Užkirsti kelią mokesčių nemokančių nekilnojamojo turto (NT) juodųjų brokerių veiklai galima priimant NT brokerių įstatymą, kuriam prieštaraujančiųjų beveik nėra. Tačiau valdžios atstovai šito daryti neskuba jau trečius metus.
Ilgą laiką būsto nuoma besiverčianti verslininkė Jolanta Mockuvienė prieš keletą savaičių ieškodama nuomininkų pateko į neįprastą situaciją – su nuomininkais į jos namus užklydo ir NT bendrovės agentas.
„Įsidėjau buto nuotraukas į internetinius skelbimų tinklalapius, su jokia agentūra sutarties pasirašiusi nebuvau, – pasakojo pašnekovė.– Vėliau man paskambino agentas, prisistatė klientu ir pasakė norintis nuomotis butą. Sutartu laiku pas mane atvyko pora. Žiūriu, šalia jų stovi vaikinas. Iš pradžių maniau, kad čia jų draugas, tačiau vėliau pasirodė, kad iš tiesų tai NT bendrovės agentas.“
Pasak J. Mockuvienės, NT agentas ėmė reikalauti komisinių už tai, kad atvedė nuomininkus. Kai moteris atsakė nemokėsianti, nes sutartis su agentūra nebuvo pasirašyta, agentas išėjo nieko nepešęs, tačiau vėliau ėmė siuntinėti trumpąsias žinutes ir šantažuoti, kad būtų sumokėta už neprašytą tarpininkavimą.
J. Mockuvienės teigimu, agentūros darbuotojas nuomininkus jai atvedė po to, kai savavališkai perdėjo jos buto nuotraukas į agentūros tinklalapį. „Paklausiau, kodėl mano buto nuotraukos įdėtos į jų tinklalapį, – prisiminė moteris. – Pasakiau, kad kreipsiuosi į teismą. Tą pačią dieną nuotraukų jų tinklalapyje jau nebebuvo. Bendrovė supranta, kad dirba nelegaliai. Agentas dirbo be licencijos, atėjęs net neprisistatė.“
Paprašyta įvardyti NT bendrovės pavadinimą savaitraščiui pašnekovė tai padaryti atsisakė – nenorinti veltis į konfliktus ir vėl sulaukti šantažuojamų žinučių.
Brokeris – už 1 440 litų
Panašūs nuomotojų, būsto pirkėjų ar pardavėjų skundai dėl nesąžiningos NT agentūrų veiklos nėra naujiena ilgą laiką NT brokeriais dirbantiems specialistams. Mat pagal dabar galiojančius nuostatus NT brokeriu gali būti bet kuris brokerio kvalifikacijos neturintis asmuo – tereikia už 1 440 litų pasiimti verslo liudijimą ir jūs jau galite legaliai teikti NT tarpininkavimo paslaugas.
Kad nesąžiningų NT tarpininkų problema būtų išspręsta, dar 2009 m. Seimui buvo pateiktas NT brokerių įstatymo projektas, kuris reglamentuotų brokerių veiklą – brokeriai privalėtų turėti civilinės atsakomybės draudimą, būtų sudaryti specialūs brokerių sąrašai, iš kurių nusižengusius būtų galima išbraukti ir uždrausti verstis tokia veikla. Tačiau kol kas įstatymo projektas nejuda iš vietos.
Pasak Lietuvos NT agentūrų asociacijos (LNTAA) prezidento ir „Ober-Haus“ generalinio direktoriaus Vyto Zabiliaus, Europos Sąjungoje yra vos keletas valstybių, kurios nereglamentuoja brokerių veiklos, – tarp jų ir Lietuva.
„Tarpininkauti – atsakinga veikla, dirbama su brangiu turtu. Tai ne tas pats, kas maisto produktus pardavinėti, – ironiškai šyptelėjo pašnekovas. – Nors ir maisto produktus pardavinėjantieji turi laikytis higienos normų, o NT tarpininkavimo srityje nėra jokio reguliavimo.“
Nori sutaupyti
Žmonės nelegalių valstybei nemokančių tarpininkų veikla susivilioja iš nežinojimo arba norėdami sutaupyti – dažniausiai tarpininkai ima mažesnį mokestį nei mokesčius mokančios agentūros.
Standartinis būsto mokestis parduodant būstą per „Ober-Haus“ yra apytiksliai 3 proc. būsto vertės, o nuomojant bendrovė ima vieno mėnesio nuomos kainą. Kita didžioji NT agentūra „Inreal“ pateikia panašius skaičius: už būsto nuomojimą agentūrai reikia sumokėti 1 arba 2 mėnesių nuomos kainą, o perkant būstą – 3 proc. būsto vertės. Mažesnių legaliai dirbančių bendrovių atstovai nurodo beveik tokias pačias sumas: pasak NT bendrovės „Akorus“ direktoriaus Donato Kojalos, už pardavimą jo vadovaujama įmonė prašo 2–3 proc. būsto vertės priklausomai nuo objekto. Tokios kainos esą yra standartas ir žymiai mažesnes kainas gali pasiūlyt tik juodieji – mokesčių vengiantys – brokeriai.
Pasak LNTAA prezidento V. Zabiliaus, šešėlinės bendrovės už tarpininkavimo paslaugas parduodant butą ima 1–2 proc. būsto vertės, o kartais net daugiau nei sąžiningai mokesčius mokančios agentūros.
Skųstis nesiryžta
Kaip elgtis ir su kokiomis agentūromis bendradarbiauti, kad nepakliūtumėte į nesąžiningų NT tarpininkų rankas?
Verslininkė J. Mockuvienė norintiesiems išsinuomoti būstą pataria nesidrovėti reikalauti atitinkamų dokumentų – pirmiausia paprašyti agentūros sutarties su savininku kopijos. „Akorus“ vadovas ragina prieš kreipiantis į bendrovę pasidomėti jos veikla ir rinktis ilgesnį laiką rinkoje dirbančias bendroves.
Pašnekovai taip pat atkreipia dėmesį, kad klientus gerbiančios agentūros neturėtų reikalauti pinigų iš būstą perkančių ar norinčių nuomotis žmonių – mokestį turi mokėti nuomotojai ir pardavėjai.
Jau susidūrusiems su nesąžininga NT agentūrų veikla specialistai pataria kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT) arba teisėsaugos institucijas. Tačiau nukentėjusieji retai tam ryžtasi: VVTAT duomenimis, šiemet buvo gautas vos vienas skundas dėl nesąžiningos NT agentūrų veiklos. Skunde moteris kaltino agentūrą suklastojus jos parašą. Tačiau VVTAT nėra įgaliota spręsti panašių skundų, todėl jį atmetė.
Niekas netrukdo, bet...
Visi savaitraščio kalbinami pašnekovai sutiko, kad NT brokerių įstatymas suteiktų daugiau skaidrumo rinkoje ir kad jį priėmus būtų užkirstas kelias šešėlinėms bendrovėms, tačiau esą šis įstatymo projektas vilkinamas dėl Seimo narių abejingumo.
Pasak V. Zabiliaus, su NT brokerių įstatymo projektu susipažino statybininkų, bankų, teisininkų asociacijos ir jam pritaria, tačiau Seimo nariai jo priimti neskuba – ko gero, nesuvokia jo svarbos.
Panašios nuomonės buvo ir Seimo Ekonomikos komiteto narys Vaidotas Bacevičius. „Matyt, ne visi suvokia įstatymo reikšmę arba turi strategiškai svarbesnių dalykų, – svarstė Seimo narys. – Tas įstatymas reikalingas, jis suteiktų daugiau skaidrumo ir yra visiškai nepalankus šešėliui. Ar dėl to jis nejuda, kad šešėliniai verslininkai deda pastangas? Nemanau, tokios galimybės neįžvelgčiau.“
Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos vadovas
Mes manome, kad priėmus šį įstatymą turėtų pagerėti ir paslaugų teikimo kokybė, būtų daugiau skaidrumo. Nekilnojamojo turto sandoriai yra didelės vertės, namų ūkiams sunku susigaudyti, todėl reikia reikalauti kokybės ir atsakomybės. Laukinis paslaugų teikimas naudos neduos, kiekvienoje srityje reikia reikalauti atsakomybės
Robertas Dargis, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas
Jeigu lygintume mūsų brokerių veiklą su vakariečių brokerių veikla, vakariečiai atlieka žymiai svarbesnį vaidmenį, tikrina dokumentus, atlieka net patikėtinio vaidmenį, kai pinigai pirmiausia pervedami jiems, o ne pardavėjams. Manau, tokiam įstatymui įsigaliojus NT veikla būtų žymiai profesionalesnė
Dainius Budrys, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas
Kai kuriose vietose jei piktnaudžiaujama, į tai reikėtų pasižiūrėti atidžiau, bet šiuo atveju jei specialistas turi Dievo dovaną išnuomoti arba parduoti ir iš to uždirba, aš nemanau, kad reikėtų jį ignoruoti. Juk yra turto vertintojai, jie – kvalifikuoti specialistai, o tarpininkai gali naudotis jų rekomendacijomis
Faktai: NT kainos
NT agentūrų imamas tarpininkavimo mokestis būstą parduodant – 3 proc., būstą nuomojant – mėnesio nuomos kaina.
„Ober–Haus“ duomenimis, šių metų gegužę vidutinė 1 kambario buto nuomos kaina Vilniaus centre buvo nuo 550 iki 1 050 litų, Kauno – nuo 450 iki 900 litų, Klaipėdos – 450–800 litų.
Vidutinė 1 kambario buto kvadratinio metro kaina naujos statybos bute su daline apdaila Vilniaus centre svyravo nuo 5, 2 tūkst. iki 9 tūkst. litų, Kauno – nuo 4 tūkst. iki 6,1 tūkst., Klaipėdos – nuo 4,2 tūkst. iki 6,5 tūkst. litų
Paulius GRINKEVIČIUS
