nafta

Didmeninė elektros kaina per savaitę Lietuvoje sumažėjo 4,9 proc., TTF gamtinių dujų kaina smuktelėjo 2,6 proc., taip pat, palyginti su ankstesne savaite, pigo biokuras ir benzinas, tačiau „Brent“ nafta pabrango 1,5 proc., dyzelino kainos pasikeitė dar mažiau – vos 0,01 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Nagrinėjamą savaitę sausio 15–22 d. didmeninės elektros kainos Lietuvoje sumažėjo nuo 103 Eur/MWh iki 97,9 Eur/MWh.

Pajūrio ornitologai bei biologai vieną po kito gelbėjo naftos produktais išsitepusius paukščius. Ši žaliava daugumai sparnuočių yra tikras mirties nuosprendis. Tačiau, anot mokslininkų, nafta ir jos produktai, tik dalis jūroje esančios taršos. Ne veltui Baltija patenka į užterščiausių pasaulio jūrų penketuką. TV3 žinios nufilmavo, kaip ornitologai nuplovė naftos produktais išsitepusį laibasnapį narūnėlį. Paukštelis pats mėgino įšokti jiems į laivą Baltijos jūroje.

Dėl Kremliaus pradėto karo Ukrainoje įvestų Vakarų sankcijų Rusijai pagrindine rusiškos naftos importuotoja tapusi Indija sumažino jos pirkimus ir pasiryžusi ją visiškai pakeisti žaliava iš Saudo Arabijos, skelbia agentūra „Reuters“, remdamasi šaltiniais. Indijos didžiausios naftos perdirbimo gamyklos – „Bharat Petroleum“ ir „Indian Oil“ – jau svarsto galimybę iš „Saudi Aramco“ įsigyti po 1 mln. barelių žaliavos. Rusiška nafta Indijai kelia vis daugiau problemų ir nebėra tokia patraukli.

Naftos kainos tarptautinėje rinkoje per praėjusius metus nukrito dešimtadaliu, pirmiausia dėl didėjančios pasiūlos ir lėtėjančio paklausos augimo menko ekonominio aktyvumo sąlygomis, pažymi „Trading Economics“. 2023-aisiais naftos kainos patyrė tik trumpalaikį pakilimą, kurį daugiausia lėmė OPEC+ gavybos apkarpymas, Izraelio ir „Hamas“ karas. Visgi nuosmukio tendencijas rinkoje skatino gavybos augimas OPEC nepriklausančiose šalyse nei  neaiškios paklausos perspektyvos.

Rusija siekia didinti naftos kainas, todėl bando įtikinti OPEC šalis mažinti naftos gavybą. Didesnė naftos kaina lemtų didesnę infliaciją Lietuvoje ir Europos Sąjungoje, lemtų ir didesnes palūkanas. Ar Rusijai toks planas pavyks, laidoje „Dienos komentaras“ atsakė ekonomistas Raimondas Kuodis. Ar pavyks Rusijai pasiekti savo tikslą ir padidinti naftos kainas iki beveik 100 dolerių už barelį? Turime problemą.

Rusijos „Urals“ rūšies naftos kaina gruodį smuko iki 56 JAV dolerių (51,8 euro) už barelį, pasiekusi žemiausią nuo birželio pabaigos lygį, ir dabar pirmą kartą nuo liepos yra mažesnė už Didžiojo septyneto (G-7) nustatytą 60 JAV dolerių (55,5 euro) už barelį ribą, rašo portalas „Trading Economics“. Pasak portalo, „Urals“ kainos sumažėjimas atspindi tarptautinių etaloninių naftos rūšių kainų smukimą vyraujant nuogąstavimams dėl pasiūlos pertekliaus, lėtėjančio paklausos, ypač Kinijoje, augimo, ir...

Modernizuojant Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdomos Lietuvos naftos importo ir perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ gamyklą joje sumontuotas vasarą atgabentas milžiniškas reaktorius, BNS patvirtino įmonės atstovė.  „Reaktorius jau tikrai stovi sumontuotas, pritvirtintas ant pamato“, – trečiadienį BNS sakė Kristina Gendvilė.

Rusijos naftos prekybininkai susidūrė su problemomis ieškant tanklaivių, kurie plukdytų jų „juodąjį auksą“ po to, kai JAV pradėjo įvedinėti sankcijas Kremliaus „šešėliniam laivynui“ ir pradėjo tyrimą, kuriame įtarimai pateikti trisdešimčiai vežėjų visame pasaulyje. Naftos bendrovės, kurios eksportuoja produkciją iš Baltijos jūros uostų, negali surasti laivų daliai savo užsakymų lapkričio mėnesį, „Reuters“ paaiškino regione veikiančios įmonės atstovas.

Per tris šių metų ketvirčius Latvijoje realizuota 1,056 mln. tonų degalų – 1,9 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, pranešė Latvijos valstybės pajamų tarnyba. Didmeninė prekyba degalais augo 3,5 proc., mažmeninė – 2,2 procento. Prekyba ženklintais degalais pagyvėjo 4,6 proc., tuo tarpu kitokio degalų įsigijimo apimtys sunyko 23,5 procento. Mažmena realizuota 732 tūkst. tonų degalų.

Seime stringa pataisos, kuriomis siūloma taikyti lengvatinį akcizą buityje ir versle naudojamoms naftos dujoms bei dujiniams angliavandeniliams. Joms siūlomas 13,94 euro už toną akcizas – beveik 22 kartus mažesnis nei turintis įsigalioti nuo sausio (304,1 euro). Šiuo metu tokiam kurui taikoma išimtis ir jis nėra apmokestinamas.      Seimo Kaimo reikalų komitetas trečiadienį padarė pertrauką svarstydamas tokius Akcizų įstatymo pakeitimus.

Naftą išgaunančių valstybių kartelio OPEC+ trečiadienį popiet paskelbtas sprendimas perkelti jų ministrų susitikimą iš lapkričio 26 dienos į 30-ąją sukėlė pasaulinių naftos kainų kritimą daugiau kaip 4 procentais. Europos etaloninės „Brent“ naftos barelis atpigo beveik 4 proc. iki 79,2 JAV dolerių, o JAV WTI naftos – daugiau nei 4 proc. iki 74,6 dolerio.

Valstybės valdoma naftos ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė „Klaipėdos nafta“ per devynis šių metų mėnesius gavo 63,6 mln. eurų konsoliduotų pajamų – 12,6 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (56,5 mln. eurų). Įmonė šiemet uždirbo 5,5 mln. eurų grynojo pelno (pernai – 29 mln. eurų nuostolio), per „Nasdaq“ Vilniaus biržą antradienį pranešė „Klaipėdos nafta“. Koreguotas grynasis pelnas sausį–rugsėjį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, mažėjo 1,6 proc. iki 6,2 mln.

Seimas spręs, ar valstybei siekti tikslo iki 2030 metų transporte sumažinti benzino, dyzelino ir kitų iš naftos gaunamų degalų vartojimą ne mažiau kaip 41 proc. (palyginti su 2021-asiais) ir kaip tai padaryti.  Seimas ketvirtadienį priėmė svarstyti tai numatančias Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisas: už balsavo 93 Seimo nariai, du susilaikė. Pataisas pristačiusio liberalo Romualdo Vaitkaus teigimu, 41 proc.

Nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios Rusija iš iškastinio kuro eksporto sukaupė 550 mlrd. eurų pajamų. Tai liudija Energijos ir švaraus oro tyrimų centro (CREA) duomenys. CREA skaičiuoja, kad per šį laikotarpį Europos Sąjungos šalys iš Rusijos įsigijo iškastinio kuro už daugiau nei 180 mlrd. eurų. „Rusiško iškastinio kuro importas į Europos Sąjungą nuolat mažėjo nuo kovo pabaigos, o vertė sumažėjo daugiau nei perpus, palyginti su lygiu prieš invaziją.

Energetikos rinkose – kainų kritimo metas. Pinga nafta, elektra, dujos. Paradoksalu, bet Lietuvos vartotojams iš to mažai naudos. Energetikai ragina nesidžiaugti kainų kritimu biržose, esą jis bus trumpalaikis, ir perspėja ruoštis artėjančiai žiemai ir kainų kilimui. Esą apie 5-iais procentais šį mėnesį pabrangęs šildymas žiemą brangs dar labiau. Vyriausybė jau ruošiasi papildomai skolintis 25 mln. eurų, kad turėtų iš ko mokėti kompensacijas gyventojams už brangstantį šildymą.

Naftos kainos pasaulio rinkoje antradienį krito apytikriai 4,5 proc., pasiekdamos žemiausius per pustrečio mėnesio lygius. Europos etaloninės Šiaurės jūros „Brent“ naftos barelis atpigo iki 81,5 JAV dolerio, o Jungtinių Valstijų WTI naftos – iki 77 dolerių. „Trading Economics“ pažymi, jog „juodojo aukso“ kainų kritimą sukėlė nauja susirūpinimų dėl pasaulinės paklausos banga, Kinijai paskelbus juos paskatinusius duomenis.

Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ pasiryžusi technologiškai pertvarkyti jai priklausančią Litvinovo naftos perdirbimo gamyklą Čekijoje taip, kad jai nereikėtų rusiškos žaliavos. Pasak šią gamyklą valdančios bendrovės „Orlen Unipetrol“ pranešimo, tokią galimybę patvirtino tris savaites trukę bandymai, per kuriuose buvo išbandomi įvairūs naftos mišiniai, savo parametrais artimi rusiškai „Urals“ naftai – trys iš jų buvo sėkmingai perdirbti.

Švedijos pakrančių apsaugos tarnyba pirmadienį pranešė dedanti pastangas surinkti naftą, į Baltijos jūrą išsiliejusią po to, kai savaitgalį keleivinis keltas užplaukė ant seklumos. „Žinome, kad šiuo metu nafta yra išsiliejusi daugiau kaip penkių kilometrų plote jūroje“, – pranešime teigė valymo koordinatorius Erikas Svenssonas. Pakrančių apsaugos tarnyba teigė valanti išsiliejusią naftą ir pradedanti baudžiamąjį tyrimą, kad nustatytų avarijos ir dėl jos įvykusio išsiliejimo priežastį.

Rusijos vyriausybė dešimtmečiui iki 2034-ųjų imtinai pratęsė galiojimą tarpvalstybinio susitarimo su Kinija dėl naftos tiekimo perdirbimo gamykloms jos vakarinėje dalyje, skelbia Rusijos naujienų agentūros. 2013-ųjų birželį Kremliaus kontroliuojamas „Rosneft“ ir Kinijos valstybiniu CNPC pasirašė ilgalaikę naftos tiekimo sutartį išankstinio apmokėjimo sąlygomis. Šia sutartimi Rusija įsipareigojo kasmet į Kiniją perpumpuoti iki 15 mln. tonų naftos.

Europos etaloninės Šiaurės jūros „Brent“ naftos barelio kaina ateities sandoriuose trečiadienį pakilo daugiau kaip 3 proc., pasiekdama aukščiausią per pastarąsias dvi savaites lygį – beveik 93 JAV doleriai, skelbia „Trading Economics“. Naftos kainų spurtą sukėlė Irano raginimas musulmoniškoms šalims skelbti embargą Izraeliui. Įtampa Artimuosiuose Rytuose dar labiau paaštrėjo po to, kai antradienį per smūgį Gazos Ruožo ligoninei žuvo per 470 žmonių.

Ar gali karas Gazos ruože išpūsti naftos kainas, o kartu – ir išbranginti degalus Lietuvoje? Ekonomistai ramina, kad naftos rinka, teroristams užpuolus Izraelį, patyrė tik vienos dienos šoką. Dabar kainų kreivė jau svyra žemyn. Viskas apsiverstų aukštyn kojomis, jei į karą įsitrauktų terorizmą remiantis Iranas, per kurio kontroliuojamą sąsiaurį išplaukia net trečdalis pasaulio naftos. Jei konfliktas plėstųsi, degalų kainos šautų į viršų. O apie tokį scenarijų jau svajoja Rusija.

Pasaulinės naftos kainos pirmadienį šoktelėjo po to, kai palestiniečių kovotojų grupuotei „Hamas“ šeštadienį užpuolus Izraelį, o pastarajam pradėjus plataus masto atsakomuosius karinius veiksmus, sustiprėjo baimė, kad konfliktas naftos išteklių turtinguose Artimuosiuose Rytuose gali paaštrėti. Etaloninės Europos „Brent“ rūšies naftos barelis pirmadienį pabrango 3,6 proc. iki 87,6 JAV dolerio, o Jungtinių Valstijų WTI naftos – 3,7 proc. iki 85,9 dolerio.

Lenkijoje vyksta sunkiai suvokiami dalykai: kai visame pasaulyje naftos kaina kyla, degalai brangsta akyse, Lenkijos degalinėse – atvirkščiai, pinga. Štai kai kuriose Lietuvos degalinėse litras dyzelino ar benzino brangesnis beveik 50 ct nei to paties tinklo degalinėje Lenkijoje. Tiesa, ekonomistai turi paaiškinimą, kodėl degalai kaimyninėje šalyje pinga: netrukus lenkai rinks naują parlamentą ir valstybės valdoma naftos bendrovė „Orlen“ galimai įsitraukė į rinkimus.

Naftos kainos pasaulio rinkose trečiadienį kopia aukštyn. Portalo „Trading Economics“ duomenimis, lapkričio mėnesio ateities sandorių „Brent“ kaina Londono biržoje „ICE Futures“ nuo sesijos pradžios pakilo apie 1,34 proc. iki 95,2 JAV dolerio už barelį, o lapkričio mėnesio ateities sandorių WTI kaina Niujorko prekių biržoje paaugo 1,97 proc. iki 92,2 JAV dolerio už barelį.  Antradienį „Brent“ pabrango 0,7 proc., o WTI – 0,8 proc.

Nepaisant kainų lubų įvedimo, Europos kompanijos vis dar perveža rusišką naftą. Kaip rašo „Ukrinform“, tai paskelbė naujienų agentūra „Bloomberg“, kuri savo ruožtu remiasi Helsinkyje veikiančio Energijos ir švaraus oro tyrimų centro ataskaita. „Rusija vis dar kliaunasi Europos laivyba, kad pervežtų savo naftą, nors šalies ištekliai neatitinka Didžiojo septyneto kainų lubų“, – sakoma publikacijoje.

Čekija pirmąjį pusmetį padidino rusiškosios dalį visame savo naftos importe, nepaisant Europos Sąjungos taikomų ribojimų, o šešėlis dėl to krenta ant perdirbimo pajėgumų šioje šalyse turinčio Lenkijos koncerno „Orlen“. Valstybinė magistralinių naftotiekių operatorė „Mero“ paskelbė, jog šalies naftos importo iš Rusijos vamzdynu „Družba“ dalis pirmąjį pusmetį sudarė maždaug 65 proc., o prieš metus ji buvo 56 procentai.

Prieš klimato kaitą kovojantys aktyvistai šokio pasirodymo metu įsiveržė ant scenos ir skambiomis skanduotėmis ragino keisti poziciją. Klimato aktyvistai sutrikdė šokio pasirodymą „Romeo ir Džiuljeta“ Londono „Sadler Wells“ teatre, skatindami nustoti bendradarbiauti su banku „Barclays“. Aktyvistai, pasivadinę „Fossil Free London“ (vert. „Londonas be iškastinio kuro“), tikino norintys užbaigti nešvarų naftos rėmimą.

Valstybės valdoma naftos ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė „Klaipėdos nafta“ pirmąjį šių metų pusmetį gavo 42,4 mln. eurų konsoliduotų pajamų – 18 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (36 mln. eurų). Įmonė šiemet uždirbo 8,1 mln. eurų grynojo pelno (pernai – 13,8 mln. eurų nuostolio), per „Nasdaq“ Vilniaus biržą penktadienį pranešė „Klaipėdos nafta“. Konsoliduotas pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) siekė 16,7 mln. eurų – 1,2 proc.

Jungtinės Tautos penktadienį pranešė, kad iš seno tanklaivio, įstrigusio prie Jemeno krantų, į kitą laivą buvo sėkmingai perkelta daugiau kaip 1 mln. barelių naftos ir pašalinta naftos išsiliejimo grėsmė. JT generalinis sekretorius Antonio Guterres „palankiai įvertino žinią, kad šiandien saugiai užbaigtas naftos perkėlimas iš tanklaivio „FSO Safer“ į Jemeno pakaitinį laivą, išvengiant to, kas galėjo tapti didžiule aplinkos ir humanitarine katastrofa“, – sakoma JT paskelbtame pranešime.

Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) penktadienį pranešė padidinusi naftos paklausos augimo pasaulyje 2023 metais prognozę, nes juodojo aukso paklausa „siekia rekordines aukštumas“. Birželį ir rugpjūtį naftos paklausa pasaulyje jau pasiekė rekordinį 103 mln. barelių per dieną lygį ir „gali pasiekti dar vieną piką“, savo mėnesio ataskaitoje rašo Paryžiuje įsikūrusi TEA. „Per visus 2023 metus naftos paklausa pasaulyje turėtų padidėti 2,2 mln. barelių per dieną iki 102,2 mln.

Degalų kainos vėl stiebiasi aukštyn – tiek benzinas, tiek dyzelinas kas savaitę brangsta vis keliais procentais. Ekonomistai aiškina, kad tai lemia naftos kainų kilimas. Tačiau priartėti prie karo pradžioje regėtų dviejų eurų už litrą jos esą galėtų nebent ištikus nenumatytiems atvejams. Degalų kainas vairuotojai prisimena gerai, tik labiausiai nenorėtų, kad pasikartotų prieš pusantrų metų patirtas scenarijus – kai Rusijai užpuolus Ukrainą kainos šoko į neregėtas aukštumas.

Naftos perdirbimo ir importo bendrovės „Orlen Lietuva“ gamyklos Mažeikiuose modernizavimui skirtas milžiniškas reaktorius Klaipėdą turėtų pasiekti kitą savaitę.  Reaktorių gabenantis nestandartinių krovinių laivas „Jumbo Jubilee“ penktadienį išvyko iš Norvegijos Kristiansundo uosto ir į Klaipėdą turėtų atvykti rugpjūčio 1-osios pavakarę, rodo laivų eismo sekimo portalas marinetraffic.com.

Ariogaloje trūkus į žemę įkastai senai kuro talpyklai į gruntą išsiliejęs dyzelinis kuras jau pasiekė ir Dubysą. Ariogalos apylinkėse paskelbta ekstremali situacija ir kol kas jos atšaukti neplanuojama. Ariogaloje ugniagesiai ir vietiniai keičia bonines užtvaras. Jos persisunkusios naftos produktais. „Kaip kūdikiui sauskelnes, taip ir čia turėtų tuos maišus pakeisti kiekvieną rytą ir vakarą, o dabar penktadienį patvarkė ir guli, tai kaip nebus to kvapo“, – sako Ariogalos gyventoja.

Rusijos pagrindinio naftos eksporto mišinio „Urals“ barelio vidutinė kaina pirmąjį pusmetį buvo 38 proc. mažesnė nei per tą patį laikotarpį pernai – 52,17 JAV dolerio, skelbia Rusijos žiniasklaida, remdamasi Finansų ministerijos pranešimu. Praėjusį mėnesį „Urals“ kainavo vidutiniškai 55,28 dolerio už barelį – 36,6 proc. mažiau nei praėjusių metų birželį. Etaloninės Europos rinkoje Šiaurės jūros „Brent“ naftos barelio vidutinė kaina praėjusį mėnesį buvo 74,71 dolerio.

Didžiausia pasaulyje naftos eksportuotoja Saudo Arabija pirmadienį pranešė, kad pratęsia savanoriško gavybos sumažinimo 1 mln. barelių per parą laikotarpį. Rusijai pareiškus apie naftos pasiūlos tarptautinei rinkai apkarpymą rugpjūtį 0,5 mln. barelių per parą, tai - naujausi didžiųjų gamintojų bandymai stabilizuoti rinkas, kurias sukrėtė tokie veiksniai kaip besitęsiantys Rusijos invazijos į Ukrainą padariniai bei silpnėjantis Kinijos ekonomikos atsigavimas.

Sekmadienį BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“ socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje pasirodė skubus įspėjimas poilsiautojams ir pajūrio gyventojams – Smiltynės paplūdimiuose pastebėta nafta. „Dėmesio! Smiltynės paplūdimiuose ant kranto aptikti naftos produktų teršalai. Būkite atsargūs“, – savaitgalį Klaipėdos gelbėtojų buvo įspėjami pajūrio gyventojai ir svečiai. Prie įrašo pridėtose nuotraukose matyti, kaip naftos produktai nuklojo ne tik jūros pakrantę Smiltynėje, tačiau ir nudažė pėdas.

Kinija praėjusį mėnesį rusiškos naftos importavo daugiausiai nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios pernai vasarį ir ją sekusių Vakarų sankcijų, rodo antradienį paskelbti Kinijos muitinės duomenys. Gegužę Kinija iš Rusijos nupirko 9,71 mln. tonų naftos – net 1,8 karto daugiau negu praėjusių metų vasarį. Šie duomenys atitinka anksčiau šį mėnesį skelbtus bendrus Kinijos užsienio prekybos duomenis, iš kurių matyti, kad prekyba su Rusija pasiekė nuo 2022-ųjų vasario neregėtą lygį.

Antradienio rytą Rusijos Kasnodaro mieste užfiksuotas stiprus gaisras naftos perdirbimo gamykloje. Rusijos ir Ukrainos „Telegram“ kanalai dalinasi filmuota medžiaga iš įvykio vietos. Pirminiais duomenimis, dega naftos bazė prie Jablonovskio tilto. Liudininkų teigimu, dūmai matomi už kelių kilometrų. Gaisro priežastis kol kas nežinoma.

Rugpjūčio pradžioje į Klaipėdos uostą iš Italijos laivu bus atgabentas milžiniškas reaktorius, skirtas naftos perdirbimo ir importo bendrovės „Orlen Lietuva“ gamyklos modernizavimui. Nestandartinis krovinys iš uostamiesčio iki Mažeikių keliaus ilgiau nei pusę mėnesio, sako už projekto logistiką atsakingos bendrovė „Mammoet“ atstovas. 100 metrų ilgio, 6,5 metro pločio ir 10 metrų aukščio reaktorius sveria apie 1,5 tūkst.

Tarptautinė naftos rinka antroje šių metų pusėje gali įkaisti – auganti paklausa pasiūlos ribojimo sąlygomis gali sukelti staigų kainų augimą, interviu „Bloomberg“ televizijai sakė Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) vadovas. „Be abejo, tai [naftos kainų kilimas] priklausys nuo to, kokios gavybos politikos laikysis OPEC. Tačiau pažvelgę į savo duomenis, kurie laikomi orientyru tikriesiems rinkos dalyviams, matome, kad normaliomis sąlygomis antrasis pusmetis bus įtemptas.

JAV energetikos departamento Energetikos informacijos administracija (EIA) padidino naftos ir kitų skystų angliavandenilių paklausos pasaulyje 2023 metais prognozę iki 101,01 mln. barelių per parą (bpd), tai yra 20 tūkst. bpd, palyginti su prieš mėnesį skelbta. Tai reiškia, jog palyginti su 2022-aisiais, paklausa šiemet tūrėtų augti 1,59 mln. bpd, praneša „Trading Economics“. Naujausia EIA prognozė 2024 metams – augimas iki 102,71 mln. bpd.

JAV etaloninės naftos rūšies „West Texas Intermediate“ (WTI), kuri bus pristatyta liepos mėnesį, kaina penktadienį pakilo 84 centais iki 72,67 JAV dolerio už barelį. „Brent“ rūšies naftos kaina padidėjo 69 centais iki 76,95 JAV dolerio už barelį. Didmeninė benzino kaina JAV išaugo 3 centais iki 2,70 JAV dolerio už galoną. Gamtinių dujų kaina sumažėjo 13 centų iki 2,18 JAV dolerio už 1 tūkst. kubinių pėdų. Aukso kaina ūgtelėjo 60 centų iki 1 944,30 JAV dolerio už unciją.

Rusijos pajamos iš naftos smarkiai sumažėjo po to, kai Vakarų šalys nustatė viršutines ribas rusiškos naftos kainoms,  atsakydamos į Maskvos invaziją į Ukrainą, ketvirtadienį pranešė JAV iždas. „Nepaisant plačiai paplitusio pradinio rinkos skepticizmo dėl kainų viršutinės ribos, rinkos dalyviai ir geopolitiniai analitikai dabar pripažino, kad viršutinės kainų ribos leido pasiekti abu susijusius tikslus“, – teigiama Iždo ataskaitoje.

Rusijos naftos eksportas balandį išaugo iki aukščiausio lygio nuo jos invazijos į Ukrainą ir, nepaisant Vakarų sankcijų, pajamos padidėjo 1,7 mlrd. JAV dolerių, antradienį pranešė Tarptautinė energetikos agentūra (TEA).  Paryžiuje įsikūrusi organizacija pranešė, kad praėjusį mėnesį Rusijos eksportas padidėjo 50 tūkst. barelių per dieną iki 8,3 mln. barelių per dieną, svarstydama, kad šalis galbūt nesumažino gavybos apimčių tiek, kiek planavo.

Pasak Vakarų pareigūnų, didžiojo septyneto iniciatyva įvesta viršutinė riba Rusijos eksportuojamai naftai privertė Kremlių padidinti mokesčių naštą naftos gamintojams, o tai sudavė naują smūgį Rusijos energetikos sektoriui, kuris ir taip kovoja su Vakarų sankcijomis, rašo „Financial Times“. Didžiojo septyneto koalicijos vieno iš narių atlikta analizė, kurią gavo „Financial Times“, parodė, kad šis žingsnis greičiausiai turės dideles pasekmes Rusijai, nes valstybės b...

Bankrutuojančios Kauno didmeninės naftos produktų prekybos įmonės „Mogita“ prievolė sumokėti anksčiau priteistą 190 tūkst. eurų skolą Rusijos naftos koncernui „Rosneft“ turi būti įvertinta atsižvelgiant į tai, kad kreditorei taikomos Europos Sąjungos sankcijos, galutinai nusprendė Lietuvos teismas.

Įsibėgėjus žiauriam Rusijos karui su Ukraina, Rusijos nafta ir dujos toliau teka Ukrainos vamzdynais, o tai, kaip sakė Ukrainos energetikos konsultantas, paprašęs nenurodyti jo vardo, yra „ironiška ir juokinga“, rašo „The Economist“. Prieš karą, maždaug 40–45 proc. Europos sunaudojamų dujų ir maždaug ketvirtadalis naftos atkeliaudavo iš Rusijos. Nuo to laiko Rusija bandė priversti Europą panaikinti ekonomines sankcijas, stabdydama tiekimą.

Rusijos naftos eksportas kovą išaugo iki aukščiausio lygio per beveik trejus metus, nepaisant taikomų Vakarų sankcijų, tačiau pajamos, palyginti su analogišku laikotarpiu praėjusiais metais, smarkiai susitraukė, penktadienį pranešė Tarptautinė energetikos agentūra (TEA). Vakarų šalys Rusijai įvedė virtinę sankcijų nuo Maskvos plataus masto įsiveržimo į Ukrainą pradžios 2022-ųjų vasarį, įskaitant paskelbtas eksportuojamos naftos kainų viršutines ribas ir ES embargus.

Kazachstanas antradienį pranešė inicijavęs tarptautinio arbitražo teismo procesą prieš kelias energetikos milžines, įskaitant „ExxonMobil“ ir „Shell“, dėl daugiau nei 16,5 mlrd. JAV dolerių (15,2 mlrd. eurų) išlaidų, išskaičiuotų iš pajamų, gautų iš dviejų naftos telkinių.