Nekilnojamasis turtas

Vidutinės būsto paskolų palūkanos Lietuvoje per metus pakilo daugiau nei dvigubai. Siekdami palengvinti finansinę naštą klientams kai kurie bankai nusprendė metams visiškai panaikinti palūkanų maržą ar kelti indėlių palūkanas. Kiti teigia, kad rinką stebi ir kol kas jokių pokyčių neplanuoja.

Užstrigus spynai ar durims, nulūžus raktui ar tiesiog jį pametus bei kitais panašiais atvejais tenka kviesti avarinių durų atrakinimo meistrus. Priklausomai nuo situacijos, ši paslauga gali kainuoti ir 2 eurus, o kartais atsieiti ir kelis tūkstančius eurų. Pastebima, kad lietuviai tampa itin išsiblaškę savaitgaliais, švenčių metu ar tiesiog atšilus orams: pameta raktelius miške ar kanalizacijoje, užtrenkia juos bute ar automobilyje, kartais raktus išsiveža giminės.

Aukcione už pradinę 3,7 mln. eurų kainą parduodami buvusios tuberkuliozės ir infekcinės ligoninės pastatai ir žemės sklypas Antakalnyje, pranešė Turto bankas. 1,5 tūkst. kv. metrų ploto dviejų pastatų bei 0,66 hektaro žemės sklypo Žolyno gatvėje aukcionas numatytas birželio 19–20 dienomis. Tikimasi, kad strategiškai patraukli sostinės vieta sudomins pirkėjus.

Nekilnojamojo turto (NT) Lietuvoje kainos per metus pakilo 3–6 proc., paskolos palūkanos didėja, o nuomos rinka išlieka stabili. Nors būsto kredito įmokos šiuo metu yra mažesnės, jos po truputį atsiveja nuomos kainas. Specialistai išanalizavo dabartines kainas ir nurodė, ką šiuo metu rinktis apsimoka labiau. Pašnekovų skaičiavimais, sostinėje vidutinė būsto nuoma per mėnesį atsieina 560 eurų, o paskolos įmokos panašiam butui siekia 482 eurus.

Generalinės rangos sutartį vykdysiantis partneris pirmojo etapo statybų darbams legendinio Kauno „Merkurijaus“ vietoje jau pasirinktas, pranešime žiniasklaidai skelbia bendrovė „Baltic red“. Kovo 15 d. pasirašius sutartį, šio verslo objekto statybų ir jų priežiūros darbai patikėti vienai didžiausių statybos kompanijų Baltijos šalyse „Litana ir ko“. „Tai Kauno visuomenei ir Lietuvos investicinei aplinkai ypač svarbus projektas, kurį vykdant reikia suvaldyti daug sudėtingų iššūkių,...

Pasiėmus būsto paskolą tikimasi, kad viskas eisis puikiai. Vis dėlto ši paskola mokama daug metų, o per juos gali nutikti visko. Lietuvos bankų atstovai papasakojo, kas būna, kai klientui nebepavyksta surinkti pinigų mėnesinei paskolos įmokai. Jų teigimu, tokiais atvejais svarbiausias kliento ir banko bendradarbiavimas. Pajutę finansinius sunkumus klientai turi kuo greičiau kreiptis į banką, kad būtų galima išsiaiškinti problemų priežastis ir ieškoti sprendimų.

Ar artimiausiu metu nekilnojamojo turto (NT) kainos mažės ar kils? Ar būstą įsigyti norintiems gyventojams verta tą daryti dabar, o gal šiek tiek palūkėti? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis ir nekilnojamojo turto analitikas Arnoldas Antanavičius. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) atstovai informuoja jaunas šeimas, ar šiais metais dar bus skiriama parama pirmajam būstui įsigyti. Naujienų portalui tv3.lt APVA Komunikacijos skyriaus vedėja Eglė Pliuskuvienė sakė, kad, atsižvelgus į valstybės biudžeto galimybes, infliaciją, energijos kainų keliamus iššūkius, šiems metams jaunoms šeimoms finansinei paskatai pirmajam būstui įsigyti yra skirti 8 mln. eurų.

Antradienį pasibaigęs pakartotinis valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) administracinių patalpų sostinės Mindaugo gatvėje aukcionas neįvyko neužsiregistravus nė vienam dalyviui. Pernai liepą, rugpjūtį, spalį, gruodį ir vasarį organizuoti aukcionai taip pat neįvyko neužsiregistravus nė vienam dalyviui. Patalpų pradinė pardavimo kaina buvo sumažinta beveik 10 proc. iki 519,4 tūkst. eurų.  Aukcione buvo parduodamos 1957 metų statybos pastate esančios 347,4 kv.

Konkurencijos taryba kreipsis į antstolius dėl priverstinio baudų išieškojimo iš 11 nekilnojamojo turto (NT) agentūrų, kurios nesumokėjo joms skirtų baudų ir nepateikė finansinių garantijų. Dvi bendrovės – „Apus turtas“ ir „Inreal“ – garantijas pateikė, todėl dėl jų į anstolius nebus kreipiamasi.

Būsto kainų augimas Lietuvoje ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį buvo vienas didžiausių  Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Spalį-gruodį, palyginti su tuo pačiu laiku 2021 metais, būstas Lietuvoje pabrango 16 procentų. Labiau jis brango Vengrijoje (16,5 proc.), Estijoje (16,9 proc.) ir Kroatijoje (17,3 proc.), rodo antradienį paskelbti duomenys. Latvijoje per metus būstas pabrango 9,1 procento.

Butų Estijos sostinėje vidutinė kaina, patvirtinta pirkimo-pardavimo sandoriais, praėjusį mėnesį buvo 1,4 proc. mažesnė nei ankstesnį mėnesį – 2926 eurai už kvadratinį metrą, pranešė Estijos žemės departamentas. Per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su pernai kovu) butai Taline pabrango vidutiniškai 10,5 procento. Kainų mediana per mėnesį nukrito 0,3 proc., per metus pakilo 9,4 proc. iki 2766 eurų už kvadratinį metrą. Sandorių per mėnesį padaugėjo 32,6 proc., per metus sumažėjo 6,5 proc.

Butų Latvijos sostinėje ir jos apylinkėse sovietmečiu statytuose daugiabučiuose pasiūla praėjusį mėnesį buvo 15 proc. didesnė nei pernai gruodį, o nuomojamų tokių butų pasiūla sumenko 6 proc., pranešė viena didžiausių rinkos tarpininkių „Latio“. Pažymima, jog rinkos aktyvumas ūgtelėjo, tačiau pailgėjo laikas, reikalingas nekilnojamajam turtui parduoti.

Iki kovo pabaigos negavus statybų leidimo Nacionalinio stadiono statyboms ant Šeškinės kalno, projektuotojai Vilniaus savivaldybės leidimo prašo pakartotinai. Kaip BNS pranešė savivaldybė, pirmas prašymas buvo pateiktas vasario viduryje, tačiau leidimas neišduotas,  savivaldybė pateikė pastabas. „Vasario 15 dieną projektuotojai Vilniaus miesto savivaldybei pirmą kartą pateikė prašymą išduoti statybos leidimą Daugiafunkciam kompleksui ant Šeškinės kalno.

Šią savaitę Finansų ministerija pristatė mokestinių pasiūlymų paketą, kuriame buvo aptartas ir kiek anksčiau registruotas Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo projektas. Vis tik nelogišku šio mokesčio modelio veikimo principu piktinasi net patys politikai, esantys valdančioje koalicijoje. Seimo narys Laisvės partijos atstovas Kasparas Adomaitis savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje išreiškė neigiamą nuomonę apie naujo gyventojų nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelį.

Rusijos piliečiams ketinama uždrausti įsigyti Lietuvoje nekilnojamojo turto.  Šis draudimas negaliotų tik laikinai gyventi Lietuvoje leidimą turintiems Rusijos piliečiams, kurie savo šalyje yra persekiojami nedemokratinio režimo ir negali grįžti į kilmės šalį. Tokiai įstatymo normai Lietuvos parlamentarai pritarė antradienį svarstydami Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos Ukrainoje nustatymo įstatymo projektą.

  Klaipėdos savivaldybė pranešė apie Danės prieigose prasidėsiančius pėsčiųjų takų ir aikštelių šalia planuojamų pontoninių prieplaukų įrengimo darbus, ruošiantis reguliarių vandens autobusų startui. Planuojama, kad elektriniai autobusai-katamaranai Danės upe pradės kursuoti šių metų gegužę. Pėsčiųjų takų ir aikštelių įrengimo darbus pagal sutartį su Klaipėdos miesto savivaldybe bendrovė „Kesrama“ turės atlikti per tris mėnesius – iki gegužės pabaigos. Sutarties kaina – 114  tūkst.

Nuo kitų metų Lietuvoje gyvenamąsias patalpas bus galima įsigyti tik esant 100 proc. pastato baigtumui. Tai numato neseniai Seimo priimti Statybos įstatymo pakeitimai, kuriais siekiama apsaugoti gyventojus, kad jie įsigytų užbaigtą ir įregistruotą būstą. Pastaruoju metu Aplinkos ministerija dažnai sulaukia klausimų, kokie statybos ir apdailos darbai turi būti atlikti, kad pastatas būtų laikomas visiškai užbaigtu, rašoma ministerijos pranešime žiniasklaidai.

Buvusioje „Lietuvos geležinkelių“ būstinėje sostinėje įsikurs aštuonios valstybės įstaigos, penktadienį pranešė Turto bankas. Mindaugo gatvėje esančiame pastate veiks Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, Valstybinis patentų biuras, Valstybinė darbo inspekcija, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, Lietuvos standartizacijos departamentas, Ekstremalių sveikatai situacijų centras ir Lietuvos energetikos agentūra.

Butai Latvijos sostinėje sovietmečiu statytuose nerenovuotuose daugiabučiuose vasarį, kaip ankstesnius šešis mėnesius, pigo, skelbia rinkos tarpininkė „Arco Real Estate“. Praėjusį mėnesį jų vidutinė kaina mažėjo 0,3 proc. iki 911 eurų už kvadratinį metrą. Skelbiama, jog nepaisant besitęsiančio tokių butų pigimo daugumoje pagrindinių Latvijos sostinės „miegamųjų“ rajonų, vasarį nebrangių butų pasiūlos beveik neliko.

Lietuvoje paskutinį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su trečiuoju, būsto kainos padidėjo 1,9 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Naujos statybos būstai pabrango 5,9 proc. Iš jų butai daugiabučiuose namuose pabrango 6,1 proc., vienbučiai ir dvibučiai namai – 5,4 proc. Ankstesnės statybos būstai kaip ir vienbučiai, dvibučiai namai bei butai daugiabučiuose namuose, atpigo po 0,1 proc.

Norite tapti išskirtinio bei Senamiesčio pašonėje esančio pastato savininku? Tai visiškai paprasta – tereikia turėti 4 milijonus eurų. Nekilnojamojo turto agentūra „Newsec“ portale „aruodas.lt“ praneša apie organizuojamą aukcioną, kuriame bus parduodamas Stulginskio gatvėje esantis pastatas, daugeliui žinomas kaip „Pramogų bankas“. Tiesa, aukciono pradinė kaina – 3 mln. 800 tūkst. eurų, o minimalus kainos kėlimo žingsnis aukcione bus 20 tūkst. eurų.

Nauji daugiabučiai mažuose miesteliuose plėtojami gana retai ir tokia statyba vyksta vangiai, o tai daugiausia lemia demografiniai pokyčiai, teigia nekilnojamojo turto rinkos analitikai. Anot jų, nors būsto kainos regionuose gerokai mažesnės nei didesniuose miestuose, statybos kainos yra panašios, todėl vystytojai kaštus gali amortizuoti tik per sklypo kainą – sklypai regionuose yra pigesni. Analitikų teigimu, būsto projektų plėtrą regionuose diktuoja ir diktuos poreikis.

Rusijos piliečių Lietuvoje įsigyjamo nekilnojamo turto (NT) mastas pernai išliko panašus, kaip anksčiau, tačiau didžioji dauguma jų čia gyvena jau ne vienerius metus. Tuo metu Lietuvoje butų, namų ar kito turto turinčių baltarusių pernai padaugėjo 1,8 karto.   2022 metais Rusijos piliečiai šalyje pirko beveik 2 proc. mažiau NT nei rekordiniais 2021-aisiais, tačiau turinčiųjų bent vieną NT objektą sumažėjo daugiau negu 42 proc.

Kauno savivaldybė rengiasi kvartalais renovuoti sovietmečiu statytų daugiabučių rajonus. Kaip penktadienį pranešė miesto savivaldybė, Kaunas ruošiasi transformuoti ligšiolinę programą „Svajonių kiemas“ ir parengė urbanistinę studiją su konkrečiais siūlymais. Balandžio pradžioje viziją planuojama pristatyti kauniečiams. Kauno savivaldybės įmonė „Kauno planas“ pagal urbanistinę studiją pradėjo rengti kvartalų išplanavimo schemas, jos vėliau bus derinamos su gyventojais.

Didžiausią investicijų grąžą 2022 metais atnešė investicijos į būstą ir jo nuoma. Šių investicijų vertė augo 19,1 proc., o įvertinus ir nuomos pajamas – 23,2 proc., teigia Lietuvos investicijų indeksą trečiadienį paskelbusi bendrovė INVL.  Bendras Lietuvos investicijų indeksas pernai augo 3,3 proc. – jis kyla vienuoliktus metus iš eilės.

Vyriausybė trečiadienį pritarė parlamentarės Laimos Nagienės siūlymams palengvinti sąlygas pirmąjį būstą su valstybės subsidija įsigijusioms šeimoms, norinčioms jį parduoti.  Pritarta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtai išvadai, kad būtina sudaryti geresnes sąlygas jaunoms šeimoms Lietuvos regionuose įsigyti pirmąjį būstą, tačiau nesvarstyti įstatymo pakeitimo, nes ministerija planuoja parengti ir trečiąjį ketvirtį Seimui pateikti įstatymo pataisas.

Gyventojai skundžiasi, kad šiuo metu, pakilus būsto paskolų palūkanoms, įsigyti savo butą beveik neįmanoma. Ekonomistai tokiems gyventojams siūlo nuomos galimybę. Tada esą nereikės tempti paskolos naštos. Vis dėlto gyventojai skaičiuoja, kad ir nuomos kainos didelės, tad sumos nuomai ir paskolos įmokoms beveik nesiskiria. Portalui tv3.lt vilnietė Emilija pasakojo, kad šiuo metu su vyru gyvena naujos statybos bute sostinės Šiaurės miestelyje.

Gyventojus, gavusius leidimą statyti individualius namus, siūloma automatiškai įtraukti į rinkliavos už atliekas mokėtojų sąrašą. Tikimasi, kad tokiu būdu sumažės statybinių atliekų, gabenamų į pamiškes, srautas.    Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė įsitikinusi, kad mokėdami mokesčius namą statantys žmonės gaus ir atliekų tvarkymo paslaugas, ir šansą neįbristi į „atliekų atsikratymo šešėlį“ arba išlipti iš jo.

Dvi Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) plėtotojos Čekijos sostinėje įsigijo viešbutį, kurį už 14 mln. eurų ketina rekonstruoti į bendruomeniško būsto (angl. co–living) projektą „Youston“.  „Baltic Asset Management“ su „Hanner“, kuri bus finansinė partnerė, planuoja 2024 metų pradžioje Prahoje pasiūlyti daugiau nei 100 būstų, rašo portalas vz.lt.

  Butai Latvijos sostinėje sovietmečiu statytuose nerenovuotuose daugiabučiuose sausį, kaip ankstesnius penkis mėnesius, pigo. Praėjusį mėnesį jų vidutinė kaina sumažėjo 0,2 proc., skelbia rinkos tarpininkė „Arco Real Estate“. Skelbiama, jog pirmąjį šių metų mėnesį tokie butai nedaug pigo daugumoje pagrindinių Latvijos sostinės „miegamųjų“ rajonų. Rinkos tarpininkės duomenimis, per metus (palyginti su praėjusių metų sausiu) senos statybos butai Rygoje pabrango vidutiniškai tik 1,3 proc.

Didžiausi Lietuvoje SEB, „Swedbank” ir „Luminor“ bankai pernai išdalijo daugiau  būsto paskolų, tačiau pasirašė mažiau sutarčių nei 2021-aisiais, rodo BNS Plius surinkti duomenys. Daugiausia būsto paskolų 2022 metais išdavė „Swedbank” – 787 mln. eurų. Po to sekė SEB su daugiau nei 550 mln. eurų, trečias liko „Luminor“ – 500 mln. eurų.

Daugelis žmonių Lietuvoje būstą nuomojasi, kol sukaupę pradiniam įnašui su banko paskola įsigyja nuosavus namus. Tačiau norintiems kažko per vidurį yra alternatyva – nuomotis savo išsirinktą būstą tol, kol pavyks jį nusipirkti. Išperkamosios nuomos specialistai detaliai papasakojo, kokia tai paslauga, kas ja gali pasinaudoti, kokie yra jos trūkumai ir privalumai.

Pavasarį įsigaliosiantys Statybų įstatymo pakeitimai, numatysiantys, kokiais atvejais individualų namą bus galima statyti savo jėgomis (ūkio būdu), o kada būtina samdyti kvalifikuotus ekspertus, turės įtakos individualių namų statytojams, penktadienį pranešė portalas delfi.lt. Naujo reglamentavimo tikslas – užtikrinti statybos kokybę, procesų skaidrumą, statybos dalyvių kvalifikaciją, atsakomybę.

Bendrovė „Ober-Haus“ prognozuoja, kad šiemet Kaune butų pasiūla bus rekordinė, Vilniuje pastatytų butų skaičius turėtų augti, o Klaipėdoje – šiek tiek sumažės. Tuo metu būsto paklausa išliks vangi, teigia įmonės Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis.

Pagal Vilniaus savivaldybės tarybos trečiadienį patvirtintas plėtros įmokos nuostatas nekilnojamojo turto statytojai ir vystytojai galės būti atleidžiami nuo įmokos mokėjimo, kai pastatas yra visuomeninės paskirties. Tai reiškia, kad infrastruktūros plėtros mokesčio išimtis būtų taikoma privatiems vystytojams statant viešąsias bibliotekas, muziejus, mokyklas, darželius, ligonines, poliklinikas, sporto sales, stadionus ir kitą sporto infrastruktūrą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo keisti valstybės paramos jaunoms šeimoms, perkančioms būstą regionuose, tvarką – jos negalėtų pirkti būsto žiedinėse savivaldybėse, be to, būtų nustatytos būsto vertės „lubos“.  „Bandysime ieškoti būdų, kaip šią priemonę taiklinti – išskirti konkretesnius kriterijus, kaip būtų galima identifikuoti tuos regionus, kuriuose jaunos šeimos turėtų kurtis ir išeliminuoti tas žiedines savivaldybes, kuriose dabar daugiausia jaunų šeimų kuriasi“, – treč...

Nenaujų būstų pardavimai 2022-ųjų pabaigoje, palyginti su 2021-ųjų tuo pat laiku, smuko ketvirtadaliu, arba iki 2016-2017 metų lygio, sako Lietuvos banko (LB) atstovas.  „Iš antrinės rinkos pardavimų matome, kad jie gerokai atvėso nuo to, kas buvo 2021 metais. Per 2022 metus pardavimai sumažėjo apie 17 proc. antrinėje rinkoje, o paskutinį ketvirtį sandorių skaičius krito 26 proc.

Seimo Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį vyks diskusija apie tendencijas nekilnojamojo turto rinkoje, būsto įperkamumą, valstybės pagalbos priemones.

Įmonės ir gyventojai, kaip ir kasmet, turi deklaruoti savo turimą komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą (NT) ir sumokėti mokestį už 2022 m. mokestinį laikotarpį, primena Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Tai padaryti reikia per Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS) iki vasario 15 d. Už 2022 m. 12 tūkst. įmonių bei 4 tūkst. gyventojų jau deklaravo 40,5 mln. eurų komercinio NT mokesčio. Preliminariais VMI duomenis dar 44 tūkst.

Šių metų pradžia NT sandorių rinkoje nebuvo derlinga – per mėnesį įregistruotų butų, gyvenamųjų namų, žemės sklypų ir kitų NT objektų skaičius buvo mažiausias per pastaruosius keletą metų.  NT sandorių dinamiką analizuojantys Registrų centro analitikai pastebi, kad įprastą metų pradžios pasyvumą dar labiau sustiprina ekonominis neapibrėžtumas.  „Pirmieji kiekvienų metų mėnesiai tradiciškai pasižymi mažesniu NT pirkėjų aktyvumu.

Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacija (LNTAA) ir 20 iš 39-ių nekilnojamojo turto bendrovių, pernai gruodį nubaustų už draudžiamą susitarimą, teismui apskundė Konkurencijos tarybos pernai gruodį joms skirtas baudas.

Aštuonios iš 39-ių nekilnojamojo turto bendrovių, pernai gruodį nubaustų už draudžiamą susitarimą, teismui apskundė Konkurencijos tarybos pernai gruodį joms skirtas baudas.

Ar jaunos šeimos turėtų gauti valstybės paskatą įsigyti pirmąjį būstą ne tik regionuose, bet ir didmiesčiuose? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ kalbamės su socialdemokratu Gintautu Palucku ir konservatoriumi Mindaugu Linge. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Kaimyninės Baltarusijos gyventojas, neseniai pradėjęs kelionę po Europą, buvo priverstas vieną naktį praleisti Kaune. Nakvyne jis pasirūpino iš anksto – apartamentus užsakė per platformą „Booking“. Tačiau butas pasirodė su siurprizais. Apie savo patirtį jis papasakojo portalui „Onliner“.  Nustebino ne tik vaizdas „Radau gana simpatiškus apartamentus, už naktį juose prašė 48 eurų. Bendras jų vertinimas ir apsistojusių komentarai buvo geri, dėl to užsisakiau sau stogą virš galvos.

Metinis būsto kainų augimo tempas vis dar yra spartus, tačiau daugėja indikacijų, kad pasiektos jų augimo „lubos“, teigia Lietuvos bankas (LB). „Toks kainų augimo tempas lenkia atlyginimų augimą, tad būsto įperkamumas toliau prastėja“, – skelbia LB. Anot centrinio banko, nekilnojamojo turto (NT) kainos yra pervertintos apie 4 procentais. „Tačiau pastaruosius kelis mėnesius metinis kainų augimas lėtėja, o mėnesiniai kainų indeksų pokyčiai netgi rodo nedidelį kainų mažėjimą“, – nurodo LB.

Nekilnojamojo turto (NT) kainoms kylant, 2022 m. jų buvo nupirkta penktadaliu mažiau nei 2021 m., tačiau suma, išleista būstams, išliko panaši. Taigi pirkėjai už mažiau mokėjo daugiau. Pernai Lietuvoje buvo nupirkta 34,4 tūkst. butų, 13,3 tūkst. gyvenamųjų namų ir beveik 63 tūkst. žemės sklypų. Brangiausias 2022 metais įsigytas butas buvo Neringoje ir atsiėjo 3,2 mln. eurų, o brangiausias gyvenamasis namas buvo parduotas Palangoje, atsiėjęs net kiek pigiau – 3,15 mln. eurų.

Europos Centrinis Bankas skelbia, kad Lietuvoje didžiausios būsto paskolų palūkanos euro zonoje. Kodėl taip yra ir ką tai reiškia? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ir nekilnojamojo turto analitikas Arnoldas Antanavičius. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojus neramina pernai gruodį Seimo priimtas Statybos įstatymo pakeitimas, kuriuo nuo 2024 metų būstą bus galima parduoti tik visiškai baigus daugiabučių statybas. Anot jų, poveikis bus neigiamas ir vystytojams, ir būsto pirkėjams, nes tai mažins būsto prieinamumą, brangins ir ilgins projektus, apribos galimybę mažesniems rinkos žaidėjams dalyvauti NT rinkoje. Kita vertus, plėtotojai pripažįsta, kad dėl tokio reikalavimo žmonės saugiai įsigis būstą.