Nusprendėme – norime savo namų. Nesitikėjome, kad tai kainuos tiek daug nervų.
Kol kas nežinau, ar šis straipsnių ciklas turės laimingą pabaigą, tai yra, ar įsigysime būstą, tačiau tikiuosi, kad mūsų patirtis, teisingi sprendimai ar klaidos padės tiems, kas ieško informacijos, kaip nusipirkti namus Anglijoje. Ir dar tikiuosi, kad mūsų pastangos nusipirkti būstą bus vaisingos.
Ar verta imti paskolą savam būstui ar geriau nuomotis? Tokį klausimą iškėlėm sau prieš pasiryždami įsiskolinti bankui. Paskaičiavome, kad kas mėnesį papildome nuomotojo kišenę nemaža suma ir kad labiau apsimokėtų mokėti paskolos įmokas, juolab, kad jos dažnai būna mažesnės nei nuoma.
Nuo ko pradėti?
Pradžioje susiskaičiavome santaupas. Kiek pinigų reikėtų prašant paskolos? Mes ruošiamės sumokėti 10 proc. namo vertės, o likusią sumą skolintis iš banko. Nusipirkti būstą su 5 proc. užstatu (angl. „deposit“) šiuo metu įmanoma nebent perkant naują būstą iš statybų bendrovės arba dalį būsto (angl. „shared ownership“) iš namų bendrijos.
Mums buvo paaiškinta – kuo daugiau užstato įneši, tuo mažesnės bus palūkanos už paskolą. Tačiau daugiau nei 10 proc. skirti negalime. Pagal išankstinius skaičiavimus dar apie 4 000 svarų sterlingų reikės dokumentų tvarkymui ir įvairiems mokesčiams (apie tai – straipsnio tęsiniuose).
Turint pakankamai santaupų yra du variantai – susirasti finansų konsultantą arba ieškoti būsto, o radus tinkamą, dairytis, kas sutiktų duoti paskolą. Mes pasirinkome pirmąjį – sužinoti, ar galime gauti paskolą. Paskolos prašyti galima eiti tiesiai į banką ar pas kitą skolintoją, arba kreiptis į finansų konsultantą, dar vadinamą „mortgage broker“. Išsirinkti konsultantą – rimta užduotis. Geriausia – pasiklausinėti pažįstamų. Mes žinojome, kad kelioms pažįstamoms šeimoms viena bendrovė padėjo gauti paskolą ir viskas buvo tvarkingai, todėl nusprendėme pasirinkti juos.
Jei pažįstami nieko nerekomenduoja, ieškok internetu ir rinkis tokius, kurie neima mokesčių iš anksto, o sumokėti prašo, kai gausi paskolą. Kiek gali tekti mokėti konsultantui? Mūsų konsultantas ima 0,5 proc. mokestį nuo paskolos sumos. Teko girdėti apie 1 proc. mokestį kitose įmonėse.
Londone yra nemažai lietuvių, dirbančių tokiose įmonėse ir galinčių padėti susigaudyti, jei baisu, kad tokiais reikalais gali būti sunku susikalbėti angliškai. Jų vardai ir kontaktai mirga įvairių forumų diskusijose apie būsto įsigijimą Anglijoje.
Paskola – penki atlyginimai
Susitikti su konsultantu ar nueiti tiesiai pas skolintoją – verta. Peržvelgęs mūsų situaciją, konsultantas pateikė konkrečių pasiūlymų – taip juodu ant balto matėme, kokios bus mėnesinės įmokos, palūkanos, mokesčiai skolintojui ir kitos sąlygos. Gavome paskolos sertifikatą (angl. „mortgage certificate“), kurį, kaip sakė konsultantas, džiaugsis pamatę visi nekilnojamojo turto agentai.
Reikalavimai gauti paskolai yra maždaug tokie: gyventi Didžiojoje Britanijoje daugiau nei 3 m., turėti tai patvirtinantį dokumentą (banko sąskaitos išklotinę, komunalinių paslaugų sąskaitą su data), trijų paskutinių mėnesių banko sąskaitos išklotines, P60 formą ir tris paskutinius algalapius (darbuotojams; angl. „employed“) arba buhalterinę apskaitą (savarankiškai dirbantiems; angl. „self-employed“), pasą, gyvenamosios vietos patvirtinimą.
Reikalavimai priklauso nuo kiekvieno skolintojo – nors bendra tvarka yra, tačiau, kaip mums buvo paaiškinta, kiekvienas turi savo sistemą – vienų griežtesnė, kitų – laisvesnė.
Skolintojai gali suteikti nuo dviejų iki penkių kartų didesnę paskolą už metinį vieno ar kelių pirkėjų atlyginimą.
Paieška – smagiausia dalis
Dabar, prasidėjus dokumentų tvarkymui, atrodo, kad malonioji dalis viso proceso dalis – išsirinkti būstą. Visai smagu buvo apžiūrinėti butus, įsivaizduoti, kur ir kokie baldai stovėtų, aplankyti vietines kavinukes.
Paieškoms daugiausia naudojomės http://www.rightmove.co.uk tinklalapiu. Ten labai patogu apibrėžti vietą Londono žemėlapyje, kurioje nori gyventi (angl. „draw a search“). Apie vietas, kur ieškojome, nerašysiu, tai priklauso nuo kiekvieno norų ir galimybių. Vieniems geriau šiaurėje, kitiems – rytuose. Taigi, apibrėžus vietą, žemėlapyje pasirodo tavo kriterijus atitinkantys būstai.
Randam patinkantį būstą – išsiunčiam užklausą susitarti dėl apžiūrėjimo, arba pasiteirauti daugiau informacijos. Šiame tinklalapyje skelbiasi dauguma Anglijos nekilnojamojo turto agentūrų. Dar galima bandyti žiūrėti http://www.findaproperty.co.uk, http://www.zoopla.co.uk. Pastarasis tinklalapis itin pravertė dabartinėms namų kainoms patikrinti ir palyginti: http://www.zoopla.co.uk/home-values.
Išsiuntinėjus užklausas, kitas dienas telefonas netilo. Paskambinę agentai teiravosi apie mūsų situaciją, kurioje vietoje, kokio būsto ieškome, kiek galime mokėti ir kaip mokėsime (grynaisiais ar paskola iš banko). Tuomet derinome laiką dėl susitikimų – mes galėjome tik vakarais ir savaitgaliais. Pirmieji du butai atkrito – vienas labai mažas, be remonto, su dideliais paslaugų mokesčiais. Trečiasis – labai patiko, tie, kuriuos apžiūrėjome vėliau – turėjo savų pliusų ir minusų.
Atskirų agentūrų tinklalapiuose beveik neieškojome. Tai užima labai daug laiko, ir kam taip vargti, jei vis tiek jie viską, ką turi, sudeda į bent vieną iš namų paieškos tinklalapių.
Apsilankėme ir keletoje agentūrų tiesiog pažiūrėti, ką jie turi pasiūlyti. Be to, kaskart kalbantis su tos srities žinovais, galvoje lyg prašviesėdavo. Kadangi, artimų žmonių, išskyrus kelis gana tolimus pažįstamus, kurie būtų įsigiję Anglijoje būstą ir galėtų patarti, neturime, iškilus klausimams, tekdavo pasikliauti savo galvomis, internetu arba specialistais.
Vienas, turbūt vyriausias ir labiausiai patyręs ir visų agentų, su kuriais teko bendrauti, patarė, kad nebijotume siūlyti ir mažesnės kainos – šiuo metu didžiausią paklausą turi didesni būstai, nei mes ieškome, todėl mažesni butai rinkoje užsilaiko ilgiau ir pardavėjai gali parduoti už mažesnę pasiūlytą kainą. Tai mes ir nesismulkinome – už patikusį vieno kambario butą, už kurį pardavėjas prašė 149 000 £, pateikėme pasiūlymą (angl. „offer“) – 130 000 svarų sterlingų.
Į kokius svarbius dalykus atkreipti dėmesį renkantis namą, apie daugybę klausimų, iškylančių perkant būstą ir kaip mums sekėsi derėtis dėl patikusio būsto – straipsnio tęsinyje.
Jolanta TERMINAITĖ
