nekilnojamas turtas

Išankstiniai kompanijos „Citus“ analitikų surinkti duomenys rodo, kad Vilniaus pirminėje rinkoje per visus 2024 m. sudaryti 3 688, Kaune – 789, o Klaipėdoje – 271 sandoris dėl naujų būstų įsigijimo. Lyginant su 2023 m., sostinėje sudaryta 37 proc. daugiau sandorių. Pasak analitikų, Vilniaus būsto rinkoje kainos per metus augo 5,21 proc., o rinkoje esančių būstų pasiūla pakilo beveik 24 proc. Kaune būstų pardavimai, lyginant su 2023 m., augo 8 proc.

Europos Centrinio Banko pradėti bazinių palūkanų karpymai į rinką įnešė optimizmo – gyventojai pradėjo aktyviau ieškoti būsto. Ir toliau numatant palūkanų mažinimą, ekspertai prognozuoja, kada galima tikėtis ryškesnio rinkos atsigavimo, ir kokių NT objektų pasiūla sparčiai mažėja.

Visos pajamos iš nekilnojamojo turto (NT) mokesčio turėtų atitekti savivaldybėms, sako paskirtasis finansų ministras Rimantas Šadžius. Jis pasisako už tai, kad ne tik komercinio turto, bet ir bangaus gyventojų būsto mokestis atitektų savivaldai.    „Mano asmenine nuomone, nekilnojamojo turto, kuris konkrečiai stovi konkrečioje savivaldybėje, mokestis yra sui generis savivaldybės mokestis.

Nauji tyrimai rodo, kad vidutinė naujai išnuomoto nekilnojamojo turto nuomos kaina Jungtinėje Karalystėje nuo „Covid-19“ pandemijos pabaigos išaugo 3240 svarų sterlingų (4123 dolerių) per metus. Būsto paieškos portalo „Zoopla“ duomenimis, dabar nuomininkai vidutiniškai per metus patiria 15 240 svarų sterlingų išlaidų, t. y. maždaug 270 svarų sterlingų per mėnesį daugiau nei pandemijos pabaigoje.

Vilniuje šių metų lapkritį pirkėjai įsigijo 351 naujos statybos butą, kurių bendra vertė siekė 57,1 mln. eurų, o vidutinė parduoto buto 1 kv. metro kaina siekė 3423 eurus, rodo „Hanner“ analitikų duomenys. 2024 m. lapkritį pirkėjai įsigijo 12,5 proc. mažiau butų nei spalį, kuomet gyventojai įsigijo 401 butą, tačiau 86 proc. daugiau nei pernai lapkritį, kuomet įsigyti buvo 189 butai. Praėjusį mėnesį rinkoje taip pat užfiksuota 10 preliminarių sutarties nutraukimų.

Turto banko elektroniniuose aukcionuose per vieną dieną buvo parduoti 5 objektai, kurių bendra vertė siekia 2,7 mln. eurų. Kaip praneša įmonė, už didžiausią sumą buvo įsigytos Buivydiškių valgyklos patalpos. Jos pirkėjui atsiėjo 925 tūkst. eurų. „Per vieną dieną aukcionuose pardavėme net 5 objektus, kurių kiekvieno pradinė kaina siekė 300 tūkst. eurų ir daugiau.

Lietuvoje per devynis mėnesius iš viso įregistruota 81,9 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) sandorių – 3,5 proc. mažiau nei pernai metų sausio–rugsėjo mėnesiais, kai buvo įregistruota 84,9 tūkst.

Kauno būsto rinka atsigauna – trečiąjį metų ketvirtį fiksuoti augantys pardavimai, o rugsėjį parduota dvigubai daugiau būstų nei prieš metus. Tokias tendencijas fiksuoja SBA grupės nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „SBA Urban“. „Pastaruoju metu stebime itin suaktyvėjusią paklausą pirminėje Kauno būsto rinkoje. Tai lemia tiek augantis gyventojų skaičius, tiek ir jau trečią kartą šiais metais mažinamos bazinės palūkanų normos“, – sako „SBA Urban“ vadovas Andrius Mikalauskas.

Pastaruosius trejus metus prestižinės klasės būstų kaina Vilniuje augo beveik dukart, tačiau pirkėjų tai negąsdina – trečiąjį šių metų ketvirtį sostinėje parduoti 78 prestižiniais klasifikuojami būstai. Kaip skelbiama pranešime žiniasklaidai, būstų kaina Vilniuje per pastaruosius trejus metus kilo visose klasėse. Šiuo metu vidutinė kaina ekonominėje klasėje siekia apie 2760 eur už kv. m., vidutinės klasės būstai svyruoja plačiame intervale tarp 3180 ir 4240 eur už kv.

Pora, įsigijusi negyvenamą salą Suomijoje, dabar gyvena tikrą svajonių gyvenimą. Sprendimą nusipirkti negyvenamą salą jie priėmė, nes salos kaina buvo kur kas mažesnė nei būsto pirkimui reikalingas pradinis įnašas, skelbia portalas „Lad Bible“. Oliveris Russellas pardavinėjamą salą aptiko atsitiktinai, besižvalgydamas nekilnojamojo turto svetainėje, o pamatęs privačios salos kainą – nė nesudvejojo.

Europos Sąjungos būsto kainų indeksas antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, pakilo 1,9 proc., o palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu – 2,9 proc., ketvirtadienį skelbia Eurostatas. Iš valstybių narių, iš kurių ES statistikos agentūrą pasiekė tokie duomenys, kainų kritimas per metus užfiksuotas šešiose, o augimas – dvidešimtyje. Labiausiai būstas per metus atpigo Liuksemburge (8,3 proc.), Suomijoje (4,8 proc.), Prancūzijoje (4,6 proc.

Valstybei skirto įregistruoto nekilnojamojo turto (NT) vertė per metus išaugo 8 proc. iki 202 mlrd. eurų, skelbia pagrindinius nacionalinius duomenis tvarkantis Registrų centras. „Palyginti su praėjusiais metais, viso šalies NT vertė ūgtelėjo 8 procentais. Iš 202 mlrd. eurų 158 mlrd. eurų sudaro statinių vertė, likusius 44 mlrd. eurų – žemės sklypų vertė“, – pranešė Registrų centras. Anot pranešimo, per metus gyvenamųjų statinių vidutinė rinkos vertė padidėjo 5-8 proc.

Rugpjūčio mėnesį buvo fiksuotas visų Nekilnojamojo turto (NT) kategorijų objektų pardavimų augimas. Registrų centro duomenimis, šiais metais pagal NT objektų pardavimų skaičių geresnis mėnuo buvo tik gegužė. „Rugpjūtis buvo antras mėnuo iš eilės ir trečiasis šiais metais, kai NT rinka peržengė simbolinę 10 tūkst. įregistruotų NT sandorių ribą. Paskutinysis vasaros mėnuo kartu sumažino ir atsilikimą nuo bendro praėjusių metų rezultato.

Premjerės kėdę besimatuojanti europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė turi sukaupusi didelės vertės nekilnojamąjį turtą, kuris politikės turto deklaracijoje įvertintas tris ar net keturis kartus mažesnėmis vertėmis nei kainuotų rinkoje. Turtas gali būti vertas daugiau nei 1,5 mln. eurų.

„Mano BŪSTO“ klientai pirmieji Lietuvoje jau gali išbandyti naujovę – laiptinių siurbliavimą. Atlikus pirmuosius bandymus paaiškėjo, kad toks valymo būdas yra 4 kartus efektyvesnis už įprastą patalpų šlavimą sausuoju būdu. Šiuo metu daugiabučių laiptinės Lietuvoje paprastai valomos keliais būdais: sausuoju, šlapiuoju arba derinant šiuos abu būdus tarpusavyje.

2019 m. pietų Italijos Sambuca di Sicilia kaimelis knibždėjo tarsi širšių lizdas dėl to, kad jame namai buvo išparduodami vos už 1 eurą. Tokios schemos tapo populiarus būdas mažėjančio gyventojų skaičiaus kaimo miesteliams padidinti gyventojų skaičių ir užkirsti kelią nenaudojamiems namams sunykti, skelbia portalas „Euronews“. Tačiau nors kai kur šios iniciatyvos žlugo, Sambuca di Sicilia pardavėjai sulaukė daugybės prašymų. Pirkėjai atvyko iš tokių tolimų šalių kaip JAV ir Artimieji Rytai.

Airijoje gyvenantis jaunuolis Connoras augdamas stebėjo, kaip vienas po kito jo vyresnieji broliai ir seserys, sulaukę 20-ies, išsikraustė iš šeimos namų. Tačiau, kai jis sulaukė tokio amžiaus, situacija iš esmės pasikeitė.

Lietuvos nekilnojamojo turto rinka bando atsispirti nuo dugno. Registrų centras skaičiuoja, kad gegužė pirmasis mėnuo, kai butų, namų ir kitų objektų sandorių skaičius pastebimai padidėjo. Tiesa, rinkos ekspertai priduria, kad daryti išvadas dar anksti, esą šiais metais dar gali išsipildyti abu scenraijai: ir rinkos atsigavimo, kas reikštų ženklesnį butų, namų kainų augimą, ir tolimesnio sąstingio.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Vis daugiau lietuvių gali sau leisti įsigyti nekilnojamojo turto ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Ekspertai tikina, kad manymas, jog būstai užsienio kurortose yra neįperkami – neteisingas. Pasak jų, nekilnojamąjį turtą įsigyti Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Ispanijoje ar Sakartvele gali ne tik didžiausias pajamas uždirbantys verslininkai, o ir vidutines pajamas gaunantis lietuvis.

Lietuvoje yra apie 12 tūkst. butų, priklausančių savivaldybėms. Šie būstai nėra priskiriami socialinių būstų kategorijai, tačiau ilgą laiką gyventojai juos nuomojosi už gana nedidelę kainą. Nors būstų gyventojams buvo žadama, kad jie butus galės išsipirkti, to jie negali padaryti iki šios dienos. Maža to, nuomos kainos šiuose butuose jau neretai viršija ir rinkos kainas. Kauno ir Vilniaus miesto savivaldybių atstovai aiškina, jog šių būstų nuomos kainos ir neprivalo būti mažesnės, nei rinkos.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete – siūlymai didinti paramą būsto nuomai, mat nors šiuo metu būsto paramos sistema egzistuoja, įstatymas surėdytas taip, kad parama negali pasinaudoti skurdžiausi visuomenės sluoksniai. Valdantieji tam nepritaria – Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus sako, jog šis pakeitimas didintų būsto kainas, skatintų žmones netaupyti būstui.

Vis daugiau lietuvių perka būstus Ispanijoje. Kaip teigia nekilnojamojo turto specialistai, butų, vilų ir namų šioje šalyje paklausa padidėjo prasidėjus karui Ukrainoje. Tautiečiai tokiam pirkiniui negaili ir poros šimtų tūkstančių, o būstą renkasi prestižiniuose rajonuose, arčiau jūros. Tiesa, pasak ekonomistų, nors neretai tautiečius pritraukia mažesnės būstų kainos užsienyje negu Lietuvoje, svarbu prisiminti, kad kartu su būstu gresia ir nemaži mokesčiai.

Būsto paskolų palūkanos – aukštumose, tačiau prabangių namų, būtų pardavimai nestovi vietoje, šiemet fiksuotas sandoris, kurio vertė siekia pusketvirto milijono eurų. Pasak rinkos ekspertų, turtingi Lietuviai ne pirmo savo būsto ieško ir Lietuvoje, ir užsienyje, pavyzdžiui, Ispanijoje. Prestižiniame sostinės Laurų kvartale Registrų centras užfiksavo brangiausią būsto sandorį šiais metais. Čia gyvenamasis namas su žemės sklypu ir kitais pastatais šiemet buvo parduotas už 3,5 mln. eurų.

Tarp parduodamų namų skelbimų galima rasti istorinį perlą – vieną seniausių vilų Kačerginėje, vienos iš kurorto įkūrėjų, Teklės Dambravičienės vasarnamį. Vila ne pigiausia, už ją prašoma 575 000 Eur.

Lenkai šiais metais trigubai dažniau perkasi būstą Ispanijoje negu ankstesniais metais, tikina „Wyborcza“ kalbinti nekilnojamo turto brokeriai. Pagrindinės priežastys – baimė, kad karo veiksmai persikels į Lenkiją ir didelės nekilnojamo turto kainos šalyje. Vienos iš nekilnojamo turto agentūrų atstovas „Wyborcza“ pasakojo, kad daugiausiai nekilnojamu turtu užsienyje domisi santaupų turintys pensininkai, tačiau šiais metais į juos kreipiasi ir vis daugiau jaunimo.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai siūlo griežtinti paramos dalybas jaunų šeimų pirmajam būstui: jaunoms šeimoms suteikiama kompensacija, įsigyjant pirmą būstą sumažėtų daugiau nei perpus – jeigu šiuo metu vidutinė subsidijos suma siekia apie 15 tūkst. eurų, tai po pokyčių, bus kompensuojama tik iki 6,5 tūkst. eurų. Seime nuomonės dėl šio pasiūlyto sprendimo išsiskiria.

Nors žmones smaugia išaugusios būsto paskolų palūkanos, butų pirkimas smarkiai sumažėjo, būsto kainos pernai Lietuvoje vistiek pasiekė rekordiškai aukštą lygį. Brangiausias namas Vilniuje buvo parduotas už beveik 5 milijonus eurų. Nekilnojamojo turto kainos didėja, nors sandorių skaičius yra žemiausias per penkerius metus. Panoraminis Vilniaus miesto vaizdas, nuosava garinė pirtis, drabužinė, trys vonios kambariai – toks 191 kv.

Nusprendę įsigyti būstą gyventojai jo paieškai skiria nemažai laiko – kartais jo paieškos užtrunka net kelerius metus. Paieškos būdus žmonės taip pat renkasi skirtingus. Vieni ieško internetinių portalų skelbimuose, kiti – socialiniuose tinkluose ar per pažįstamus. Tačiau šiandien būstą galima įsigyti ir internetinėje parduotuvėje. Portalo tv3.lt skaitytojas Tomas nustebo, kad internetinėje parduotuvėje „Pigu.lt“ galima įsigyti ir namą.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros grupė „Releven“ Vilniaus senamiestyje, netoli Misionierių vienuolyno, vystys 40 mln. eurų vertės prestižinės klasės būsto projektą. Planuojama, kad būsto kvadratinio metro kaina „Sanguškų parke“ prasidės nuo 5 tūkst. eurų, o statybos bus baigtos 2026 metais. Projekte suplanuoti 55 butai, 11 poilsio ir 13 administracinių bei komercinių patalpų, „Verslo žinioms“ pasakojo „Releven“ direktoriaus pavaduotojas Viktoras Zubrecovas.

Komercinio nekilnojamojo turto (NT) kreditavimas ir rinkos aktyvumas yra smarkiai sulėtėję, o artimiausiais ketvirčiais tikėtinas kainų mažėjimas, skelbiama naujausiame Lietuvos banko (LB) finansinio ciklo vertinime. Pasak centrinio banko, trečdaliu sumažėjus naujų paskolų NT įmonėms ir ketvirtadaliu smukus komercinių erdvių pardavimams, palyginti su prieš beveik dvejus metus pasiektu piku, jų kainos per metus nepakito.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad paskutinė diena deklaruoti ir sumokėti nekilnojamojo turto (NT) mokestį –gruodžio 15 d. (imtinai). Preliminariais duomenimis tai padaryti dar turi apie 15,5 tūkst. gyventojų. „Dėkojame gyventojams, kurie nelaukė paskutinės dienos ir jau sumokėjo NT mokestį. Iš viso šiais metais tai padaryti turi apie 34 tūkst. gyventojų, kurie VMI duomenimis turi deklaruoti apie 15 mln.

Nekilnojamojo turto ir statybų rinkos dalyviai į artimiausią ateitį žiūri optimistiškai, nors pripažįsta, jog neapibrėžtumo 2024-2025 metais bus labai daug.  Pasak Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidento Mindaugo Statulevičiaus, plėtotojai šiuos metus užbaigia su santūriai pozityviomis nuotaikomis.  „Žiūrime galbūt labiau su pozityvumu į priekį.

Praėjusiais metais būsto rinka Lietuvoje patyrė šoką – Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, dėl atvykstančių karo pabėgėlių itin padidėjo nuomojamo būsto paklausa, o tai padidino ir kainas. Šiemet rinka stabilizavosi, tačiau butų nuomos kainos ir toliau didėjo – pasak NT analitiko Arnoldo Antanavičiaus, tai nulėmė butų pirkėjų sprendimas pereiti į nuomos rinką, taip didinant paklausą.

Dauguma šalies gyventojų mano, kad per artimiausius šešis mėnesius butų kainos liks tokios pat arba didės, rodo nekilnojamo turto (NT) plėtros bendrovės „Omberg group“ užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa.  41 proc. apklaustųjų mano, kad būsto kainos augs, 35 proc. – nesikeis, o beveik ketvirtadalis tikisi kainų mažėjimo.

Praėjusiais metais prasidėjus karui Ukrainoje ir atvykstant vis daugiau karo pabėgėlių sparčiai šoktelėjo būsto nuomos paklausa, o tai nulėmė ir padidėjusias kainas. Nuo to laiko buvo girdėta įvairių pasiūlymų, kaip būtų galima spręsti būsto įperkamumo problemą. Vienas iš pasiūlymų – municipalinio būsto fondo steigimas. Pagal šį modelį, savivaldybės fiksuota kaina parduotų ar nuomotų būstą gyventojams.

Du su puse tūkstančio žmonių ketvirtadienį po Seimo langais keikė valdžią dėl naujojo nekilnojamojo turto mokesčio, netgi ragino Seimą trauktis. Žmonės niršta, kad planuojamas nekilnojamojo turto mokestis neaiškus, baiminasi, jog jiems už būstą teks mokėti papildomus tūkstančius eurų, nes mokesčio dydį reguliuos savivaldybės.

Kiek ir kam teks mokėti naują nekilnojamojo turto mokestį? Iki raudonumo aistros tebeverda Seime, kur dėl mokesčio beliko vienas balsavimas. Ir opozicijai, ir liberalams pykstant dėl itin didelių galimų tarifų, konservatoriai jau linkę nusileisti ir įstatyme numatyti vieno procento lubas. Konservatoriai skaičiuoja, kad per metus mokestis vidutiniškai siektų 16 eurų, tačiau vyresni žmonės atkerta, kad ir tiek yra daug.

Kristina skundžiasi, jog sesuo jai ir judviejų tėvui paskelbė karą. Norėdama apsiginti ji ant namo įrengė vaizdo stebėjimo kameras, tačiau, anot jos, sesers Vaidos (vardas pakeistas – red. past.) neapykanta niekur nedingo. Apie nerimą keliančią situaciją TV3 laidoje „Prieš srovę“ papasakojo ne tik Kristina, savo argumentus išdėstė ir Vaida. Kristina nuosavame name Šiauliuose gyvena kartu su ligotu tėvu, kurį prižiūri.

Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, būsto kainos padidėjo 2,4 procento. Naujos statybos būstai pabrango 2,1 proc., iš jų butai daugiabučiuose namuose – 2,5 proc., vienbučiai ir dvibučiai namai – 1,3 procento. Ankstesnės statybos būstai pabrango 2,5 proc., iš jų daugiabučiuose namuose – 3 proc., vienbučiai ir dvibučiai namai – 1,1 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Dešimtmetį kriminalinėje policijoje dirbusi ir sudėtingiausias bylas tyrusi Rasa Pavariūnienė šiandien gali pasidžiaugti darbu nekilnojamojo turto pardavimų srityje, su tuo susijusia išleista knyga. Be viso to, randa laiko ir daugybei kitų veiklų – ir į kiekvieną jų pasileidžia su šypsena.

Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, būsto kainos padidėjo 2,4 procento. Naujos statybos būstai pabrango 2,1 proc., iš jų butai daugiabučiuose namuose – 2,5 proc., vienbučiai ir dvibučiai namai – 1,3 procento. Ankstesnės statybos būstai pabrango 2,5 proc., iš jų daugiabučiuose namuose – 3 proc., vienbučiai ir dvibučiai namai – 1,1 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Neeilinis konfliktas Anykščiuose tarp vietos gyventojų ir dvasininko. Anykštėnų šeima tvirtina, jog Vilniaus apskrities policijos kapelionas Simas Maksvytis juos paliko be vienintelio įvažiavimo į savo namus. Žmonės piktinasi, kad dvasininkas nė nesiteikia atsakyti, kada sutvarkys sugriautą bendro naudojimo įvažiavimą. Maža to, šeima įtaria, jog kunigo sklype gali būti vykdomos neteisėtos statybos.

Europos Centrinis Bankas praėjusią savaitę pasielgė taip, kaip ir buvo pranašauta –  devintą kartą iš eilės kilstelėjo bazines palūkanų normas. Kaip tai paveiks nekilnojamojo turto rinką ir kada galime tikėtis bendro kainų lygio mažėjimo naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ kalba nekilnojamo turto analitikas Arnoldas Antanavičius.

Daugiabučių gyventojai dalį daiktų laiko ne tik bute, bet ir sandėliuke ar rūsyje. Todėl perkant būstą, dažnas pirkėjas teiraujasi, ar butas jį turi. Kaip pastebi NT brokeriai, senuose daugiabučiuose dėl rūsių kyla painiava. Pasitaiko ir rūsių užgrobėjų, kurie naudojasi ne savo nekilnojamo turto (NT) dalimi. Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Rasa pasakojo, kad neseniai pirko butą.

Lietuvoje ne tik būsto kainos iškilo į neregatas aukštas, iššūkiu gyventojams tavo ir būsto prieinamamumas, teigia Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos atstovas Markas Pearsonas. M. Pearsonas pristatydamas EBPO atliktą analizę teigė, kad pastaruosius kelerius metus būsto kainos Lietuvoje šoktelėjo kone dvigubai daugiau nei euro zonoje ar Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių rinkose.

Kol Lietuvoje vidutinės 2 kambarių butų kainos siekia 100 tūkst. eurų, Italijoje 40 kv. m., 70 kv. m. ar 100 kv. m. ploto namai siūlomi vos už 1 eurą. Juos įsigyti gali bet kas, tačiau yra viena sąlyga. Italijoje, Sicilijos regione esančio Mussomeli miesto projektas „Case1euro.it“ leidžia įsigyti nekilnojamąjį turtą (NT) už 1 eurą Sicilijos gilumoje, netoli paplūdimių ir istorinių Agridžento šventyklų. Šia proga jau pasinaudojo 100 žmonių iš viso pasaulio.

Merginų grupės „Queens of Roses“ narės niekada per daug atvirai nekalbėjo apie savo asmeninius gyvenimus, tad, ko gero, ne vienam grupės gerbėjui įdomu, kuo gi gyvena grupės narės Akvilė Kisielienė, Giedrė Linkevičienė ir Monika Mėčiūtė. Šiuo metu grupės repeticijose pagrindinės pokalbių temos nuo muzikos nukrypsta gana dažnai – merginų gyvenimuose vyksta nemažai gražių permainų, taigi drauge pasidžiaugti atlikėjos tikrai turi kuo.

Investicijų į nekilnojamąjį turtą bendrovė „INVL Baltic Real Estate“, pernai uždirbusi 4,2 mln. eurų grynojo pelno, išmokės 725 tūkst. eurų dividendų, arba 9 centus vienai akcijai. Dividendų pajamingumas siekia apie 4 proc. Tokį sprendimą akcininkai priėmė antradienį, pranešė įmonė. Pernai įmonė išmokėjo 967 tūkst. eurų dividendų arba 12 centų akcijai. Pernai įmonė uždirbo 4,2 mln. eurų konsoliduoto grynojo pelno – 24 proc. daugiau nei 2021-aisiais, konsoliduotos pajamos augo 25 proc.

Visuomenę ne juokais išgąsdino valdžios planuojamas visuotinis nekilnojamo turto mokestis. Nors Finansų ministerija tikina, kad vidutinis mokestis bus 14 eurų, būsto rinkos analitikai ir ekonomistai tuo smarkiai abejoja. Ypač nuskriausti esą galimai liks vilniečiai, ir visai nepelnytai. Pasak ekspertų, atpirkimo ožiais taps jauni žmonės su vaikais, perkantys didesnio ploto butus, o ne turtuoliai. Be to, mokestis esą vėl išpūs nuomos kainas.