Naujienų portalui tv3.lt APVA Komunikacijos skyriaus vedėja Eglė Pliuskuvienė sakė, kad, atsižvelgus į valstybės biudžeto galimybes, infliaciją, energijos kainų keliamus iššūkius, šiems metams jaunoms šeimoms finansinei paskatai pirmajam būstui įsigyti yra skirti 8 mln. eurų. 2023 metais jau išduota daugiau kaip 300 pažymų subsidijoms būstui įsigyti.
Taip pat per šių metų sausio–vasario mėnesius subsidijos išmokėtos 157 jaunoms šeimoms (iš jų 50 jaunų šeimų išmokėtos papildomos subsidijos). Įvertinus visą apskaičiuotą reikalingą lėšų poreikį, šiuo metu nėra galimybės patenkinti visų gautų prašymų finansinei paskatai gauti iš šių metų asignavimų, tačiau artimiausiu metu planuojama svarstyti galimybę šioms reikmėms skirti papildomai lėšų.
Atliekant finansinės paskatos teikimo stebėseną, pastebėta, kad jaunų šeimų, pageidaujančių gauti finansinę paskatą, skaičius kasmet auga, o tam reikalingos vis didesnės valstybės biudžeto lėšos. Didelė dalis jaunų šeimų įsigyja būstus prie didžiųjų miestų esančiose žiedinėse savivaldybėse, todėl kyla klausimų dėl šios priemonės efektyvumo.
Ministerijos užsakymu, Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA) 2022 m. pabaigoje atliko finansinės paskatos veiksmingumo vertinimą ir pateikė rekomendacijas bei pasiūlymus dėl įsigyjamo turto vertės nustatymo, finansuojamų teritorijų kriterijų peržiūrėjimo ir kitus.
Siekdama finansinės paskatos efektyvumo, ministerija, įvertinusi rekomendacijas ir pasiūlymus, planuoja parengti Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo pakeitimus, kuriuos numatoma Seimui pateikti 2023 m. III ketvirtį.
Finansuojamų teritorijų sąrašas yra skelbiamas ministerijos interneto svetainėje kiekvienų metų pradžioje. Jį galima rasti ČIA.
NT sandorių rinka Lietuvoje šiemet traukėsi
Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje įregistruota 25,7 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) objektų – 19 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu.
Vien kovą įregistruota 10,7 tūkst. NT objektų – 10 proc. mažiau nei pernai kovą, bet 42 proc. daugiau nei šių metų vasarį, skelbia Registrų centras.
„Kovas tradiciškai yra tas mėnuo, kai nekilnojamojo turto rinka pamažu pradeda įsivažiuoti ir sandorių kreivė pradeda kilti į viršų. Pirmieji du šių metų mėnesiai rinkoje buvo ganėtinai pasyvus, tačiau jau kovą sulig atėjusiu pavasariu, panašu, pabudo ir NT rinka“, – pranešime sakė Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.
Šiemet visoje šalyje įregistruota 7,4 tūkst. butų pardavimų – 13 proc. mažiau nei prieš metus, vien kovą įregistruota per 3 tūkst. butų sandorių – 3 proc. mažiau nei pernai kovą, bet 33 proc. daugiau nei šių metų sausį.
Vilniuje pirmąjį ketvirtį įregistruota 2,6 tūkst. butų pardavimų – 19 proc. mažiau nei prieš metus, Kaune – beveik 1,1 tūkst. (2 proc. mažiau), Klaipėdoje – 600 (7 proc. mažiau).
Per pirmąjį ketvirtį Lietuvoje taip pat įregistruota 2,3 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – 26 proc. mažiau nei pernai sausį-kovą, vien kovą įregistruota beveik 1 tūkst. namų pardavimų – 20 proc. mažiau nei pernai kovą, bet 42 proc. daugiau nei šių metų vasarį.
Šiais metais visoje šalyje taip pat įregistruota 12,2 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų – 21 proc. mažiau nei 2022 metų sausį-kovą, o vien tik per kovo mėnesį įregistruota daugiau kaip 5 tūkst. žemės sklypų sandorių – 13 proc. mažiau nei pernai kovą, tačiau 46 proc. daugiau nei šių metų vasarį.
Valstybės biudžeto asignavimai finansinei paskatai teikti nėra skirstomi regionams, t. y. Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje yra formuojamas bendras lėšų krepšelis pažymoms formuoti.
Esant pakankami lėšų, savivaldybės formuoja pažymas, patvirtinančias jaunų šeimų teisę į finansinę paskatą, eilės tvarka (pagal prašymo pateikimo datą), išskyrus atvejus, kai yra kreipiamasi dėl papildomos subsidijos.
