Nekilnojamasis turtas (NT)

NT yra privalomai registruojamas turtas – žemė, įvairūs pastatai, tokie inžineriniai objektai, kaip gatvės ar keliai ir kt. Paprastai NT pirkimas ar pardavimas ir kitokie sandoriai su juo turi būti tvirtinami notariškai. Pastatams, statiniams yra taikomas NT mokestis. Lietuvoje taip pat yra žemės mokestis, kuriuo apmokestinama įvairios paskirties žemė.

Tūkstančiai lietuvių supirkinėja butus ir namus: ar imsis NT mokesčio ir dėl jūsų?

Jau daugelį metų mokesčiai nekilnojamajam turtui (NT) Lietuvoje yra kone mažiausi visoje Europoje ar net pasaulyje. Ekspertai ragina juos didinti ir daugiau surinktų pinigų skirti viešosioms paslaugoms – socialinei ir sveikatos apsaugai, švietimui ar gynybai. Kuo toliau, tuo daugiau lietuvių turi po du, tris ar dar daugiau butų ir namų. Tačiau turinčių tik vieną būstą skaičius traukiasi. Kitaip tariant, gyvenamosios paskirties NT tampa prieinamas vis mažesniam skaičiui gyventojų.

Brangiausi nuomojami butai Lietuvoje: štai ką siūlo už 6,3 tūkst. eurų per mėnesį

Būsto nuomai ieškantys gyventojai dažniausiai domisi pigiausiais jų lūkesčius atitinkančiais butais. Todėl ne visi pasidomi, kokie visgi yra brangiausi ir ką už tokias sumas siūlo jų savininkai. Sūkurinės vonios, sporto salės, kiaurą parą budinti apsauga, terasos su Vilniaus senamiesčio vaizdais ir išskirtiniai interjero sprendimai mėnesiui atsieina ir 4,2 tūkst., ir 6,3 tūkst. eurų. Portalas tv3.lt kviečia pasižvalgyti, kaip tokie butai atrodo.

Tūkstančiams lietuvių neužtenka ir 5 būstų – suskaičiavo turinčius daugiausia

Lietuvoje daugėja gyventojų, turinčių po du ar daugiau butų bei gyvenamųjų namų, skelbia Registrų centras. Analitikų teigimu, šios tendencijos rodo, kad šeimai ar asmeniui įgyti pirmąjį būstą yra sudėtingiau, nei tą padaryti nekilnojamojo turto jau turintiems asmenims. Registrų centro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje bent vieną būstą (butą ar gyvenamąjį namą) turinčių asmenų ar šeimų yra apie 1,18 milijono.

Keisti sutapimai: daugiau pinigų stadionui Šarūnas Stepukonis paprašė atleidimo dieną

Milijonus eurų pralošęs buvęs investicinės bendrovės „BaltCap“ partneris Šarūnas Stepukonis Vilniaus miesto savivaldybės paprašė daugiau pinigų nacionalinio stadiono statyboms tą pačią dieną, kai buvo atleistas iš darbo dėl įtarimų lėšų pasisavinimu. Be to, vieną dieną prieš tai, kai sulaukė jo rašto, savivaldybė pati esą jam adresavo prašymą dėl papildomų darbų atlikimo.

Druskininkai po metų žada baigti statyti Kultūros ir kongresų rūmus

2025-aisiais Lietuvos kultūros sostine tapsiantys Druskininkai po kiek daugiau nei metų žada pagaliau baigti statyti naujus Kultūros ir kongresų rūmus.  Miestas kitąmet, be to, švęs M. K. Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines. Savivaldybės atstovė Diana Sinkevičiūtė-Griežė sako, kad būtent dėl to itin svarbu rūmus baigti numatytu laiku.

Renovuojant namą vieniems apmoka viską, kitiems atima ir kompensacijas: klaida gali kainuoti 40 tūkst. eurų

Norint imtis daugiabučio namo renovacijos reikia, kad su ja sutiktų mažiausiai 55 proc. gyventojų. O daugelis nenori už tai 20 metų mokėti kredito, siekiančio keliasdešimt tūkstančių eurų. Vis tik, jei gyventojų dauguma sutinka, mokėti reikia visiems – net ir tiems, kurie balsavo „prieš“. Į tv3.lt portalą kreipėsi Aldonos vardu prisistačiusi pensininkė, kuri nuogąstavo dėl būsimos daugiabučio namo renovacijos.

Gyventojai pasipiktinę: kaimynė ne tik patikrino visų jų turtą, bet dar viešai giriasi ir grasina

Nekilnojamojo turto (NT) numeris, adresas, plotas, vertė ir kita jautri informacija apie gyventojų turtą yra kaupiama Registrų centre. O prieigą prie jos turi ne tik įmonės darbuotojai. Keli asmenys skundėsi, kad pašaliniai žmonės su Registrų centro darbuotojų pagalba išnaršė visus jų duomenis ir dar tuo gyrėsi. Anot įmonės atstovo, tokie duomenys gali būti teikiami tik pagal tam tikras sutartis ar vienkartinius prašymus.

Butų ir namų pirkimas Lietuvoje: taip blogai nebuvo jau 8 metus

Šalies nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinkoje metai prasidėjo vangiai – bendras per mėnesį įregistruotų sandorių skaičius buvo mažiausias per pastaruosius keletą metų, o atskirų NT objektų kategorijų – butų, gyvenamųjų namų ir žemės sklypų – rodikliai buvo mažesni net už per pandemiją pirmaisiais karantino mėnesiais fiksuotus skaičius, skelbia Registrų centras.

Nuoma ar būsto pirkimas: kas šiuo metu apsimoka labiau?

Būsto įsigijimas yra vienas iš didžiausių finansinių sprendimų daugelio žmonių gyvenime. Šiuo metu, kai 3 ir 6 mėnesių EURIBOR viršija 3,9 proc., o NT kainos niekaip nekrenta, būsto įperkamumas yra žemiausias per pastaruosius 10 metų, o žmonės vis dažniau žvalgosi į nuomą, rašoma pranešime spaudai. Tiesa, pastaruosius kelerius metus iki pandemijos, kuomet centrinių bankų palūkanos svyravo ties nuliu, nuomotis dažnai kainavo beveik tiek pat, kiek ir pirkti būstą su paskola.

Daugiabučio gyventojai pasipiktinę: prisidirbo vienas kaimynas, o dabar po 53 eurus moka visi

Praėjusių metų gruodį sostinės daugiabučio namo rūsyje buvo rasta apie 5 kg išsiliejusio gyvsidabrio. Niekas nenukentėjo, tačiau valymo darbai vis dar vykdomi, o kaltininkas – nežinomas. Vis tik sąskaitas už „nugyvsidabrinimą“ namo administratorius siunčia visiems namo gyventojams. Pasirodo, jie apie pusę metų turės papildomai mokėti pusšimtį eurų, o kaltininkui išaiškėjus – kreiptis į teismą ir tuos pinigus prisiteisti.

Sugedo indaplovė, skalbyklė ar televizorius? Neapsigaukite dėl buitinės technikos draudimo

Dažnas lietuvis draudžiasi būstą, bet ne visi pagalvoja, kad galima apsidrausti ir kilnojamąjį turtą – t. y. visus prietaisus, esančius namuose. Vis tik ne už visus gedimus galima gauti išmoką – yra tam tikrų niuansų. Pavyzdžiui, papildomai reikia pasirinkti telefonų, kompiuterių, kartais – ir televizorių stiklo dūžio draudimą. Vis tik kiek senesnių telefonų draudimas, anot draudimo brokerių, gali būti apgaulingas – žmogus mokės įmokas, bet dėl greito nusidėvėjimo jokios išmokos negaus.

Net jei prasidėtų karas ir namai griūtų, jiems paimtą paskolą tektų grąžinti: štai ką pataria daryti

Regėdami vaizdus iš rusų niokojamų Ukrainos miestų, daugelis yra pagalvoję, o kas nutiktų su jų butu ar namu, jeigu karas prasidėtų Lietuvoje. Kartais manoma, kad paimtos būsto paskolos grąžinti nereikėtų dėl force majeure – nenugalimos jėgos.  Tačiau tai – ne visai tiesa. Šalies bankų atstovai tikina, kad netekus namų galėtų būti taikomos tam tikros lengvatos, bet paskolą už nekilnojamąjį turtą (NT) vis tiek tektų grąžinti.

Nepraleiskite progos – gyventojų namų atnaujinimui skirs iki 14,5 tūkst. eurų

Gyventojai, ketinantys modernizuoti savo individualų gyvenamąjį namą, nuo kovo 1 d. galės kreiptis į Aplinkos projektų valdymo agentūrą (APVA) ir gauti finansinę paramą.  Iš Klimato kaitos programos šiai priemonei iki 2025 m. skirta 44 mln. eurų. 2024 m. kovo mėn. kvietimui bus skirti 22 mln. eurų.  Skaičiuojama, kad už šią sumą bus galima renovuoti 1,5 tūkst. namų, praneša APVA.

Tūkstančiai lietuvių dairosi butų: tarp prioritetų – patogi erdvė darbui iš namų, kad važiuotų „Bolt“, „Wolt“

Nors būsto ir paskolų kainos nemažėja, Lietuvos jaunimas, kitaip nei vakariečiai, stengiasi kuo anksčiau įsigyti nuosavą būstą. Vis dėlto atsiranda ir tokių, kurie nuosaviems namams pinigų netaupo, teigdami, kad tokiais permainingais laikais nemato prasmės to daryti. Ekspertai beda pirštu į kitą problemą – šeimų dar nesukūrusiems jauniems žmonėms yra itin sunku įsigyti būstą, todėl dalis gyventojų tampa priklausomi nuo savo tėvų finansinės padėties.

Vilniuje iškils tarptautinius standartus atitinkantis stadionas: prie to prisideda ir Lietuvos metų futbolininkas

Lietuvos futbolo bendruomenei šiais metais bus pristatytas naujas tarptautinius standartus atitinkantis stadionas. Jau gautas Vilniaus Lazdynų rajone iškilsiančio futbolo komplekso statybos leidimas, darbai bus pradėti vos nutirpus sniegui. „Vilnius Football Academy“ iniciatyva statomo stadiono pagrindiniais investuotojais tapo nekilnojamojo turto plėtros kompanija „Hanner“ ir Darvydas Šernas. Bendros investicijos į projektą sieks apie 2,5 mln. eurų.

Socialinio būsto laukimo laikas trumpėja, bet dalis jo dar negauna ilgiau nei dešimtmetį

Nors pastaraisiais metais vidutinis socialinio būsto laukimo laikas trumpėjo, dalies savivaldybių gyventojų jų vis dar negauna ilgiau nei dešimtmetį, o Lietuva dėl to sulaukia kritikos ir iš tarptautinių institucijų. Savivaldybės skirtingai sprendžia problemą – dalis perka jau įrengtus būstus, kiti statosi naujus, treti pripažįsta – galimybės suteikti būstą jo prašantiems žmonės itin ribotos dėl ilgai trunkančių statybų planavimo procedūrų, teisės aktuose numatytų reikalavimų pastatų dydžiui.

Specialistai kraipo galvas: NT sandorių mažiau, bet kainos didėja

Lietuvoje 2023 metais įregistruota 112,8 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų nekilnojamojo turti (NT) objektų – 14,3 proc. mažiau nei 2022-aisiais, kai jų buvo 130,3 tūkst., skelbia Registrų centras.  Anot jo, praėję metai NT sandorių rinkoje pasižymėjo retai sutinkamu reiškiniu, kai bendras sandorių skaičius reikšmingai mažėja, tačiau kainos per metus paauga.

Kreipiasi į namų savininkus: kiekvienas turės išsitirti nuotekas, nurodyta ir data

Aplinkos ministerija primena, kad asmenys savo namuose įsirengę biologinio valymo ir septiko tipų individualius nuotekų tvarkymo įrenginius ne rečiau kaip vieną kartą per kalendorinius metus turės atlikti į aplinką išleidžiamų nuotekų tyrimą laboratorijose, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Kiti žmonės ir be leidimo gali tapti jūsų namų gyventojais: štai kokios problemos laukia

Gyvenamosios vietos deklaravimas atrodo smulkmena, tačiau dėl jo kartais gali kilti problemų. Pavyzdžiui, jei nenumatoma išsikraustymo data, nuomininko prisideklaravimas gali lemti didesnius mokesčius ar net apsunkinti būsto pardavimą. Socialiniame tinkle „Facebook“ užvirė diskusija, ar verta leisti nuomininkams deklaruoti gyvenamąją vietą nuomojamame būste.

Nebegalite gyventi po vienu stogu? Išvaryti bus sunku ne tik sutuoktinį

Turint savo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą (NT) dažniausiai jaučiamasi ramiai, neva visus sprendimus galima laisvai priimti pačiam. Vis tik tai – netiesa. Viskam reikia gauti raštišką sutuoktinio sutikimą, o skyrybų atveju negalima jo išvaryti. Į tokią situaciją pakliuvo vienas lietuvis, norintis išdeklaruoti smurtaujančią žmoną iš savo namų.

Vilniuje iškils naujas namų kompleksas – gautas statybos leidimas

Vienas naujausių Vilniaus Senamiestyje plėtojamų statybos projektų – dviejų prabangių namų kompleksas „Sanguškų parkas“ – gavo statybos leidimą, rašoma pranešime žiniasklaidai. Žiupronių gatvėje, šalia Misionierių bažnyčios ir Subačiaus bei M. Daukšos gatvių, 2026 m. bus įrengti 55 butai, 11 poilsio ir 13 komercinės bei administracinės paskirties patalpų.

Galvojate apie būsto paskolą? Atsakė, kada ir kiek pagaliau ims mažėti palūkanos

Pastaruosius dvejus metus gyventojus piktino rekordiškai augančios paskolų palūkanų normos, kurios, imant, pavyzdžiui, būsto paskolą, atsiėjo brangiau nei pats nekilnojamasis turtas. Vis tik palūkanų kilimas pasiekė finišo tiesiąją – kitąmet nusimato net ir jų mažėjimas. Palūkanos per 2 metus išaugo nuo 2,5 iki 6,4 proc.

Žemiški bažnyčios turtai: nuo butų, parduotuvių ir kavinių iki viešbučių ar poilsio namų – ir jokių mokesčių

Kaip žinia, bažnyčios, mečetės, vienuolynai ir kiti religiniai pastatai Lietuvoje yra atleisti nuo daugybės mokesčių. Vis tik religinės bendruomenės turi ir visai ne religijai skirto nekilnojamojo turto (NT), iš kurio gauna pajamų. Ir už tai, beje, irgi neturi mokėti mokesčių. Visoms religinėms bendruomenėms Lietuvoje priklauso 7997 religiniai (būtent religinės paskirties) NT, už kuriuos nėra mokamas nekilnojamojo turto mokestis, rodo Registrų centro duomenys.

Būsto nuoma: savininkai diskriminuoti negali tik atvykėlių iš Europos?

Ne paslaptis, kad didžioji dalis nuomojamo nekilnojamojo turto (NT) Lietuvoje priklauso privatiems asmenims, o šie taiko gan griežtą nuomininkų atranką dėl gyvūnų, vaikų, amžiaus, taip pat ir dėl tautybės. Lietuviai viešojoje erdvėje diskutavo, kodėl vertėtų arba nevertėtų savo būstų patikėti atvykėliams iš užsienio. Vieni pasakojo, kad kitataučiai – daug tvarkingesni nuomininkai, nei lietuviai. Tačiau daug buvo tokių, kurie savo būstą nuomoti užsieniečiams griežtai atsisako.

Vilniuje gali įsikurti prestižinė ES agentūra: atskleidė, kiek valstybei kainuotų jos pastato nuoma

Naujai Europos Sąjungos Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos agentūrai (AMLA) skirto pastato nuoma Vilniaus verslo centre „Yellowstone“, jei Europos Sąjungos institucijos agentūrą nutartų steigti Vilniuje, valstybei per penkerius metus kainuos beveik 13,3 mln. eurų.   Šiuos kaštus, pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, padengtų Vyriausybė.

Penktadienis buvo paskutinė diena sumokėti šį mokestį: to nepadariusiems – delspinigiai

Šiais metais 23,4 tūkst. gyventojų laiku – iki gruodžio 15 dienos – deklaravo 10,2 mln. eurų nekilnojamojo turto (NT) mokesčio, BNS pranešė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). VMI viršininko pavaduotojas Martynas Endrijaitis praėjusią savaitę teigė, kad šiais metais iš viso 34 tūkst. gyventojų turi sumokėti apie 15 mln. eurų NT mokesčio.  Nesumokėjusiems mokesčio laiku kiekvieną dieną skaičiuojami 0,03 proc. delspinigiai. Pernai laiku 8,3 mln. eurų NT mokesčio sumokėjo 19 tūkst.

Žiniasklaida: „Releven“ Vilniaus senamiestyje už 40 mln. eurų statys butus

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros grupė „Releven“ Vilniaus senamiestyje, netoli Misionierių vienuolyno, vystys 40 mln. eurų vertės prestižinės klasės būsto projektą. Planuojama, kad būsto kvadratinio metro kaina „Sanguškų parke“ prasidės nuo 5 tūkst. eurų, o statybos bus baigtos 2026 metais. Projekte suplanuoti 55 butai, 11 poilsio ir 13 administracinių bei komercinių patalpų, „Verslo žinioms“ pasakojo „Releven“ direktoriaus pavaduotojas Viktoras Zubrecovas.

Brangiausias parduodamas namas Kaune: ar už 2 mln. eurų norėtumėte čia gyventi?

Šiuo metu brangiausias parduodamas gyvenamasis namas laikinojoje sostinėje kainuoja beveik 2 mln. eurų. Tokios sumos pardavėjai prašo ne tik už atsiveriančią Kauno miesto panoramą ar iš terasos matomą upių santaką, bet ir už įvairiausius patogumus – tokius, kaip sauna, telefonu valdomas šildymas ar net maisto rūkykla. Nuo skardžio atsiveria miestas Šis 1 950 000 eurų kainuojantis nekilnojamasis turtas (NT) yra ne kur kitur, o Kauno širdyje – senamiestyje, Benediktų gatvėje.

Butas Palangoje daug brangesnis nei vila su baseinu Ispanijoje: lietuviai gyvena geriau nei ispanai?

Būsto įperkamumui išliekant rekordinėse žemumose, išryškėja ir tam tikri kainų skirtumai tarp Lietuvoje parduodamo nekilnojamojo turto (NT) objektų ir užsienyje.  Štai „Luminor" banko ekonomistas Žygimantas Mauricas ironiškai aprašė vieną iš situacijų, kuomet nusipirkti gerokai didesnę vilą Ispanijoje ir dar su baseinu bei trimis kambariais gali būti pigiau nei, pavyzdžiui, perkant būstą Palangoje. „Reikia jūsų patarimo.

Pasibaisėjo buto šeimininke: vadina nevala, liepia kasdien siurbti – ar galima atgauti pinigus?

Pykčių tarp būsto nuomotojų ir nuomininkų būna įvairių. Vis tik atvejai, kuomet buto šeimininkė liepia kasdien tvarkytis, neleidžia turėti savo šiukšliadėžės ar pravardžiuoja, nutinka retai, bet nutinka. Pas tokią buto šeimininkę kambarį Vilniuje išsinuomojusi mergina skundėsi, kad nebegali kentėti tokio spaudimo, tačiau išsikraustyti bijo, nes nenori prarasti depozito. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad nuomotoja tokiu elgesiu pažeidžia visas teises ir turėtų depozitą grąžinti.

Sumokėti šį mokestį gyventojams liko savaitė – vėliau teks mokėti daugiau ir turėti reikalų su VMI

Gyventojai, kurių turimo nekilnojamojo turto (NT) bendra mokestinė vertė viršija neapmokestinamąją ribą – 150 tūkst. eurų – NT mokesčio deklaracijas savarankiškai užpildyti ir mokestį sumokėti turi iki gruodžio 15 d., informuoja Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Savo NT vertę galima sužinoti suvedus NT unikalų numerį Registrų centro internetinėje svetainėje.

73-erių pensininkei – 40 tūkst. eurų skola iš antstolių: įspėja nekartoti šios klaidos

Namo pardavimas kartais gali atnešti ne pinigų, o atvirkščiai – didelių nuostolių. Ir tie nuostoliai, kuriuos antstolis ims nuskaičiuoti kaip skolą, gali būti visai nepagrįsti ar net netikri, nors teismas juos ir patvirtino. Socialiniame tinkle „Facebook“ vienas asmuo anonimiškai papasakojo, kad 73 metų amžiaus močiutė gavo iš antstolių net 40 tūkst. eurų skolą už neva nekokybiško namo pardavimą. „Ji turi neįgalumą, ką tik išoperuota koja – nevaikšto.

Namuose sutrūkinėjo sienos ar prakiuro stogas? Jei to nepadarysite, už tvarkymą mokėsite patys

Perkant brangiai kainuojantį tiek naują, tiek seną daiktą visada būna baisu, kad nebūtų kokių nors užslėptų trūkumų, kurie vėliau pareikalaus didelių neplanuotų išlaidų. Vis tik perkant butą ar namą už buvusius ar net po pirkimo atsiradusius defektus jums turėtų sumokėti pardavėjas. Advokato aiškinimu, nesvarbu, ar nekilnojamasis turtas (NT) buvo pirktas naujas, t. y. iš statybų įmonės, ar senesnis, t. y. iš fizinio asmens. Už defektus turi atsakyti buvęs savininkas.

Bloga žinia norintiems pirkti butą ar namą: palūkanos lietuviams – bene brangiausios

Lietuvoje skundžiamasi neįprastai didelėmis nekilnojamojo turto (NT) kainomis. Jį įsigyti trukdo ir rekordiškai brangios paskolos, kai pinigų palūkanoms tenka pakloti daugiau, nei pačiam būstui. Anot ekspertų, išaugusios būsto palūkanų normos dabar ir yra esminė problema. Jie tikino, kad lietuviai šiaip būstą įpirktų, bet tiesiog negauna paskolų. Pašnekovai neslėpė, kad situacija užsienyje yra panaši, tačiau ten bankai sumažino savo maržas, tad paskolos nebrango taip smarkiai, kaip pas mus.

Seimo komitetas siūlo parengti naują žemės mokestinės vertės ir mokesčio nustatymo tvarką

Šiemet itin smarkiai išaugus žemės mokestinei vertei, o kartu ir žemės mokesčiui, Seimo Kaimo reikalų komitetas trečiadienį pavedė Žemės ūkio ministerijai parengti naują mokestinės vertės ir mokesčio nustatymo tvarką.  Žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis sako, kad nustatant žemės mokestinę vertę turėtų būti eliminuojami vienkartiniai sandoriai. Be to, jis siūlo įteisinti žemės mokesčio „lubas“ dirbamai žemei, kuriai taikomi aplinkosaugos ar kiti apribojimai.

NT mokestis: kol nesutaria dėl naujo, teks sumokėti dabartinį – duoda mažiau nei mėnesį

Pastaruoju metu viešoje erdvėje buvo nemažai diskutuota apie nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pakeitimus. O kol jie nepriimti, tūkstančiams gyventojų teks sumokėti mokestį pagal dabar galiojančią tvarką.  Gyventojai, kurių turimo nekilnojamojo turto (NT) bendra mokestinė vertė viršija neapmokestinamąją ribą – 150 tūkst.

Ekonomistai kitų metų NT rinkai turi gerų žinių

Per ateinančius 12 mėnesių Europos Centrinis Bankas (ECB) mažins „Euribor“, o nekilnojamojo turto (NT) rinka – atsigaus, teigia ekonomistai. „Swedbank” vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad ECB palūkanų normas pirmą kartą mažins jau balandį, o SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas nurodė birželį besitikintis mažesnio Euriboro.

Neapsigaukite – reklamuoja butus, o parduoda dirbtuves: štai ką praranda susivilioję

Pastaruoju metu butų ir namų Lietuvoje parduodama vis mažiau. Tačiau įmonės toliau vilioja gyventojus pirkti nekilnojamąjį turtą (NT). Vis dėlto, susiviliojus skelbimuose pateikiamais kai kurių būstų aprašymais ir gražiomis jų nuotraukomis, galima nusipirkti toli gražu ne tai, ko tikiesi. Pavyzdžiui, prieš kurį laiką madingais tapo loftai – žmonių gyvenimui pritaikytos patalpos buvusiose gamyklose ar kituose pramoniniuose pastatuose.

„Wealthgrow“ vietoj Vaikų ligoninės Žvėryne planuoja 30 mln. eurų vertės kvartalą

Bendrovė „Wealthgrow“ į biurų, svečių namų ir gydymo pastato projektą buvusioje Vaikų ligoninės teritorijoje Vilniuje, Žvėryne, ketina investuoti daugiau nei 30 mln. eurų. Anot „Wealthgrow“ direktoriaus Manto Skipičio, teritoriją planuojama atnaujinti pagal „miestas mieste“ koncepciją. „Pagal dabartinius projekto sprendinius planuojama investuoti daugiau nei 30 milijonų eurų“, – BNS Plius sakė jis.

Lietuviai nebeperka NT, todėl stabdomos jo statybos: paaiškino, kas bus su butų ir namų kainomis

Pakilusios nekilnojamojo turto (NT) kainos, pabrangusios būsto paskolos ir politiniai neramumai, dėl kurių ši rinka tampa ganėtinai nenuspėjama, lėmė sumažėjusį NT pirkimą. Dalis bendrovių Lietuvoje yra priverstos netgi nukelti būsto statybas tol, kol situacija taps aiškesnė. Pavyzdžiui, Vilniuje nuo 2021 m. naujų būstų pardavimai šiuo metu yra sumažėję net 3 kartus. Už NT projektus atsakingos įmonės įvardijo, kad, jei 2021 m. buvo parduodama 7 tūkst.

Teko gyventi be elektros, nes niekas neprisiėmė atsakomybės: apie problemą nežinojo dešimtmetį

Kai atsakingų – daug, tai galiausiai atsakingo nelieka nei vieno. O dėl to nukenčia niekuo dėti gyventojai. Ne paslaptis, kad šiais laikais gyventi be elektros daug kam atrodo beveik neįmanoma: nei šildymo, nei šilto vandens, nei maisto pasigaminsi, nei telefoną pakrausi. Į tokią situaciją pakliuvusiai kaunietei teko skambinėti įvairioms institucijoms, kurios metė nuo savęs atsakomybę nukreipdamos gyventoją viena pas kitą.

Įspėja dėl būsimų problemų: ekonomika važiuoja į griovį – tokių blogų rodiklių nebuvo seniai

Gyventojai ir verslas išgyvena nelengvus laikus, o kai kurie ekonominiai rodikliai tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse yra patys blogiausi nuo ankstesnė pasaulinės finansų krizės. Pastebimo padėties gerėjimo artimiausiu metu veikiausiai nesulauksime, o kai kurie gyventojai gali patirti dar daugiau sunkumų, nes mažėjant kainų augimui kur kas labiau pasijus išaugusios paskolų palūkanos.

Rasti savame kieme šito nesitikėjo ir vos nenukentėjo: kaimynas pagudravo, o dabar prašo atlyginti žalą?

Kaip jaustumėtės, jei tvarkydami savo kiemą netyčia nutrauktumėte kaimyno elektros kabelį, kurio čia net neturėjo būti, o tada iš jūsų būtų pareikalauta atlyginti žalą? Į tokią situaciją pakliuvęs lietuvis papasakojo, kad apie kabelį nežinojo nei jis, nei kaimynas, nes tai buvo anksčiau čia gyvenusio asmens darbas. Tokių panašių situacijų, pasirodo, yra ne viena ir ne dvi. Teisininkas patarė, ką tokiu atveju daryti.

Įspėja būsto pirkėjus: štai, ką reikia daryti, kad pardavėjai ar tarpininkai nedingtų su jūsų pinigais

Radę tinkamą pirkti būstą žmonės nori būti užtikrinti, kad jis nebus parduotas kitiems. Tam yra sumokamas avansas. Vis tik pasitaiko atvejų, kai davus avansą sužinoma, kad bankas nesuteiks paskolos dėl netvarkingų buto dokumentų. O brokeris negrąžina pinigų. Į tokią situaciją pakliuvęs lietuvis papasakojo, kad pinigus padavė brokeriui.

Jei neįrodysite, iš kur gavote pinigų pradiniam įnašui, paskolos neduos: pataria nekaupti grynaisiais

Paskolą būstui imantis žmogus privalo iš karto padengti bent 15 proc. jo kainos. Įprastai tai siekia 15 tūkst. ar net daugiau eurų. Vis tik gali kilti problemų, jei asmuo įnašą kaupė daug metų ir dar grynaisiais pinigais, mat, jei nepavyks įrodyti jų kilmės, bankai paskolos neduos. Vienas asmuo, norėjęs likti anonimu, socialiniame tinkle „Facebook“ nurodė, kad ruošiasi imti būsto paskolą ir bankas paprašė išrašo, įrodančio, ar klientas tikrai turi lėšų pradiniam įnašui.

Vilniuje didės finansavimas fasadų ir balkonų tvarkymui, parama apims daugiau rajonų

Vilniuje didės finansavimas pastatų fasadų ir balkonų tvarkymui, jis galės būti skirtas nebe tik Senamiestyje, bet ir kai kuriuose kituose mikrorajonuose esantiems pastatams. Tokį sprendimą trečiadienį priėmė Vilniaus taryba. Skiriama finansavimo dalis pastatų išorės tvarkymui išauga nuo 40 proc. iki 60 proc., avarinės būklės balkonų bei kitų fasado elementų tvarkymui ar atkūrimui – iki 80 procentų.

Vienas už dviejų kainą? 85 tūkst. eurų už būstą ir dar 100 tūkst. eurų – palūkanoms

Šiuo metu palūkanų normos būsto paskolai yra per du kartus didesnės, nei buvo pernai. Mėnesinė įmoka vidutinei paskolai išaugo 216 eurų ir šiuo metu siekia 662 eurus. Jei niekas nesikeistų, asmuo per visą paskolos laikotarpį palūkanoms išleistų daugiau, nei kainavo pats nekilnojamasis turtas (NT). Bankų atstovų teigimu, tikėtina, kad, jei prieš metus galėjote pasiskolinti tam tikrą sumą, šiuo metu, išaugus palūkanoms, jos gauti jau nebegalėtumėte.

Būsto pirkimas gali baigtis liūdnai: nelikite kvailio vietoje, yra būdas, kaip sumažinti kainą

Nekilnojamojo turto (NT) rinkoje tvyrant neapibrėžtumui ir mažėjant sudarytų sandorių skaičiui, gyventojai vis atidžiau vertina ir tai, ką perka. Nepriklausomi būsto vertintojai įspėja  aklai nepasitikėti į vystytojų pasiūlymais, mat gražios nuotraukos ar aprašymas skelbime dar nereiškia, kad jūsų namas ar butas bus nepriekaištingos kokybės.

LVAT: „MM Grupp“ laikinai negali valdyti „Forum Cinemas“ turto

Estijos bendrovei „MM Grupp“ įsigijus Vilniaus „Akropolyje“ veikusį „Forum Cinemas“ kino teatrą, Konkurencijos taryba (KT) pagrįstai vieneriems metams apribojo jos galimybes valdyti „Forum Cinemas“ turtą, galutinai nusprendė teismas.  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį galutinai atmetė „MM Grupp“ skundą ir paliko galioti šių metų birželį priimtą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, pranešė KT.

Lingė: siūlymas neapmokestinti pagrindinio būsto naudingas brangaus turto savininkams

Valdančiosios koalicijos narei Laisvės frakcijai Seime siūlant neapmokestinti žmonių pagrindinio būsto, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė įspėja, kad tokia tvarka būtų naudinga brangaus turto savininkams.  „Siūlymas paneigtų pertvarkos esmę ir prasmę: didžiausią naudą gautų turtingiausieji ir brangiausio turto savininkai, kurie už tokį būstą nemokėtų nieko“, – BNS sakė M. Lingė.