Dešiniajame Neries krante vėl iškils statybų kranai, o į naująjį miesto centrą atsigręš investuotojai. Tokį optimistišką scenarijų planuoja miesto savivaldybė, nors nekilnojamojo turto specialistai ambicijas vertina skeptiškiau. Pusės milijardo investicijos modernių stiklinių pastatų pašonėje pakeistų ir medinį Šnipiškių veidą.
Savaitraščio žurnalistai atliko eksperimentą Šnipiškių kvartale, kur planuojama įkurdinti naująjį sostinės centrą. Prisistatę nekilnojamojo turto agentūros praktikantais, atliekančiais apklausą apie čionykščių gyventojų požiūrį į galimybę parduoti savo turtą ir kraustytis, klausėme: „Kokiomis sąlygomis sutiktumėte palikti namus?“
Prieš keletą metų milijoninės vertės turtą skaičiavę Šnipiškių namų savininkai šiandien kuklesni: pripažįsta nesvarstę būstų ir sklypų parduoti, nesitariantys su bendraturčiais ir nežinantys dabartinių rinkos kainų. Vis dėlto visi jie ryžtųsi išsikraustyti – derybų objektas yra tik kaina.
Giedraičių gatvės gyventoja ponia Galina namu dalijasi dar su trimis savininkais. 30 metų savo pakrypusiame būstelyje gyvenanti moteris turto parduoti nenorėtų, nors pripažino, kad sprendimas priklausytų nuo pasiūlymo sumos.
„Čia buvo labai blogai, bet padariau remontą. Yra ir elektra, ir sienos, ir lubos“, – pasakojo buto savininkė.
Ponią Genovaitę užlipę mediniais laiptais radome antrame to paties namo aukšte. Svetingai pasitikusi į nekilnojamojo turto konsultantų vaidmenį įsijautusius žurnalistus ji pasakojo, kad žydams priklausęs pastatas dabar yra avarinės būklės, todėl ir jai brangiai kainavęs remontas: atnaujinti vamzdžiai, sutvarkyta krosnis.
„Jei aprūpintų butu, išeičiau. Man reikėtų trijų kambarių, nes esame dvi šeimos: dukra su vaiku ir mes. Prie vietos jau pripratę, tad norėtume arčiau centro“, – sakė ponia Genovaitė.
Ji pasakojo, kaip prieš keletą metų kaimynystėje supleškėjo gyvenamasis namas. Jos nuomone, padegimas galėjo būti piktavališkas, tačiau dėl savo buto ji rami: esą per mažas žemės sklypas ir per daug gyventojų, kad kas nors ryžtųsi susidoroti.
Šuo provincijoje
Gatvėje sutikta Elena pripažino, kad nors aplinka vietomis primena kaimo peizažą, o ne didmiesčio centro vaizdą, gyventi Šnipiškėse jos šeimai vis tiek patinka. Jei ir paliktų sutvarkytą namą, ji juokavo, kad mainais norėtų gyventi bent jau ne antikvariniame bute, kur nors Pilaitėje.
Savaitraščio žurnalistams didžiausią įspūdį padarė viešnagė pas kitą šeimininką, už kurį pirmiau svečius pasitiko nepririštas milžiniškas rotveileris. Galimybę parduoti savo būstą svarstytų, bet pats tuo nesidomėjo: nežinojo rinkos kainų, negalėjo įvardyti ir sumos, kuri pasirodytų verta svarstyti pasiūlymą.
Kitapus gatvės sutiktos moterys demonstratyviai pareiškė nekalbėsiančios, tačiau jau po akimirkos ėmėsi teikti pasiūlymus ir šimtatūkstantinėmis sumomis vertinti turtą. Esą jei atsirastų pirkėjas, besidomintis namu, jam reikėtų pakloti gal ne 600 tūkst. litų už arą, kaip buvo prieš krizę, bet bent 400 tūkst. litų.
Krokuvos gatvėje kalbinama gyventoja ranka rodė į žemės plotą, jau parengtą statyboms. Ji pasakojo, kad jame buvusių namų savininkai prieš kelerius metus gavo beveik po milijoną litų.
Kitas namo bendraturtis galimybę, kad kas nors kada nors norėtų pirkti jo namą, vertino skeptiškai, atseit pats yra parengęs detalųjį planą ir jau rengiasi statyboms. Derybose jis norėtų išgirsti didesnes nei rinkos kainas, tačiau nesitiki, kad jos sieks 600 tūkst. litų už arą.
„Kai tokia aro kaina, namai turi būti auksuoti“, – juokavo Šnipiškių gyventojas.
Nori milijonų
Nekilnojamojo turto agentūros „Inreal“ konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius savaitraščiui sakė, kad per dideli savininkų lūkesčiai užkerta kelią investicijoms Šnipiškių rajone. Jo teigimu, plotai, jau parengti statyboms, yra labiau nutolę nuo Konstitucijos prospekto, o strategiškai patraukliausius sklypus įsigyti sunku: žemė sutelkta daugelio savininkų rankose.
„Yra suformuoti sklypai, parengti plėtrai, būtų galima juos plėtoti ir ieškoti investuotojų, – savaitraščiui sakė A. Antanavičius. – Manau, problema ta, kad nėra kompleksinio požiūrio ir veiksmų plano, kaimynystėje yra apleistų namų, netinkamas socialinis fonas. Dar yra investuotojų grupė, kurie turi parengtų sklypų, bet negali susitarti su kai kuriais pardavėjais ir procesas užtrunka.“
Anot NT konsultanto, pasitaiko situacijų, kai investuotojas, numatęs iš savininkų supirkti 10 sklypų, jau turi 7 ir darbai sustoja, nes likusieji atsisako parduoti arba prašo per didelių sumų. Anot jo, brangiausi sklypai Šnipiškių rajone, esantys arčiau Konstitucijos prospekto, įkainojami 100 tūkst. litų už žemės arą.
A. Antanavičiaus teigimu, kaina paremta ekonomine logika ir nauda verslininkui, atskaičiavus išlaidas, todėl gyventojai negali tikėtis išsvajotų milijonų.
Verslininkai į Šnipiškes nesiveržia
Nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ Turto vertinimo ir rinkotyros skyriaus specialisto Sauliaus Vagonio teigimu, investuotojai ypatingai nesidomi plotais Šnipiškių rajone.
„Mat tai yra maži sklypeliai su daug bendraturčių, o vieno sklypo neužtenka – reikia supirkti kelis, – „Ekonomika.lt“ sakė S. Vagonis. – Visus domina jau beveik parengti projektai: bent jau minimalus detalusis planas, kai sklypas yra vienose rankose, jau nekalbant apie leidimą statybai.“
Anot jo, verslininkus atgraso ir turto įsigijimo, verslo kūrimo sąlygos, ir rizikinga situacija rinkoje. Anksčiau pastatytuose verslo centruose dar yra neužimtų plotų, o, be Šinipiškių projekto, plėtojami biurų pastatai ir kitose sostinės vietose. Esą NT rinka ne tokia, kokia buvo prieš penkerius metus, net būsto paklausa nėra aktyvi ir neaišku, ar investuotojas parduotų, ar išnuomotų butą už patrauklią kainą.
„Jeigu keli projektai pasirodytų vienu metu, gali neatitikti paklausa ir pasiūla, – tikino NT specialistas. – Rinkoje iš esmės yra pakankamai biurų ir nauji dideli projektai gali ją persotinti. Tai stabdo investuotojų ryžtą pirkti brangiai – jie nenori mokėti milžiniškų sumų už neapibrėžtą ateitį.“
S. Vagonis atsimena laikus, kai už arą žemės Šnipiškių gyventojai gaudavo pusę milijono litų. Anot jo, šiandien geriausi sklypai, esantys arčiausiai Konstitucijos prospekto, galbūt su jau patvirtintu detaliuoju planu, kainuotų 100–200 tūkst. litų už arą, kitų sklypų kaina nesiekia 100 tūkst. litų.
Sena ir nauja dera
Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio vedėjas Vitas Karčiauskas savaitraščiui sakė, kad jei šalia saugomų medinės architektūros pastatų Giedraičių gatvėje iškils naujų, jie nesubjauros miesto saugomo paveldo.
„Tikslas yra ne toks, kad visi matytų Giedraičių gatvę: reikia, kad ji išliktų kaip reliktas, saugomi mediniai namai turėtų būti tvarkomi“, – sakė paveldosaugininkas.
Mindaugas Pakalnis, savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ vyriausiasis architektas
Ši zona yra patraukliausia investicija mieste. Rengiami viešųjų erdvių projektai, savivaldybė numato į juos investuoti, investuotojai taip pat neatsisako planų statyti aukščiausius pastatus
Saulius Vagonis, nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ Turto vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas
Statybų atgimimu nevadinčiau, galbūt sujudimu su planais kažką veikti, bet konkrečių darbų kol kas nėra. Labai konkretus darbas kol kas yra nugriautas viešbutis, bet naujas pastatas dar toli gražu nepradėtas statyti
Artūras Zuokas, Vilniaus miesto meras
Esame pasirengę padaryti viską, kad čia būtų įvykdytos suplanuotos artimiausių metų investicijos, siekiančios beveik 600 mln. litų ir sukursiančios 1 000 darbo vietų
Faktai: Vilniaus verslo centras
Naujasis centras bus kuriamas 120 ha plote
Planuojama pritraukti 470 mln. litų privačių investicijų
Bus panaudota 100 mln. litų savivaldybės lėšų infrastruktūrai
Viešąsias erdves planuojama įrengti Lvovo, Kernavės, Krokuvos, Kalvarijų gatvėse, slėnyje prie Baltojo tilto
Konstitucijos pr. 21 nugriauto pastato vietoje iškils multifunkcinis centras, kurio plotas – 53 000 kv. metrų
