Vyriausybės planai brangiai parduoti nebenaudojamą valstybės nekilnojamąjį turtą gali taip ir neišsipildyti. Vien per penkerius metus suplanuotos parduotinų objektų kainos sumenko tris kartus. Ar sumos atitinka rinkos kainas, suabejojo net patys valdantieji.
Vakar Seimo Audito komiteto nariai buvo išvykę pasižvalgyti po ketinamus parduoti valstybės nekilnojamojo turto objektus sostinėje.
Pasak komiteto nario Andriaus Mazuronio, po tokių pasivažinėjimų pasidarė tik dar neramiau, kad valstybės turtas gali būti parduotas už centus.
Dar 2007 metais tuometinio premjero Gedimino Kirkilo Vyriausybė sudarė valstybės atnaujinamo turto sąrašą, į kurį įtraukė planuojamus statyti ar įsigyti naujus valstybinių institucijų pastatus. Statybų išlaidas turėjo kompensuoti parduodamos senosios įstaigų patalpos.
Tačiau bėda, kad planuota pardavimų suma per penkerius metus gerokai sumenko. Pavyzdžiui, 87 mln. litų kainavęs naujas Generalinės prokuratūros pastatas Vilniuje stovi nuo 2008-ųjų, o senasis, esantis A. Smetonos gatvėje, dar tik ketinamas parduoti.
2007-aisiais Vyriausybė tikėjosi jį parduoti už beveik 25 mln. litų, tačiau šiandien numatoma pardavimo kaina triskart mažesnė (iki 9 mln. litų). Sostinės Pilaitės mikrorajone kyla naujas Valstybės saugumo departamento pastatas, kurio statyboms jau išleista per 200 mln. litų, nors 2007 metais numatyta suma buvo „tik“ 170 mln. litų. Statybų išlaidas turėjo padengti parduoti VSD priklausantys nekilnojamojo turto objektai Vilniaus mieste ir rajone, Kaune, Klaipėdoje. Tačiau net jei juos pavyktų parduoti už planuojamą sumą - 195 mln. litų, naujo pastato statybų išlaidų tai nepadengtų.
Šiuo metu į Turto banko parduodamų ir ketinamų parduoti objektų sąrašą įtraukti 285 valstybei priklausantys nekilnojamojo turto objektai.
