nafta

Nemuną nuspalvinę kenksmingi naftos produktai ant kojų sukėlė įvairias tarnybas. Šį kartą tarša gerokai didesnė nei anksčiau. Nors per parą ją pavyko suvaldyti, iki šiol neaišku, kiek teršalų visgi pateko į upę. O ši tarša į Nemuną plūsta dešimtmečiais ir, kol savininkai sklypo valymo problemos kratosi, aplinkos apsaugos departamentas žada statyti specialią teršalus surenkančią sieną.

Pakistanas nuo kovo mėnesio pradės importuoti naftą ir dujas iš Rusijos tokiomis sąlygomis, kurios užtikrins „abipusę ekonominę naudą“, sakoma penktadienį paskelbtame bendrame valstybių pareiškime.  Nuo tada, kai Maskva pradėjo karinį puolimą prieš Ukrainą, Rusija tapo Vakarų šalių ekonominių sankcijų taikiniu, o jos angliavandenilių tiekimas į Europą smarkiai sumažėjo. Dėl tokios padėties Rusija mėgina padidinti eksportą į Aziją, kad kompensuotų sumenkusį tiekimą.

Kalėdinis pigių degalų festivalis baigėsi. Degalų kainos vėl kopia į viršų. Ypač tai jaučia dyzelinių automobilų vairuotojai. Litras dyzelino beveik 20 centų brangesnis už benziną. Dyzelino kainas dar labiau kaitina Europoje tvyranti įtampa ruošiantis atsisakyti rusiškų degalų. Ekspertai prognozuoja, kad jau po dviejų savaičių įsigaliojus embargui rusiškiems naftos produktams, dyzelino kaina dar labiau šoks į viršų. Benzinas ir dyzelinas degalinėse vėl brangsta.

Jungtinių Arabų Emyratai (JAE) šių metų klimato kaitos konferencijos COP28 pirmininku pasirinko nacionalinės naftos kompanijos vadovą, tuo sukeldami aplinkosaugos aktyvistų kritiką.  Naujienų agentūra AFP aiškinasi, kodėl JAE pasirinko Sultaną al Jaberą ir kokią žinią tai siunčia prieš šiais metais vyksiančią Jungtinių Tautų konferenciją dėl klimato kaitos.

Rusijos pajamos iš naftos pradėjo smukti po to, kai Vakarų šalys įvedė rusiškos naftos pirkimo kainos lubas, rašoma „Reuters“, remiantis JAV finansų ministerijos atstovų duomenimis. „Rusija kasdien praranda milžiniškus pinigus dėl ribojimų“, – cituojamas neįvardintas valdininkas. Jo teigimu, Rusijos pajamų mažėjimą taip pat nulėmė ir tai, kad Europos šalys prieš šią žiemą sukaupė pakankamą gamtinių išteklių rezervą.

Europos Sąjungos (ES) nustatytas draudimas importuoti jūra gabenamus rusiškos naftos krovinius ir Vakarų šalių įvestos rusiško „juodojo aukso“ kainų „lubos“ Rusijai atsieina apie 160 mln. eurų per dieną, apskaičiavo Helsinkyje įsikūrusio Energetikos ir švaraus oro tyrimų centro (CREA) analitikai. Sumažėjus į Europą eksportuojamiems naftos kiekiams ir smukus rusiško „juodojo aukso“ kainoms, Rusijos pajamos iš šio eksporto sumažėjo 180 mln. eurų per dieną.

Naftos kainoms nukritus į prieš karą Ukrainoje buvusį lygį, BNS kalbinti ekspertai sako, kad kainos šiemet gali svyruoti, tačiau į karo pradžioje buvusias aukštumas sugrįžti neturėtų.   Pasak Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidento Mariaus Dubnikovo, nepaisant galimų svyravimų ilguoju laikotarpiu naftos kainos turėtų siekti 60-80 JAV dolerių už barelį.

JAV energetikos milžinė „ExxonMobil“ trečiadienį pateikė ieškinį prieš ES, siekdama blokuoti jos laikinąjį mokestį naftos įmonių nenumatytam pelnui, pranešė bendrovės atstovas. Po Rusijos invazijos į Ukrainą energijos kainoms smarkiai išaugus, Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen rugsėjį paskelbė planą, kad didžiosios naftos, dujų ir anglių įmonės mokės „krizės įnašą“ už savo 2022 metais padidėjusį pelną. Vėliau paskelbta apie 33 proc.

Vokietija trečiadienį nesureikšmino Rusijos draudimo parduoti naftą šalims ir įmonėms, kurios laikosi Vakarų sąjungininkų sutartos kainų viršutinės ribos, sakydama, kad draudimas „neturi jokios praktinės reikšmės“. „Nenorėčiau sakyti, kad tai nesvarbu, bet tai neturi praktinės reikšmės“, – teigė Ekonomikos ministerijos atstovė ir pridūrė, kad Vokietija jau nuo vasaros pradžios rengėsi apsieiti be rusiškos naftos.

Rusija antradienį išleido dekretą, draudžiantį parduoti naftą šalims ir bendrovėms, besilaikančioms naftos kainų viršutinės ribos, dėl kurios susitarė Vakarų šalys, reaguodamos į Maskvos puolimą Ukrainoje. „Draudžiama tiekti Rusijos naftą ir naftos produktus užsienio juridiniams ir fiziniams asmenims, jei sutartyse dėl šių tiekimų tiesiogiai ar netiesiogiai“ naudojama viršutinė riba, sakoma prezidento dekrete. Dekretas galios nuo vasario 1 iki liepos 1 dienos.

Maskva 2023 metų pradžioje gali sumažinti naftos gavybą 7 proc., atsakydama į naftos kainų viršutinę ribą, dėl kurios susitarė Vakarų šalys, penktadienį pranešė Rusijos ministro pirmininko pavaduotojas. „Kitų metų pradžioje galėtume sumažinti gavybą 500–700 tūkst. barelių per dieną. Mums tai yra maždaug 5–7 proc.,“ – Rusijos naujienų agentūrų teigimu, sakė Aleksandras Novakas, atsakingas už Maskvos energetikos politiką.

Per didelį gaisrą Rusijos naftos perdirbimo gamykloje Sibiro rytuose ketvirtadienį žuvo du ir buvo sužeisti dar penki žmonės, pranešė pareigūnai. Pastaraisiais mėnesiais Rusijoje neįprastai dažnai kyla didelių gaisrų – prekybos centruose, gamyklose, kituose objektuose. Naujausias gaisras kilo maždaug 6 val. vietos laiku naftos perdirbimo gamykloje Angarsko mieste Irkutsko srityje. Srities gubernatorius Igoris Kobzevas sakė, kad žuvo du žmonės, o dar penki buvo sužeisti.

Lenkijos naftos koncernas „Orlen“ pranešė priėmęs du galutinius investicinius sprendimus dėl naftos ir dujų projektų Norvegijos šelfe plėtojimo kartu su partneriais, įskaitant „Aker BP“ ir „Equinor Energy“. Pirmasis investicinis sprendimas susijęs su plotais, kurie priklausys projektui NOAKA ir bus plėtojami kartu su „Aker BP“ bei „Equinor Energy“.  „Orlen“ dalis šiame projekte sudarys 12,3 proc., rašoma Lenkijos naftos koncerno per biržą paskelbtame pranešime.

Rusijos naftos tanklaivis bandė nuslėpti savo buvimo vietą ir taip veikiausiai siekė išvengti sankcijų. Tai tik dar vienas iš daugybės įrodymų, kad su Maskva susiję verslai siekia sušvelninti naftos eksporto apribojimus, įvestus atsakant į Vladimiro Putino režimo agresiją Ukrainoje, rašo „Financial Times“. Nevyriausybinės organizacijos „Global Fishing Watch“ išvados, kurias nepriklausomai patikrino „Financial Times“, buvo paskelbtos, kai laivybos brokeriai perspėjo, kad Rusija tu...

Prancūzijos energetikos grupė „TotalEnergies“ penktadienį paskelbė, jog traukiasi iš Rusijos dujų bendrovės „Novatek“ valdybos ir nurašys 3,7 mlrd. JAV dolerių (3,52 mlrd. eurų). Po Maskvos invazijos į Ukrainą kitos Vakarų naftos ir dujų milžinės pasitraukė iš Rusijos, tačiau „TotalEnergies“ iki šiol išlaiko didžiąją dalį savo investicijų Rusijoje ir dėl to sulaukia daug kritikos.

Rinkos dalyviams nerimaujant dėl paklausos silpimo, JAV WTI rūšies naftos kaina trečiadienį smuko 3 proc., prekybos sesijos pabaigoje pasiekusi naują žemiausią šiemet lygį.

Įsigaliojant vis naujoms Vakarų sankcijoms rusiškai naftai ir degalams – liūdnos žinios dyzelino vartotojams. Nors rinkos ir degalinių švieslentės į naująsias sankcijas sureagavo ramiai, kai kurie ekspertai ragina neapsigauti. Esą Kinija dar gali pateikti siurprizų mažindama kovidinius ribojimus ir didindama naftos paklausą, o kartu ir kainas.

Kinijoje valdžiai nusprendus dar sušvelninti griežtas COVID-19 valdymo priemones ir įsigaliojus Europos Sąjungos (ES), Didžiojo septyneto (G-7) bei Australijos suderintoms rusiškos naftos kainų „luboms“, naftos kainos pasaulio rinkose pirmadienį gerokai pakilo. „Brent“ rūšies naftos kaina nuo sesijos pradžios iki maždaug vidurdienio Grinvičo (14 val. Lietuvos) laiku pakilo 2,6 proc. iki 87,83 JAV dolerio už barelį, o WTI rūšies nafta pabrango 2,8 proc. iki 82,22 JAV dolerio už barelį.

Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ 70 proc. žaliavos savo naftos perdirbimo gamykloms Lenkijoje, Čekijoje ir Lietuvoje gauna ne iš Rusijos, pranešė „Orlen“ vadovas Danielis Obajtekas. Gruodžio 5-ąją įsigaliojus Vakarų ribojamosioms priemonėms Rusijos naftos eksportui, „Orlen“ apsirūpinimo žaliavine nafta temą aptarinėjama Lenkijos žiniasklaidoje.

Kremlius pirmadienį pareiškė, kad rusiškos naftos kainų „lubos“, dėl kurių sutarė Europos Sąjunga, Didysis septynetas (G-7) ir Australija, nepaveiks Maskvos karo Ukrainoje. „Rusijos Federacijos ekonomika turi visą būtiną potencialą visiškai patenkinti specialiosios karinės operacijos poreikius. Šios priemonės to nepaveiks“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. „Specialiąja karine operacija“ Maskva vadina savo pradėtą karą provakarietiškoje kaimyninėje valstybėje.

Pirmadienį įsigaliojo Europos Sąjungos (ES), Didžiojo septyneto (G-7) ir Australijos suderintos rusiškos naftos kainų „lubos“, kuriomis siekiama apriboti Rusijos pajamas baudžiant Kremlių už invaziją į Ukrainą ir kartu užtikrinti, kad Maskva toliau tiektų „juodąjį auksą“ pasaulio rinkai. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pirmadienį pareiškė, kad ši priemonė dar labiau destabilizuos pasaulio energijos rinkas ir neturės jokios įtakos Rusijos karinei kampanijai Ukrainoje.

Pirmadienį įsigalioja Europos Sąjungos prieš pusmetį paskelbtos sankcijos rusiškai naftai ir jos produktams. Priklausomai nuo konkrečios prekės kodo, dalis sankcijų įsigalioja gruodžio 5 dieną, o dalis – 2023 metų vasario 5-ąją.  Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) teigia kol kas neturintys duomenų, kiek Rusija planuoja pervežti tokių krovinių bei kokios yra šių produktų kvotos.

Europos Sąjungos, Didžiojo septyneto (G-7) ir Australijos sutarta 60 JAV dolerių (maždaug 57 eurų) viršutinė rusiškos naftos barelio kainos riba „sunaikins“ Rusijos ekonomiką, šeštadienį pareiškė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas. Tačiau „reikėjo ribą nuleisti iki 30 dolerių, kad būtų greičiau sunaikinta priešo ekonomika“, platformoje „Telegram“ rašė jis.

Europos Sąjungos, Didžiojo septyneto (G-7) ir Australijos sutarta rusiškos naftos kainos viršutinė riba – 60 JAV dolerių (maždaug 57 eurų) už barelį – yra „nerimta“, nes ji yra „gana patogi“ Maskvai, šeštadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Vakarų planas užsukti Rusijai pajamų šaltinį, naudojamą karui Ukrainoje finansuoti, nustatant viršutinę naftos eksporto kainų ribą penktadienį Briuselyje patyrė diplomatinę triktį. ES narė Lenkija pareiškė nemananti, kad 60 JAV dolerių už barelį riba yra pakankamai žema, ir atsisakė paremti planą, tokiu būdu neleisdama Europos Sąjungai patvirtinti priemonę.

Sekmadienį susitikusios didžiosios naftos gamintojos greičiausiai susitars dėl tolesnio savo dabartinės gavybos strategijos laikymosi arba net nuspręs toliau mažinti gavybą, pasaulyje krentant naftos kainoms, netrukus įsigaliosiant rusiškos naftos embargui bei ES šalims artėjant prie susitarimo dėl rusiškos naftos barelio kainų 60 JAV dolerių „lubų“.  Pastarajame susitikime spalį, trylikos naftą eksportuojančių šalių organizacija, vadovaujama Rijado, ir dešimt jų sąjungininkių, vadovaujamų...

Italijoje Rusijos naftos milžinės „Lukoil“ naftos perdirbimo gamyklai laikinai pritaikytos valstybės priežiūros priemonės, vyriausybei siekiant išvengti gamyklos uždarymo ir garantuoti energijos tiekimą, ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP teigė šaltinis vyriausybėje.  Naftos perdirbimo gamykla ISAB yra viena didžiausių Europoje ir jai iškilo pavojus nutraukti gamybą dėl Europos Sąjungos embargo Rusijos naftos importui jūra, kuris įsigalios gruodžio 5 dieną.

Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ užbaigė sandorius dėl kai kurių aktyvų pardavimo, įskaitant Gdansko naftos perdirbimo gamyklos „Lotos“ 30 proc. akcijų, Saudo Arabijos valstybinei „Saudi Aramco“, kuri tuo pačiu įsipareigojo tiekti Lenkijos koncernui iki 45 proc. reikalingos naftos, pranešė Lenkijos radijas.

Nafta atpigo iki buvusio lygio prieš karą Ukrainoje. Tačiau lietuviai už degalus priversti mokėti kone puse euro už kiekvieną litrą brangiau. Ekspertai aiškina, kad iš tokios situacijos didžiausią naudą skuba išpešti naftos perdirbėjai. O vartotojų teisių gynėjai piktinasi, kad degalų rinkoje Lietuvoje nėra realios konkurencijos, tad ir toliau degalus pilamės daug brangiau negu lenkai ir vejamės vokiečius.

Po daugelio metų šiemet jau kurį laiką dyzelinas Lietuvoje yra brangesnis už benziną, nors šio akcizas – didesnis. Specialistai neslepia, kad degalų kainų kritimo greitu metu tikėtis neverta, esą didesnė tikimybė, kad jos tik kils. Tačiau jas lemia ne tik karas, bet ir neapgalvotas sprendimas išpopuliarinti dyzelinius automobilius, kai dėl ekologijos nebuvo investuota į dyzelino gamybą.

Nustačius Europos Sąjungos (ES) institucijose svarstomą 62 JAV dolerių už barelį viršutinę naftos kainų ribą Rusijos eksportuojamai naftai, Rusijai mokama marža būtų „neįtikėtinai didelė“, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma Lietuvos naftos importo ir perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“ trečiąjį šių metų ketvirtį uždirbo 27,8 mln. JAV dolerių (šios dienos kursu – apie 26,8 mln. eurų) grynojo pelno. Liepą–rugsėjį, palyginti su antruoju ketvirčiu, „Orlen Lietuvos“ pajamos augo 31,5 proc. ir siekė 2,242 mlrd. JAV dolerių (2,16 mlrd. eurų).  Geresnius trečiojo ketvirčio finansinius rezultatus lėmė palanki makroekonominė situacija, teigiama bendrovės pranešime.

Lenkijos energetikos milžinas „Orlen“ Varmijos mozūrų vaivadijoje stato pirmąją šalyje didelę biometano gamyklą, į kurią planuoja investuoti daugiau kaip 180 mln. zlotų (38,4 mln. eurų), skelbia portalas motoryzacja.interia.pl. Pasak „Orlen“ vadovo Danielio Obajteko, šio projekto įgyvendinimas sukurs aplinkai nekenksmingų energijos išteklių  tiekimą, sumažins gamtinių dujų importo poreikį bei sustiprins šalies energetinį saugumą.

Rusijos Irkutsko srityje esančios Angarsko naftos chemijos bendrovės teritorijoje sekmadienį kilo didžiulis gaisras, praneša rusų propagandos agentūra „RIA Novosti“. Gaisras buvo gesinamas daugiau nei keturias valandas. Anot minėtos rusų agentūros, apie gaisrą pranešta apie 9:00 vietos laiku. Gaisrą gesino daugiau nei šimtas žmonių. Ugnį suvaldyti pavyko tik apie 13:17. Vietos valdžios institucijos sudarė specialią komisiją gaisro priežastims ištirti. Apie aukas po gaisro nepranešama.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino administracija rengia dekretą, kuris uždraus Rusijos įmonėms parduoti rusišką naftą šalims ir įmonėms, kurios nustatė kainų lubas, praneša žiniasklaida. Dešimtą Rusijos invazijos į Ukrainą mėnesį Kremlius rengia prezidento dekretą, kuris uždraus Rusijos įmonėms ir prekybininkams, perkantiems naftą, parduoti ją visiems, kurie nustatė naftos kainų lubas.

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma naftos perdirbimo ir importo bendrovė „Orlen Lietuva“ po kelerių metų taps energijos gamykla, o Lietuva galės pereiti prie visiškai sintetinio kuro, teigia bendrovės vadovas Michalas Rudnickis.

Kauno apygardos prokuratūra teismui perdavė bylą, joje Jonavos rajone veikianti naftos atliekų tvarkymo „NAPC“ įmonė kaltinama dėl aplinkai padarytos daugiau nei 2,3 mln. eurų siekiančios žalos. Kaip pirmadienį pranešė prokuratūra, Kauno policijos atlikto ikiteisminio tyrimo duomenimis, Jonavos rajone veikianti naftos atliekų perdirbimo įmonė per savo atstovą galimai pažeidė aplinkos apsaugos teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdomai „Orlen Lietuvai“ priklausantis Būtingės naftos terminalas šiemet sausį-spalį perkrovė 6,6 mln. tonų naftos – 3,4 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai perkrauta 6,4 mln. tonų, pranešė Klaipėdos uosto direkcija. 2021 metais terminale perkrauta 7,99 mln. tonų naftos – 1,8 proc. daugiau nei 2020 metais. Per Būtingės terminalą „Orlen Lietuva“ nuo 2006-ųjų vidurio importuoja naftą tik savo reikmėms.

Naftos kainų kritimas penktadienį įgavo pagreitį – „Brent“ naftos rūšies barelio kaina pirmąkart nuo spalio pradžios smuko žemiau 88 JAV dolerių žymos, o JAV WTI naftos barelis pirmą kartą nuo rugsėjo tapo pigesnis nei 80 dolerių, stiprėjant susirūpinimams dėl pasaulio ekonomikos, tolesnio bazinių palūkanų didinimo bei COVID-19 atvejų gausėjimo Kinijoje. „Brent“ ateities sandorių sausiui kaina Londono „ICE Futures“ biržoje sumenko daugiau nei 2,1 proc.

Vidutinės benzino ir dyzelinio kuro kainos Lietuvoje per savaitę sumažėjo dviem centais, degalai čia išlieka pigiausi Baltijos šalyse, penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Lapkričio 7–14 dienomis benzino litras Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,68 euro, dyzelinio kuro kaina siekė 1,87 euro – abiejų rūšių degalai atpigo 2 centais.

Penktadienį amerikietiškos naftos WTI kaina pirmą kartą nuo rugsėjo nukrito žemiau nukrito žemiau 80 JAV dolerių už barelį ribos, augant nerimui dėl pasaulinės ekonomikos nuosmukio ir didėjančio COVID-19 atvejų skaičiaus Kinijoje.  Maždaug 15.05 val. Lietuvos laiku WTI naftos, kuri bus pristatyta gruodžio mėnesį, barelis buvo atpigęs 1,9 proc. iki 80,08 JAV dolerio, prieš tai trumpam nusileidęs žemiau 80 JAV dolerio už barelį lygio.

Per pastarąją savaitę degalų kainos Baltijos valstybėse beveik nepakito – Lietuvoje kukliai atpigo tik benzinas, o Latvijoje nedaug sumažėjo dyzelino kainos, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai išliko Lietuvoje, brangiausias dyzelinas – Latvijoje, benzinas – Estijoje.

Lenkijos valstybės iždo valdoma energetikos giganto „Orlen“ balso teisę turinčių akcijų dalis, užbaigus valstybės kontroliuotos gamtinių dujų įmonės „Polskie Gornictwo Naftowe i Gazownictwo“ (PGNiG) prijungimą prie „Orlen“ sandorį, padidėjo nuo 31,14 proc. iki 49,9 proc.

Žaliavinės naftos siuntos iš Rusijos laivais praėjusią savaitę pasiekė pastarųjų penkių mėnesių rekordą, iš Baltijos jūros ir Arkties uostų išplaukiantiems tanklaiviams liekant vis mažiau laiko pasiekti paskirties vietas prieš įsigaliojant Europos Sąjungos sankcijoms, praneša naujienų agentūra „Bloomberg“. Jos duomenimis, Rusijos naftos eksportas praėjusią savaitę išaugo iki 3,6 mln.

Angolos vandenyse, netoli šalies sostinės Luandos, amerikiečių įmonės „ExxonMobil“ valdomoje zonoje aptiktas didelis angliavandenilių telkinys, pirmadienį paskelbė Angolos nacionalinė naftos, dujų ir biokuro agentūra.  Telkinys buvo aptiktas maždaug už 365 kilometrų į šiaurės vakarus nuo naftos turtingos šalies pakrantės, 1100 metrų gylyje, sakoma Angolos nacionalinės naftos, dujų ir biokuro agentūros (ANPG) pranešime.

Serbijos valdžia, baimindamasi Europos Sąjungos naujų sankcijų Rusijai padarinių, ketina iš Rusijos „Gazprom Neft“ perimti Serbijos naftos kompanijos NIS kontrolinį akcijų paketą, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. „Jei Rusijai priklausančioms įmonėms būtų įvestos naujos sankcijos, mums tai būtų didžiulė problema. Būsime priversti veikti.

Praėjus mėnesiui po to, kai naftą eksportuojančių šalių kartelis OPEC+ nusprendė drastiškai sumažinti gavybą, penktadienį Septynių turtingųjų valstybių grupė paragino ją padidinti kainų sumažinimui. Gavybos didinimas turėtų padėti „sumažinti dėl karo Ukrainoje atsiradusius svyravimus energijos rinkose“, teigiama Didžiojo septyneto (G-7) užsienio reikalų ministrų pareiškime, išplatintame po derybų Vokietijoje.

JK vyriausybė ketvirtadienį paskelbė neleisianti apdrausti laivų, naudojamų rusiškos naftos transportavimui, jei tokia nafta bus nupirkta brangiau nei Didžiojo septyneto (G-7) ir Australijos nustatyta viršutinė kainų riba.  Apie sprendimą pranešta ES paskelbus draudimą apdrausti rusišką žaliavą gabenančius laivus, o G-7 ministrai susitarus nustatyti Rusijos naftos kainų lubas, taip siekiant sumažinti Kremliaus pajamas ir suvaldyti sparčiai augančias energijos kainas.

Aukso laikai naftos perdirbėjams. Nafta pinga, tačiau degalus vairuotojai ir toliau priversti pirkti brangiai. Užtai pelnus iš naftos perdirbimo perdirbėjai semia net ir dešimt kartų didesnius nei buvo prieš karą Ukrainoje. O turtus jiems krauname mes – degalų pirkėjai. Ekonomistai perspėja, kad artimiausiais mėnesiais įsigaliosiant rusiškos naftos ir degalų embargui, dyzelinas gali dar labiau pabrangti, mat reikiamo kiekio pasigaminti Europa nėra pajėgi.