai, nameliai... „Butų kainos nusistovėjusios ir iš esmės nesikeičia jau apie porą metų.

Lietuva yra stipri gamyboje, inovacijų kūrime, tačiau mums trūksta vadybinių gebėjimų, Norvegijos prekybos rūmų surengtame seminare investicijų į nekilnojamąjį turtą (NT) tema sakė ūkio ministras Rimantas Žylius. Jo teigimu, dėl šios priežasties vienas iš svarbiausių ūkio ministerijos uždavinių išlieka užsienio investicijų į Lietuvą pritraukimas. „Vienas iš mūsų tikslų – Lietuvos prekinio ženklo garsinimas. Vienas iš būdų tai daryti – pritraukti investicijas į Lietuvą.

Daugiau nei prieš 30 metų pastatytą būstą Vilniaus gyvenamuosiuose rajonuose finansiškai naudingiau nuomotis, o naują, 2007 m. ar vėlesnės statybos, – įsigyti. Tuo tarpu Kaune senos statybos būstą labiau verta įsigyti, o naujesnės – nuomotis. Tokias įžvalgas pateikia lankomiausias nekilnojamojo turto skelbimų portalas Domoplius.lt, išanalizavęs didžiausių Lietuvos miestų vidutines būsto pardavimo ir nuomos kainas bei atsižvelgęs į paskolos dydį ir grąžinimo trukmę.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose - Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje - šių metų kovo mėnesio reikšmė išliko nepakitusi. Tai jau trečias mėnuo iš eilės, kai šis rodiklis nesikeičia. Kovo mėnesį Lietuvos didmiesčiuose buvo fiksuojami skirtingi kainų pokyčiai: Vilniuje buvo stebimas 0,1proc.

Europos nekilnojamojo turto (NT)  sektoriuje jaučiamas neužtikrintumas ir pirmenybė teikiama potencialiai saugesnėms rinkoms, o ne sparčiai augantiems centrams, teigiama „PwC“ kartu su „Urban Land Institute“ atlikto tyrimo ataskaitoje „Nekilnojamojo turto tendencijos Europoje 2012 m.“ Tyrimo duomenimis, šių metų perspektyvos priklausys nuo esamų reguliacinių priemonių poveikio bankams išduodant paskolas ir nuo finansų rinkų reakcijos į valstybių skolų problemas.

Negalutiniais duomenimis, šių metų kovą pirkimo sandoriais Lietuvoje įsigyta per 8 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) objektų. Tai yra beveik trečdaliu daugiau nei vasarį. Registrų centro duomenimis, pernai kovą buvo įsigyti 7215 nekilnojamieji daiktai, 2010 m. kovą - 6265, 2009 m. kovą - 5282, o 2008 m. kovą – 7655 pastatai, patalpos ir žemės sklypai kartu sudėjus. Daugiau nei pusę visų šių metų kovo mėnesį įvykusių nekilnojamojo turto pardavimo sandorių sudarė žemės sklypų perleidimai.

Nuosavą būstą planuojantys statyti gyventojai turėtų suskubti: statybinių medžiagų gamintojai netrukus ketina kelti kainas. Lietuviškos plytos brangs iki 15 proc. dar šį mėnesį, skelbia gamintojai, rašo „Lietuvos rytas“. Žaliavos plytų gamintojams pernai brango 30 proc., degalai irgi nepigo. Pasak bendrovės „Silikatas“ vadovo Kęstučio Dobrovolsko, 15 proc. kainos augimas gali būti ne paskutinis.

Jau šį savaitgalį, kovo 31 – balandžio 1 dienomis, nuo 10 iki 16 valandos viena didžiausių nekilnojamojo turto vystymo bendrovių Lietuvoje „MG Valda“ visus ieškančius būsto kviečia į vienintelį organizuojamą butų išpardavimo savaitgalį „Žirmūnų namuose“ (Žirmūnų g. 70c) Vilniuje. Neseniai baigtame projekte butus jau įsigijo 96 šeimos, likusių dvylikos naujakurių tikimasi sulaukti šį savaitgalį.

Nuosavas žemės sklypas ir namas – kone kiekvieno lietuvio svajonė. Gražiai ir patogiai dar nuo vaikystės svajojo ir Jurgita. Prieš penkerius metus svajonė išsipildė – su šeima persikėlė į namą netoli Klaipėdos. Moteris sako, kad gyventi priemiestyje tikrai patogu, tačiau Jurgita vis dažniau susimąsto, kad mieste būtų lengviau. „Sūnus didesnis, tai problemų nėra. Susisiekimas gana geras.

Žemės savininkai baiminasi, kad įsigaliojus naujam Žemės mokesčio įstatymui, gali tekti mokėti gerokai daugiau nei dabar mokesčių. Nuo kitų metų mokestis bus skaičiuojamas, atsižvelgiant į žemės rinkos vertę, o didžiausias tarifas nuo pusantro procento kils iki 4 – tai daliai žemės savininkų gali tapti per didelė našta, praneša LTV naujienų tarnyba.

Paklausiausi šiemet bus dviejų kambarių butai, kainuojantys iki 100 tūkst. litų. Tik vilniečiai už butą pasiruošę mokėti daugiau - 200-250 tūkst. litų. Miegamuosiuose miesto rajonuose esantys butai pirkėjams kur kas patrauklesni, nei esantys miesto centre ar senamiestyje. Statybos įmonių grupės „Merko“ bei visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ apklausos duomenimis, penktadalis lietuvių pirktų butą, jei turėtų už ką. Daugiau nei 20 proc.

Naujausiais JAV vyriausybės duomenimis, naujų namų statyba JAV vasarį, palyginti su sausiu, sumažėjo 1,1 proc., informuoja BBC. JAV prekybos departamento duomenimis, vasarį metinis naujų namų statybos lygis siekė 698 tūkst. namų. Duomenys atspindi nereguliarų atsigavimą praėjus šešeriems metams po nekilnojamojo turto burbulo sprogimo. Naujų namų statybos lygis buvo 34,7 proc. aukštesnis nei 2010-ųjų vasario mėnesio lygis.

Vienas Silicio slėnio verslininkas yra pasiryžęs parduoti savo 929 kv. m. namus Los Gatose (Kalifornijoje, JAV)  ir už gautą sumą įsigyti akcijų pasaulinėje kompanijoje „Facebook“, rašo tinklapis bizjournal.com.

Pernai beveik penktadaliu paaugusi ir 2,6 mlrd. Lt metinę apyvartą pasiekusi Lietuvos būsto rinka 2012-uosius pradėjo nežymiu būsto kainų indekso smukimu sostinėje ir nuosaikiu indekso padidėjimu likusioje šalies dalyje. Per pirmuosius tris šių metų mėnesius Vilniaus mieste perleistų senesnės statybos butų vidutinė kaina, preliminariais duomenimis, siekė vidutiniškai 3689 Lt/kv. m ir buvo 0,6 proc. mažesnė nei paskutinį 2011-ųjų ketvirtį.

Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinka šiemet atsigaus, o planuojamos komercinių ir gyvenamųjų naujų patalpų statybų apimtys Lietuvoje šiemet bus didesnės negu Latvijoje ar Estijoje, mano „Ober Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis. „Po rekordiškai prastų metų modernių verslo patalpų rinkoje šiemet laukia atsigavimas, ypač Lietuvoje.

Yra trys pagrindiniai veiksniai, nuo kurių priklausys, kaip plėtosis NT rinka Lietuvoje 2012 metais – makroekonominė situacija, bankų finansavimo politika ir vidaus vartojimas. Kaip prognozuoja NT rinkos specialistai, nors šalies ūkio augimas lėtės, šalies potencialas ilgalaikėje perspektyvoje išlieka didžiulis. „Pramonės sektorius gali nustebinti“, – surengtuose spaudos pusryčiuose sakė bendrovės „Inreal valdymas“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius.

Nors nekilnojamojo turto pasiūla ir kainos kinta, o kainų burbulas lyg ir sprogo, tačiau būsto nuomos kainos didžiuosiuose šalies miestuose vis tiek išlieka pakankamai didelės. Už minimalios algos sumą neretai galima išsinuomoti vos vieno kambario, senos statybos ir ne itin suremontuotą butą, kuris greičiausiai bus tolokai nuo miesto centro ar išvis nepatrauklioje miesto vietoje.

2011 m. ketvirtojo ketvirčio pabaigoje šalyje buvo 7,1 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams, tai yra 5,2 tūkst. mažiau nei trečiojo ketvirčio pabaigoje. Lietuvos statistikos departamento vertinimais, per ketvirtį laisvų darbo vietų skaičius sumažėjo visose ekonominės veiklos srityse, daugiausia prekyboje - 1,1 tūkst., statyboje - 1 tūkst., pramonėje bei transporte ir saugojime - po 0,6 tūkst.

Nekilnojamojo turto kainos ir šios rinkos pokyčiai yra glaudžiai susiję su vidutiniu darbo užmokesčiu, nedarbo lygiu, gyventojų skaičiumi šalyje, šildymo kainomis, infliacija ir kitais dalykais. Kintant vieniems rodikliams, daromas poveikis ir kitiems. Analizuojant tam tikrus kintamuosius, buvo siekiama išsiaiškinti, kokia yra butų, namų ir sklypų šalies didmiesčiuose kainų priklausomybė nuo skirtingų faktorių (šilumos kainos, gyventojų skaičiaus ir kt.). Kintamaisiais pasirinkta Aruodas.

Iki šio mėnesio pradžios gyventojai ir įmonės turėjo sumokėti nekilnojamojo turto (NT) mokestį už komercinės paskirties turtą arba NT, naudojamą individualiajai veiklai, rašo „Kauno diena“. Praėjusiais metais šio mokesčio buvo surinkta 275 mln. litų, arba 23 mln. litų mažiau nei 2010 m., kai buvo surinkta 298 mln. litų. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) prognozuoja, kad šiais metais už komercinės paskirties NT gyventojai ir verslininkai sumokės dar mažiau - apie 263 mln. litų.

Nusprendėme – norime savo namų. Nesitikėjome, kad tai kainuos tiek daug nervų. Kol kas nežinau, ar šis straipsnių ciklas turės laimingą pabaigą, tai yra, ar įsigysime būstą, tačiau tikiuosi, kad mūsų patirtis, teisingi sprendimai ar klaidos padės tiems, kas ieško informacijos, kaip nusipirkti namus Anglijoje. Ir dar tikiuosi, kad mūsų pastangos nusipirkti būstą bus vaisingos.

Šiukšlių maišais apdėliotos garažo durys. Ant kelio besivoliojantis įskilęs televizorius. Žole apaugęs sodas. Nutrupėję durų dažai. Taip šiuo metu atrodo ispaniško stiliaus vila prabangiame Beverly Hills rajone (Kalifornijos valstija), kurių savininkai kadaise ją įsigijo už beveik septynis milijonus JAV dolerių. Būstas tuščias. Sveiki atvykę į banko nusavintų namų kvartalą. Beverly Hills stiliumi.

Šiemet vasario 16-ąją iš naujo įsipareigota tesėti senus pažadus. Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė rezoliuciją, kurioje numatyta, kad iki Nepriklausomybės Akto 100-ųjų metinių 2018 metais turėtų būti įkurti Tautos namai. Sklypą pirko prieš 100 metų Kur jie atsiras, kol kas neaišku, nors 2007 metų vasario 16-ąją minint Tautos namų idėjos šimtmetį, ant Vilniaus Tauro kalno buvo atidengtas paminklinis akmuo.

Apleistos slėptuvės pačiame miesto centre gali būti tinkamos ne tik sandėliavimui, bet ir poilsiui. Kai kurie vilniečiai nebrangiai įsigytas slėptuves sugeba paversti laikinai apsistoti tinkamais būstais, o jas pardavę – uždirbti. Netradicinė išeitis Vietoj apleistos slėptuvės – neblogai atrodantis būstas pačiame sostinės centre, visai šalia Seimo rūmų.

Ispanijos vyriausybė pranešė apie naują reformą, pagal kurias šalies bankai savo kapitalo atsargas privalės padidinti 50 mlrd. eurų, informuoja AFP. „Reforma yra skirta pagerinti pasitikėjimą Ispanijos finansų sektoriumi“, - sakė ekonomikos ministras Luisas de Gindosas (Luis de Guindos). Šalies bankų sektorių prislėgė įgytos blogos paskolos ir nekilnojamasis turtas, kuris praranda savo vertę po Ispanijos nekilnojamojo turto rinkos žlugimo 2008-aisiais.