Svarbiausi įvykiai Ukrainoje:
21:16 | Zelenskis: rusiškos naftos kainų „lubos“ – nerimtos
„Rusija, sąmoningai destabilizuodama energijos rinką, jau padarė milžiniškų nuostolių visoms pasaulio šalims“, – teigė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo vakariniame kreipimesi, o sprendimą dėl naftos kainų viršutinės ribos pavadino „silpna pozicija“.
V. Zelenskis teigė, kad „tik laiko klausimas, kada vis tiek teks naudoti stipresnes priemones“, ir pridūrė: „Gaila, kad šis laikas bus prarastas.“
„Logika akivaizdi: jei Rusijos naftos kainos riba bus 60 dolerių, o ne, pavyzdžiui, 30 dolerių, apie ką kalbėjo Lenkija ir Baltijos šalys, Rusijos biudžetas gaus apie šimtą milijardų dolerių per metus“, – tęsė jis.
„Šie pinigai taip pat bus naudojami siekiant dar labiau destabilizuoti būtent tas šalis, kurios dabar stengiasi išvengti didelių sprendimų“, – pridūrė Ukrainos lyderis.
Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas anksčiau šeštadienį palankiai įvertino kainų „lubas“, kurios neleis šalims mokėti daugiau nei 60 JAV dolerių už barelį rusiškos naftos, tiekiamos tanklaiviais, ir yra skirtos tam, kad Rusijai būtų sunkiau apeiti ES sankcijas parduodant naftą už bloko ribų rinkos kainomis.
„Mes visada pasieksime savo tikslų, o Rusijos ekonomika bus sunaikinta, ji sumokės ir atsakys už visus savo nusikaltimus“, – šeštadienį pareiškė A. Jermakas.
Kremlius savo ruožtu šeštadienį pareiškė, kad „nesutiks“ su ES, G-7 ir Australijos išvakarėse sutarta rusiškos naftos kainos viršutine riba, kuria siekiama apriboti Maskvos lėšas puolimui Ukrainoje.
„Mes nesutiksime su šia kainų viršutine riba“, – Rusijos naujienų agentūroms sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Jis pridūrė, kad Maskva „analizuoja“ šį žingsnį.
Anksčiau Lenkija atsisakė pritarti kainų viršutinei ribai, nes nuogąstavo, kad 60 JAV dolerių „lubos“ yra per aukštos, tačiau penktadienio vakarą uždegė žalią šviesą.
A. Jermakas pažymėjo, kad „reikėjo ribą nuleisti iki 30 dolerių, kad būtų greičiau sunaikinta priešo ekonomika“.
Pagrindinės Rusijos parduodamos naftos „Urals“ kaina šiuo metu siekia maždaug 65 JAV dolerių už barelį – ji tik šiek tiek didesnė nei nustatytoji riba, o tai rodo, kad priemonė trumpuoju laikotarpiu gali turėti tik nedidelį poveikį.
G-7 sakė vykdanti savo pažadą „neleisti Rusijai pelnytis iš jos agresijos karo prieš Ukrainą, remti stabilumą pasaulio energijos rinkose ir sumažinti neigiamą Rusijos agresijos karo poveikį ekonomikai“.
JAV pasveikino šį susitarimą, sakydamos, jog tai „sulėtins“ Kremliaus „karo mašiną“.
Maskva anksčiau yra perspėjusi, kad neeksportuos naftos į šalis, kurios laikysis kainų viršutinės ribos.
G-7 šalys ir Australija pareiškė esančios pasirengusios prireikus koreguoti viršutinę kainų ribą.
Energetikos ekspertai, pavyzdžiui, Phucas-Vinhis Nguyenas (Fukas Vinis Ngujenas) iš Jacques'o Delors'o (Žako Deloro) instituto apskaičiavo, jog Rusija nuo vasario mėnesio uždirbo 67 mlrd. eurų iš naftos, parduotos klientams ES.
Ši suma viršija 60 mlrd. eurų siekusį Rusijos gynybos biudžetą prieš karą, o finansinė ir karinė pagalba, kurią ES valstybės skyrė Kyjivui remti, šalia jos atrodo visiškai maža.
Pasak ES, Vokietijai ir Lenkijai nusprendus nutraukti tiekimą vamzdynais iki metų pabaigos, Rusijos eksportas į bloką sumažės daugiau nei 90 procentų.
20:48 | PEN ataskaita: rusai atakomis siekia „ištrinti“ Ukrainos kultūrą
Rusijos kariai sąmoningai puola Ukrainos muziejus, bibliotekas ir kitas kultūros įstaigas, teigiama penktadienį paskelbtoje tarptautinės rašytojų organizacijos PEN JAV ir Ukrainos skyrių ataskaitoje.
„Kultūra nėra šalutinė karo prieš Ukrainą žala, ji yra taikinys, pagrindinis Rusijos prezidento Vladimiro Putino karo pateisinimo ramstis, – teigiama ataskaitoje. – V. Putinas ne kartą teigė, kad ukrainiečių kultūra ir kalba paprasčiausiai neegzistuoja. Taikydamasis į meno muziejus, muzikos sales, bibliotekas, teatrus ir istorines vietas, jis bando taip ir padaryti“.
PEN citavo Ukrainos kultūros ministerijos pranešimą, kad nuo vasario 24 dienos, kai prasidėjo karas, buvo sunaikintos arba apgadintos 529 „kultūros paveldo ir kultūros įstaigos“. Į šį skaičių įeina ir nacionalinės svarbos objektai, ir miestų bei kaimų kultūros įstaigos, sakoma ataskaitoje.
Į šį sąrašą įtrauktas ir vienas iš labiausiai pagarsėjusių karo incidentų – kovą įvykdytas pagrindinio Mariupolio miesto dramos teatro bombardavimas, kol jame nuo apgulties slėpėsi šimtai žmonių. Per išpuolį žuvo apie 600 žmonių, rodo naujienų agentūros AP atliktas tyrimas.
Du dideli užrašai „vaikai“ ant žemės šalia teatro rodo, kad Rusijos pajėgos žinojo, jog viduje buvo civilių, ir, „tikėtina, kad į teatrą buvo taikytasi dėl jo kultūrinės reikšmės“, sakoma ataskaitoje.
PEN ataskaitoje teigiama, kad Rusijos kariai taip pat paėmė ir sunaikino ukrainiečių literatūrą ir knygas ukrainiečių kalba iš viešųjų bibliotekų okupuotuose regionuose.
Ataskaitoje pripažįstama, kad „ne visada įmanoma nustatyti, ar kultūros objektų sprogdinimai yra tyčiniai, ar tai Rusijos vykdomų masinių civilių teritorijų bombardavimų rezultatas“.
Rusijos išpuoliai prieš ukrainiečių kultūrą ir kalbą vyko dar iki karo pradžios ir prasidėjo 2014 metais, kai Rusija aneksavo Krymo pusiasalį ir ėmė remti separatistų kovotojus Donecko ir Luhansko provincijose Rytų Ukrainoje, sakė PEN.
Ukrainos PEN skyrius pranešė, kad šiais metais per Rusijos išpuolius žuvo per 30 civilių rašytojų, menininkų ir kitų kultūros darbuotojų, o kai kurie kiti kultūros veikėjai žuvo gindami Ukrainą.
Amerikiečių rašytojas ir leidėjas Dave'as Eggersas (Deivas Egersas), PEN delegacijos, pristačiusios ataskaitą, narys, sakė, kad, jo nuomone, išpuoliai davė atvirkštinį, nei siekė Kremlius, rezultatą tarptautiniu mastu.
„Putino bandymų ištrinti Ukrainos kultūrą ir paveldą ironija yra ta, kad tai tik praturtino jų kultūrą ir privertė pasaulį atkreipti dėmesį į ukrainiečių rašytojus ir tradicijas bei labiau jomis domėtis“, – spaudos konferencijoje sakė D. Eggersas.
19:02 | Ukrainoje dėl bandymo pavogti Banksy piešinį sulaikyti aštuoni asmenys
Ukraina sulaikė aštuonis asmenis, kurie Kyjivo priemiestyje bandė pavogti paslaptingojo britų gatvės menininko Banksy (Banksio) ant subombarduoto pastato nupieštą darbą, pranešė pareigūnai.
Jie bandė pavogti trafaretinį piešinį, vaizduojantį žmogų su naktiniais marškiniais ir dujokauke, laikantį gesintuvą šalia apanglėjusių lango liekanų Hostomelio mieste, sakė pareigūnai.
„Grupė žmonių bandė pavogti Banksy freską. Jie nupjovė kūrinį nuo rusų sugriauto namo sienos“, – vėlai penktadienį pranešė Kyjivo gubernatorius Oleksijus Kuleba „Telegram“ žinutėje.
Jis pridėjo nuotrauką, kurioje matyti išpjautas fasado sluoksnis, kur anksčiau buvo piešinys.
„Keletas žmonių buvo sulaikyti vietoje, – sakė jis. – Grafitis yra geros būklės ir yra teisėsaugos rankose.“
Pasak jo, policija saugo ir kitus apylinkėse esančius darbus, kurie, kaip manoma, taip pat yra nupiešti Banksy.
Kyjivo policijos viršininkas Andrijus Nebitovas sakė, kad buvo nustatyti aštuoni asmenys, kurie galėjo būti susiję su šiuo įvykiu, ir buvo pradėtas preliminarus tyrimas.
„Visi jie buvo nuo 27 iki 60 metų amžiaus. Jie yra Kyjivo ir Čerkasų gyventojai“, – sakė jis.
Čerkasai yra už 200 km į pietryčius nuo sostinės.
Praėjusį mėnesį Banksy paskelbė ant rankų stovinčios gimnastės piešinį ant apgriauto pastato sienos Borodiankoje, kitame Ukrainos sostinės priemiestyje.
Vėliau jis paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuoti dar keli jo darbai, įskaitant asmenį su dujokauke, laikantį gesintuvą.
Kituose piešiniuose buvo pavaizduotas barzdotas vyras, besiprausiantis vonioje, ir jaunas berniukas su karatė apranga, pargriovęs ant žemės suaugusį priešininką.
Borodianka, Hostomelis ir tokie miestai kaip Buča ir Irpinė smarkiai nukentėjo nuo rusų bombardavimų po to, kai Rusija vasarį įsiveržė į Ukrainą.
17:46 | Kremlius sako nesutiksiąs su rusiškos naftos kainų „lubomis“
Kremlius šeštadienį pareiškė, kad „nesutiks“ su Europos Sąjungos, Didžiojo septyneto (G-7) ir Australijos sutarta rusiškos naftos kainos viršutine riba, kuria siekiama apriboti Maskvos lėšas puolimui Ukrainoje.
„Mes nesutiksime su šia kainų viršutine riba“, – Rusijos naujienų agentūroms sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Jis pridūrė, kad Maskva „analizuoja“ šį žingsnį.
ES, G-7 ir Australija išvakarėse sutarė dėl 60 JAV dolerių (maždaug 57 eurų) viršutinės rusiškos naftos barelio kainos ribos.
Rusiškos naftos kainos viršutinė riba įsigalios pirmadienį arba netrukus po to, kartu su ES embargu Rusijos žalios naftos tiekimui jūra, todėl Rusijos karinis iždas gali netekti milijardų eurų.
Embargas numato draudimą gabenti rusišką žaliavą į ES tanklaiviais.
Tokiu būdu tiekiama nafta sudarydavo du trečdalius importo, tuo metu likusi dalis atkeliauja vamzdynais.
Kijevas palankiai įvertino kainų „lubas“, kurios neleis šalims mokėti daugiau nei 60 JAV dolerių už barelį rusiškos naftos, tiekiamos tanklaiviais, ir yra skirtas tam, kad Rusijai būtų sunkiau apeiti ES sankcijas parduodant naftą už bloko ribų rinkos kainomis.
„Mes visada pasieksime savo tikslų, o Rusijos ekonomika bus sunaikinta, ji sumokės ir atsakys už visus savo nusikaltimus“, – šeštadienį pareiškė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas.
Kremlius šeštadienį taip pat sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „su laiku“ apsilankys Rytų Ukrainos Donbaso regione, kaip vadinamos Donecko ir Luhansko sritys, kurį jis teigia aneksavęs.
Vis dėlto Kremliaus atstovas spaudai D. Peskovas nenurodė, kada tai gali įvykti.
Rugsėjį Maskva surengė pseudoreferendumus keturiuose Ukrainos regionuose – Donecko, Luhansko, Zaporižios, Chersono – ir pareiškė, kad gyventojai nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos, kuri vasarį užpuolė savo provakarietišką kaimynę.
Spalio pradžioje Kremliuje įvykusioje ceremonijoje V. Putinas oficialiai aneksavo šias teritorijas, nors jo pajėgos niekada jų visiškai nekontroliavo.
Jungtinės Tautos pasmerkė „bandymą neteisėtai aneksuoti“ Ukrainos žemes ir paragino tarptautinę bendruomenę „nepripažinti jokių Rusijos paskelbtų sienų pakeitimų“.
Nuo to laiko Rusija prarado nemažai Ukrainoje kontroliuotų teritorijų.
17:10 | Tvyrant nesutarimams su Rusija, Lenkijos diplomatijos vadovas suabejojo ESBO ateitimi
Pirmininkavimą Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) baigiančios Lenkijos diplomatijos vadovas penktadienį suabejojo jos ateitimi, tvyrant nesutarimams tarp Rusijos ir kitų valstybių narių.
Šaltojo karo įkarštyje įkurta skatinti Vakarų ir Rytų blokų santykius, ESBO atsidūrė aklavietėje dėl karo Ukrainoje, kuri apribojo jos galimybes veikti.
„Šie metai buvo patys sunkiausi organizacijos istorijoje“, – metinėje ministrų konferencijoje žurnalistams sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau (Zbignevas Rau).
„Turime ieškoti sprendimų, kurie leistų išlaikyti organizaciją“, – sakė Z. Rau, kurio šalis šiuo metu rotacijos tvarka pirmininkauja šiai organizacijai.
Problema ta, kad visi ESBO sprendimai priimami bendru sutarimu. Tačiau, kadangi tarp 57 organizacijos narių yra ir Rusija, ir Ukraina, jos veiklai trukdo Maskvos veto.
Maskva blokavo ESBO nuolatinės misijos Ukrainoje atnaujinimą ir misijos, stebinčios 2014 metais prasidėjusį karą su prorusiškais separatistais Rytų Ukrainoje, pratęsimą.
„Mūsų organizacija grindžiama bendru sutarimu“, – baigdamas dvi dienas trukusias saugumo derybas Lodzėje sakė Z. Rau.
„Radome... būdų, kaip išlaikyti organizaciją, tačiau šios priemonės yra tik laikinos, – kalbėjo jis. – Ir tai mus priveda prie to, kad, norime to ar nenorime, pradedame diskusiją apie organizacijos ateitį.“
Šių metų konferencijoje nepavyko priimti nė vienos rezoliucijos, kuriai būtų pritarusios visos valstybės narės, nes trūko bendro sutarimo, sakė Z. Rau.
1975 metais įsteigta ESBO yra vienas iš nedaugelio tarptautinių forumų – drauge su Jungtinėmis Tautomis – kur Rusija ir Vakarų galios gali susitikti aptarti saugumo reikalų, o renginys Lenkijos Lodzės mieste buvo pirmas tokio pobūdžio aukšto rango susitikimas nuo vasario 24-osios, kai Rusija užpuolė Ukrainą.
16:04 | Diktatoriaus marionetė Peskovas: Putinas apsilankys Donbase
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „su laiku“ apsilankys Rytų Ukrainos Donbaso regione, kaip vadinamos Donecko ir Luhansko sritys, kurį jis teigia aneksavęs, šeštadienį rusų naujienų agentūroms pranešė Kremlius.
„Žinoma, su laiku tai įvyks. Tai yra Rusijos Federacijos regionas“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, tačiau nenurodė, kada tai gali įvykti.
Rugsėjį Maskva surengė pseudoreferendumus keturiuose Ukrainos regionuose – Donecko, Luhansko, Zaporižios, Chersono – ir pareiškė, kad gyventojai nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos, kuri vasarį užpuolė savo provakarietišką kaimynę.
Spalio pradžioje Kremliuje įvykusioje ceremonijoje V. Putinas oficialiai aneksavo šias teritorijas, nors jo pajėgos niekada jų visiškai nekontroliavo.
Jungtinės Tautos pasmerkė „bandymą neteisėtai aneksuoti“ Ukrainos žemes ir paragino tarptautinę bendruomenę „nepripažinti jokių Rusijos paskelbtų sienų pakeitimų“.
Nuo to laiko Rusija prarado nemažai Ukrainoje kontroliuotų teritorijų.
Lapkritį Maskva atitraukė karius iš Chersono – pagrindinio to paties pavadinimo regiono miesto ir vienintelės bet kurio regiono sostinės, kurią Rusija buvo užėmusi per puolimą Ukrainoje.
15:50 | Judojoje jūroje dislokuotos raketos
Ukrainos kariuomenės operatyvinės grupės „Pietūs“ atstovė Natalija Humeniuk šeštadienį teigė, kad Rusija Juodojoje jūroje yra dislokavusi karinius laivus su 24 „Kalibr“ sparnuotosiomis raketomis
Pasak Ukrainos atstovės, raketos yra paruoštos atakai, todėl situacija yra stebima.
15:42 | Žiniasklaida: Švedija išdavė Turkijai uždraustos PKK narį
Švedija Turkijai išdavė nuteistą uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK) narį, Ankarai spaudžiant Stokholmą imtis tolesnių veiksmų mainais už pritarimą narystei NATO, šeštadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.
Mahmutas Tatas, kuris už narystę PKK Turkijoje buvo nuteistas kalėti šešerius metus ir 10 mėnesių, 2015-aisiais pabėgo į Švediją, tačiau jo prieglobsčio prašymas buvo atmestas.
PKK, kurią Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos yra įtraukusios į teroristinių grupuočių sąrašą, nuo 1984 metų vykdo sukilimą prieš Turkijos valstybę.
M. Tatas penktadienio vakarą atgabentas į Stambulą, po to, kai buvo sulaikytas Švedijos policijos, pranešė naujienų agentūra „Anadolu“.
Netrukus po atvykimo į Stambulo oro uostą jį sulaikė Turkijos policija, ir šeštadienį jis buvo perduotas teismui, pranešė privatus transliuotojas NTV.
Turkija kaltina Suomiją ir ypač Švediją, kad jos suteikia prieglobstį uždraustoms kurdų grupuotėms, kurias laiko „teroristais“, ir, nepaisant birželį Madride pasiekto susitarimo, delsia ratifikuoti jų paraiškas dėl narystės NATO.
Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Švedija ir Suomija gegužės mėnesį atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo politikos ir ėmė siekti narystės NATO.
Sprendimui priimti reikia JAV vadovaujamo gynybos aljanso bendro sutarimo. Iš visų Aljanso narių tik Vengrija ir Turkija dar nėra davusios pritarimo.
Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu surengė trišales derybas su kolegomis iš Švedijos ir Suomijos šią savaitę Bukarešte vykusio NATO susitikimo kuluaruose.
„Pareiškimai (iš Švedijos) yra geri, ryžtas yra geras, bet mums reikia konkrečių veiksmų“, – sakė M. Cavusoglu.
Ankara pareiškė, kad tikisi, jog Stokholmas imsis veiksmų, be kita ko, dėl nuteistųjų ekstradicijos ir teroristų turto įšaldymo.
15:01 | Rusija mezga derybas su kitomis valstybėmis
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiojo žvalgybos direktorato atstovo Vadymo Skibyckio teigimu, Rusijos kariuomenė jau dabar naudoja strateginį ginklų rezervą, be to, Kremlius jau du mėnesius iš Baltarusijos eksportuoja 122 mm ir 152 mm artilerijos šovinius, rašo UNIAN.
V. Skibyckio pastebėjimu, Rusija naudoja raketas, kurios buvo pagamintos šiais metais, manoma, rugpjūčio mėnesį.
„Tai reiškia, kad kai kurios raketos yra naudojamos tiesiai iš surinkimo linijos. Kiek laiko jie ištemps, labai daug priklauso nuo gamybos. <...> Deja, Rusijos Federacija, sugebėdama apeiti ekonomines sankcijas, vis dar pajėgi paleisti sparnuotąsias raketas į [Ukrainos teritoriją], taip pat naudoti kitus ginklus“, – teigė jis.
Remiantis karinės žvalgybos informacija, Rusija ir toliau bando užmegzti ryšius su kitomis valstybėmis dėl šaudmenų, raketinių ginklų tiekimo „Smerch“ ir „Uragan“ raketų paleidimo sistemoms. Pastebima, kad derybas dėl balistinių raketų tiekimo bandoma užmegzti ir su Iranu.
14:21 | Estija ketina iš JAV įsigyti HIMARS sistemų už daugiau kaip 200 mln. dolerių
Estija didins savo gynybinius pajėgumus įsigydama iš JAV pažangių raketinės artilerijos sistemų HIMARS, šeštadienį pranešė gynybos pareigūnai.
Penktadienį pasirašyto susitarimo vertė – daugiau kaip 200 mln. JAV dolerių (189,8 mln. eurų). Į jį įeina susijusi įranga, pavyzdžiui, šaudmenys ir raketos, taip pat mokymai.
Tai didžiausias šios Baltijos šalies ginkluotės pirkimo projektas.
Į paketą įtrauktos raketos HIMARS, kurių veikimo nuotolis siekia 70–300 km, teigiama Estijos gynybos investicijų centro pranešime. Tikimasi, kad JAV gamintojas „Lockheed Martin Corp.“ pirmąsias sistemas pristatys 2024 metais.
„Raketų paleidimo įrenginiai HIMARS yra naujas svarbus žingsnis plėtojant Estijos gynybinius pajėgumus“, – sakė Estijos gynybos pajėgų pajėgumų plėtojimo departamento vadovas pulkininkas leitenantas Kaarelas Maesalu.
„Tai leidžia daryti lemiamą įtaką priešui dar prieš jam susiduriant su mūsų pėstininkų daliniais“, – pridūrė jis.
Lapkritį Jungtinių Valstijų Valstybės departamentas leido už preliminarią 495 mln. dolerių (apie 470 mln. eurų) sumą Lietuvai įsigyti aštuonias raketinės artilerijos HIMARS sistemas su raketomis.
Baltijos šalių pareigūnai yra skelbę ir apie Latvijos ketinimus įsigyti HIMARS sistemas.
JAV šiomis sistemomis yra parėmusi Rusijos invazijai besipriešinančią Ukrainą.
14:04 | JAV reiškia nusivylimą, kad Rusija atidėjo derybas dėl branduolinės ginkluotės kontrolės
Jungtinės Valstijos penktadienį pareiškė esančios nusivylusios, kad Rusija atidėjo derybas dėl branduolinės ginkluotės kontrolės, ir išreiškė norą susitikti nepaisant didelės įtampos dėl karo Ukrainoje.
Lapkričio 29 dieną Kaire turėjo prasidėti Rusijos ir Jungtinių Valstijų susitikimas dėl Naujosios START sutarties – paskutinio svarbaus dviejų didžiausių pasaulio branduolinių galybių nusiginklavimo susitarimo – ir tai būtų buvęs retas susitikimas nuo Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios vasarį.
Valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price'as sakė, kad Rusija „staiga ir vienašališkai“ atidėjo savaitę turėjusį trukti susitikimą ir kad bet kokia prielaida, jog dėl to kaltos Jungtinės Valstijos, yra „visiškai klaidinga“.
Jis sakė, kad JAV pusė „konstruktyviai“ ruošėsi derybose spręsti abiem pusėms rūpimus klausimus.
„Esame pasirengę susitikti su Rusija Naujosios START sutarties įgyvendinimo institucijoje“, – žurnalistams sakė N. Price'as.
„Žodžiais ir darbais esame įsipareigoję laikytis Naujojo START susitarimo ir raginame Rusiją patvirtinti tą patį“, – pridūrė jis.
Rusijos užsienio reikalų ministerija antradienį apkaltino JAV „toksiškumu ir priešiškumu“ dėl derybų atidėjimo ir nenurodė naujos datos.
2010 metais pasirašyta Naująja START sutartimi abiejų šalių arsenalai apriboti iki ne daugiau kaip 1 550 dislokuotų strateginių branduolinių kovinių galvučių, t. y. beveik 30 proc. mažiau, palyginti su ankstesne 2002 metais nustatyta riba.
Rugpjūtį Maskva paskelbė stabdanti JAV vykdomus jos karinių objektų patikrinimus pagal naująją START, teigdama, kad tokią reakciją išprovokavo amerikiečių sudaromos kliūtys tokius patikrinimus atlikti Rusijai.
13:28 | Po pareiškimų „TV Rain“ eteryje Latvijoje kilo klausimų dėl rusų žiniasklaidos priėmimo
Kai kurie latvių politikai penktadienį pasmerkė nepriklausomo Rusijos televizijos kanalo „TV Rain“ („Dožd“, „Lietus“), turinčio Latvijos transliavimo licenciją, eteryje nuskambėjusius pareiškimus dėl raginimų padėti Rusijos kariuomenei, ir šiame kontekste vėl iškilo klausimas dėl būtinybės priimti rusų žiniasklaidą Latvijoje.
Gynybos ministras Artis Pabrikas mano, kad „TV Rain“ darbuotojai turėtų grįžti į Rusiją ir kad iš jų turėtų būti atimti leidimai gyventi Latvijoje.
„Taurė perpildyta“, – parašė ministras socialiniame tinkle „Twitter“.
Užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius aptarė situaciją su Valstybės saugumo tarnyba ir Latvijos nacionalinės elektroninės žiniasklaidos tarybos (NEPLP) vadovu Ivaru Aboliniu, o šiuo metu vyksta patikrinimas, naujienų agentūrai LETA sakė ministro patarėjas Martinas Dregeris.
Jis pabrėžė, kad bet kokia forma remti vasarį Ukrainą užpuolusios Rusijos agresiją yra nepriimtina. Ministro patarėjas pridūrė, kad patikrinus faktus bus imtasi atitinkamų veiksmų.
Saeimos žmogaus teisių ir viešųjų reikalų komisijos pirmininkas Didzis Šmitas LETA sakė, kad komisija dar nesvarstė šio klausimo, tačiau, jo nuomone, Latvija neturėtų priimti Rusijos žiniasklaidos.
„Jei Rusijos žiniasklaida pasisako prieš [Vladimiro] Putino režimą, tai nereiškia, kad ji mums draugiška“, – sakė jis.
Kaip pranešta, NEPLP nubaudė televizijos kanalą „TV Rain“ 10 000 eurų bauda už tai, kad okupuotą Krymą vadino Rusijos dalimi, o Rusijos armiją – „mūsų kariuomene“.
Pasak I. Abolinio, administracinio nusižengimo byla taip pat iškelta dėl konkretaus siužeto televizijos kanale „TV Rain“, o dar viena byla – dėl raginimo padėti Rusijos kariuomenei.
NEPLP tyrimą pradėjo po to, kai laidoje „Zdes i Seičias“ („Čia ir dabar“) nuskambėjo raginimas pateikti informaciją apie pašauktų rusų karių tarnybos sąlygas fronte. Programos vedėjas išreiškė viltį, kad televizijos kanalui pavyko padėti keliems kariams, pavyzdžiui, suteikiant „įrangą ar būtiniausius patogumus fronte“.
„TV Rain“ vyriausiasis redaktorius Tichonas Dziadko tviteryje paaiškino, kad televizijos kanalas nedalyvauja teikiant pagalbą Rusijos kariuomenei ir kad laidos vedėjo mintis buvo neteisingai interpretuota.
Tikrasis ketinimas, pasak T. Dziadko, buvo rinkti informaciją apie Rusijos valdžios ir kariuomenės nusikaltimus, o ne teikti pagalbą Rusijos kariuomenei.
Kadangi televizijos laidos vedėjo frazės formuluotė buvo neteisingai interpretuota, T. Dziadko pažadėjo ją išimti iš laidos, kai bus rodomas jos kartojimas per „TV Rain“.
Žurnalistė Jekaterina Kotrikadzė penktadienį laidoje „Zdes i Seičias“ pareiškė, kad „TV Rain“ nusprendė nutraukti bendradarbiavimą su TV vedėju Aleksejumi Korosteliovu, kuris ketvirtadienio laidoje kalbėjo apie paramą Rusijos kariuomenei.
I. Abolinis pabrėžė, kad NEPLP turi teisę panaikinti kanalo transliavimo licenciją už tris rimtus pažeidimus.
Be kita ko, rugpjūčio mėnesį Valstybinė darbo inspekcija pranešė, kad tikrins, ar „TV Rain“ darbuotojų vizos atitinka darbo teisę.
Apie patikrinimą inspekcija paskelbė pasirodžius pranešimams, kad „TV Rain“ darbuotojai Latvijoje dirbo turėdami turistines, o ne darbo vizas.
Nepriklausomas Rusijos televizijos kanalas „TV Rain“ kovą laikinai sustabdė transliacijas, o vėliau paskelbė atidarantis studijas Rygoje, Amsterdame, Tbilisyje ir Paryžiuje.
12:44 | JK žvalgyba: Rusija bando įsitvirtinti netoli Bachmuto
Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija paviešino naujausią žvalgybinę informaciją apie karinę situaciją Ukrainoje, rašo „SkyNews“.
Teigiama, kad Rusija telkia karines pajėgas ir vykdo intensyvius apšaudymus netoli Bachmuto miesto, rytiniame Donecko regione.
Visgi JK ministerijos atstovai mano, kad nors Rusija karinį pajėgumą šalia Bachmuto bando sutelkti nuo rugpjūčio mėnesio ir įsitvirtinimas miesto teritorijoje turėtų ribotą operatyvinę vertę, tačiau, tai pasiekus, okupantai galėtų kelti grėsmę Kramatorsko ir Slovjansko teritorijoms.
Tiesa, neatmetama, kad Bachmuto okupavimas Rusijai galėtų taip pat tapti simboliniu laimėjimu kare, o tai svarbu Vladimiro Putino režimui.
12:04 | A. Anušauskas: Į Ukrainą išgabentos dvi Lietuvoje suremontuotos haubicos
Lietuva toliau teikia nenutrūkstamą karinę paramą Ukrainai – dar dvi Lietuvoje suremontuotos savaeigės „PzH2000“ haubicos perduotos Ukrainos kariuomenei ir atsidurs mūšio lauke atremiant Rusijos karinę agresiją.
„Į Ukrainą išgabentos dvi Lietuvoje suremontuotos haubicos „PzH2000“, – šeštadienį socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„Iš viso šešios savaeigės haubicos jau sugrąžintos Ukrainai. Kartu su amunicija“, – pridūrė ministras.
A. Anušausko teigimu, į Ukrainą išgabentos Lietuvoje esančioje Vokietijos kapitalo įmonėje suremontuotos haubicos.
11:50 | Ukraina: rusiškos naftos kainų „lubos“ sunaikins Rusijos ekonomiką
Europos Sąjungos, Didžiojo septyneto (G-7) ir Australijos sutarta 60 JAV dolerių (maždaug 57 eurų) viršutinė rusiškos naftos barelio kainos riba „sunaikins“ Rusijos ekonomiką, šeštadienį pareiškė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas.
Tačiau „reikėjo ribą nuleisti iki 30 dolerių, kad būtų greičiau sunaikinta priešo ekonomika“, platformoje „Telegram“ rašė jis.
„Mes visada pasieksime savo tikslų, o Rusijos ekonomika bus sunaikinta, ji sumokės ir atsakys už visus savo nusikaltimus“, – pareiškė A. Jermakas.
„Taip bus ir su tribunolu. Jie to labai bijo, nes žino, kad Ukraina pasieks savo“, – pridūrė jis.
11:34 | Kremlius ruošia žiaurų planą
NEXTA, remdamasi Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kanceliarijos atstovų teigimu, rašo, kad Kremlius ruošiasi nežmoniškam planui.
Teigiama, kad Rusija gali surengti naują, itin didelę atakų virtinę Ukrainos teritorijoje, tačiau, manoma, kad diktatorius Vladimiras Putinas šiam tikslui pasiekti laukia tinkamo momento – raketos būtų paleistos tada, kai oras atvės ir temperatūra nukris žemiau 10 laipsnių.
The #Kremlin's Inhumane Plan#Russia may launch a new massive strike against #Ukraine when frosts increase and temperatures drop to -10 degrees Celsius, the Office of the President said. pic.twitter.com/q2T0BVKt4B
— NEXTA (@nexta_tv) December 3, 2022
Pastaruoju metu Rusijos kariuomenė taikosi į svarbius energetikos objektus Ukrainos teritorijoje. Teigiama, kad Kremlius tokiu būdu siekia palaužti ukrainiečių moralę, mat šalies gyventojai po surengtų Rusijos atakų dažnu atveju lieka be vandens, elektros ir šilumos tiekimo.
11:29 | Kanada paskelbė sankcijas dar vienai iraniečių bendrovei dėl dronų Rusijai tiekimo
Kanada penktadienį paskelbė daugiau sankcijų Iranui, įskaitant vieną technologijų bendrovę, sukūrusią dronų, kuriuos, Vakarų teigimu, Rusija naudojo Ukrainai pulti, komponentus.
„Kanada neliks abejinga, kai režimas vis dažniau ir intensyviau pažeidinėja Irano žmonių žmogaus teises... (ir imasi) veiksmų, kurie toliau kelia grėsmę tarptautinei taikai“, – sakoma užsienio reikalų ministrės Melanie Joly pareiškime.
Lapkritį Otava jau pritaikė sankcijas dviem Irano dronų gamintojams – „Shahed Aviation Industries“ ir „Qods Aviation Industries“.
Šįkart į juodąjį sąrašą įtraukta bendrovė „Baharestan Kish Company“, kuri sudarė sutartį su Islamo revoliucine gvardija dėl bepiločių orlaivių mokslinių tyrimų.
Į Kanados sankcijų sąrašą taip pat įtraukta bendrovė „Safiran Airport Services“ už tai, kad „koordinavo Rusijos karinius skrydžius tarp Irano ir Rusijos, per kuriuos Irano režimas perdavė Rusijai letalinius Irano pagamintus bepiločius orlaivius“, sakoma pareiškime.
Jungtinės Valstijos jau ėmėsi priemonių prieš abi šias bendroves.
Otava taip pat pritaikė sankcijas ultrakonservatyviam, su Revoliucine gvardija susijusiam dienraščiui „Javan“, kaltinamam „antisemitinių žinučių ir Irano režimo propagandos skleidimu“.
Sankcijos taip pat paskelbtos brigados generolui Mortezai Talaei (Mortezai Talaėjui), vyresniajam teisėjui Ali Ghanaatkarui Mavardiani (Ali Ganatkarui Mavardianiui) ir saugumo pajėgų vadui Hassanui Karami (Hasanui Karamiui).
11:10 | Nukauta daugiau kaip 90 tūkst. rusų karių
Nuo invazijos pradžios iki gruodžio 3 d. Ukrainos ginkluotosios pajėgos nukovė 90 600 rusų okupantų, rašo „Ukrinform“.
Teigiama, kad vien per pastarąją parą buvo nukauta 510 rusų karių.
Taip pat pranešama, kad per pastarąją parą buvo sunaikintas 1 rusų kariuomenės tankas, 3 šarvuočiai, 1 artilerijos sistema, 1 sraigtasparnis ir kita karinė technika.
These are the indicative estimates of Russia’s combat losses as of Dec. 3, according to the Armed Forces of Ukraine. pic.twitter.com/t9HbMcR2Wq
— The Kyiv Independent (@KyivIndependent) December 3, 2022
10:38 | Išvežta daugiau kaip 7 tūkst. sprogmenų
Ukrainos pagalbos tarnybos informavo, kad iš teritorijų, esančių aplink Chersoną, buvo išvežta 7 042 sprogmenų, rašo „The Guardian“.
Teigiama, kad išminavimo darbai buvo pradėti iškart po to, kai Rusijos kariuomenė buvo išstumta iš Chersono.
Vietos pareigūnai įspėja gyventojus, kurie sugrįžta atgal į savo namus Chersone, būti atsargiais.
09:49 | Ukrianos kariuomenė pasiekė proveržį
Ukrainos ginkluotosios pajėgos penktadienį pasiekė karinį proveržį į pietvakarius ir šiaurės vakarus nuo Kreminos, rašo UNIAN, remdamasi JAV Karo studijų (ISW) instituto duomenimis.
Pranešime pažymima, kad vienas rusų tinklaraštininkas tikino, kad Ukrainos kariai įvykdė prasiveržimą į pietus nuo Kreminos esančiuose miškuose, taip pat pasiekė Krasnopopovkos pakraštį. Be to, Ukrainos ginkluotosios pajėgos sustiprino vykdomą kontrpuolimą visoje fronto linijoje ir netoli greitkelio Svatovė–Kremina.
Tuo metu rusų okupantai, ISW analitikų teigimu, pasiekė nežymių laimėjimų Bachmuto srityje.
Nors Kyjivo oro gynyba rodo teigiamus rezultatus, analitikai įžvelgia, kad Rusijos kariai vis dar taikosi į Ukrainos energetinę infrastruktūrą.
09:18 | Baltieji rūmai: Joe Bidenas nesiruošia susitikti su Putinu
Baltieji rūmai penktadienį komentuodami JAV prezidento Joe Bideno sąlyginį pasiūlymą susėsti derybų su Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu pareiškė, kad šiuo metu jis „neturi ketinimų“ rengti susitikimo.
„Dabar jis neturi ketinimų kalbėtis su V. Putinu. Ir, kaip jis taip pat sakė, V. Putinas neparodė visiškai jokio polinkio domėtis bet kokiu dialogu. Tiesą sakant, atvirkščiai“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Kirby
08:50 | G-7 sutarė dėl rusiškos naftos kainų „lubų“
Turtingų demokratinių valstybių Didžiojo septyneto grupė (G-7) ir Australija penktadienį oficialiai susitarė nustatyti rusiškos naftos barelio kainų 60 JAV dolerių (maždaug 57 eurų) viršutinę ribą, kaip ir Europos Sąjunga, taip siekdamos atimti iš Kremliaus išteklius, skirtus karui Ukrainoje.
Bendrame pareiškime šalys nurodė, kad viršutinė rusiškos kilmės naftos barelio kainos riba įsigalios gruodžio 5 dieną arba „labai greitai po to“.
Šalys teigė, kad G-7 vykdo savo pažadą „neleisti Rusijai pelnytis iš jos agresijos karo prieš Ukrainą, remti stabilumą pasaulio energijos rinkose ir sumažinti neigiamą Rusijos agresijos karo poveikį ekonomikai“.
Anksčiau penktadienį, Lenkijai uždegus žalią šviesą, ES pasiekė susitarimą nustatyti Rusijos eksportuojamos naftos kainų viršutinę ribą.
JAV pasveikino šį susitarimą, sakydamos, jog tai „sulėtins“ Kremliaus „karo mašiną“.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusią savaitę įspėjo, kad bet kokie Vakarų bandymai nustatyti rusiškos naftos kainų „lubas“ turės „rimtų pasekmių“ pasaulio rinkoms.
08:39 | JK gynybos sekretorius įspėja dėl derybų su Rusija: Putinas gali siekti savų tikslų
Jungtinės Karalystės (JK) užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly įspėjo, kad iškeltas taikos derybų klausimas tarp Rusijos ir Ukrainos gali būti panaudotas diktatoriaus Vladimiro Putino tikslams įgyvendinti – sustiprinti ir papildyti savo kariuomenę, o vėliau pradėti naujas atakas Ukrainoje, rašo „Sky News“.
Interviu „The Telegraph“ JK sekretorius pastebėjo, kad V. Putinas gali pasinaudoti paliaubomis ir jų metu surengti rusų karių apmokymus prieš pasiunčiant juos į Ukrainos teritoriją. Be to, manoma, kad diktatorius siekia, kad per taikos laikotarpį būtų pagamintas reikiamas kiekis šaudmenų, būtų įvykdytas perginklavimas.
J. Cleverly perspėjimą apie tai, kad būtina įvertinti V. Putino tolimesnes užmačias, paminėjo NATO užsienio reikalų ministrų susitikime Bukarešte. JK sekretorius, paminėdamas galimą grėsmę dėl siekio sustiprinti Rusijos karines pajėgas, paminėjo veiksmus, kuriais vadovavosi V. Putinas užpuldamas Gruziją, Krymą, o vėliau ir rytinę Ukrainos teritorijos dalį.
Kremlius penktadienį atmetė JAV prezidento Joe Bideno pasiūlytas sąlygas dėl Ukrainos derybų su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu ir pareiškė, kad Maskva tęs puolimą.
„Ką iš tikrųjų pasakė prezidentas Bidenas? Jis pasakė, kad derybos įmanomos tik tada, kai Putinas paliks Ukrainą“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, pridūręs, kad Maskva „tikrai“ nėra pasirengusi priimti šių sąlygų.
„Specialioji karinė operacija tęsiama“, – pridūrė jis, pavartodamas terminą, kuriuo Maskva apibūdina savo invaziją.
Per Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono valstybinį vizitą JAV J. Bidenas ketvirtadienį pasakė, kad norėtų pasikalbėti su V. Putinu, bet tik jei Rusijos lyderis tikrai nori užbaigti karą.
„Esu pasirengęs kalbėtis su ponu Putinu, jeigu jis iš tiesų yra suinteresuotas rasti būdą užbaigti karą. Kol kas to nematau“, – pareiškė J. Bidenas.
D. Peskovas penktadienį teigė, kad Rusijos prezidentas yra pasirengęs deryboms siekiant užtikrinti, kad bus paisoma Maskvos interesų, tačiau pridūrė, kad Vašingtono pozicija „apsunkina“ bet kokias galimybes diskusijoms.
„Jungtinės Valstijos nepripažįsta naujų teritorijų kaip Rusijos Federacijos dalies“, – teigė D. Peskovas, turėdamas omenyje Ukrainos regionus, kuriuos Kremlius teigia aneksavęs.
Rugsėjį Maskva surengė pseudoreferendumus keturiuose Ukrainos regionuose – Donecko, Luhansko, Zaporižios, Chersono – ir pareiškė, kad gyventojai nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos.
Tuo metu Jungtinės Tautos pasmerkė „bandymą neteisėtai aneksuoti“ Ukrainos žemes.
D. Peskovas taip pat pridūrė, kad prieš siųsdamas karius į Ukrainą vasario 24 dieną V. Putinas ne kartą siūlė NATO, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) ir JAV surengti derybas, tačiau visi šie bandymai buvo „nesėkmingi“.
08:12 | Lenkijai uždegus žalią šviesą, ES sutarė dėl rusiškos naftos kainų „lubų“
Europos Sąjunga (ES) prisijungs prie Didžiojo septyneto (G-7) šalių iniciatyvos nustatyti rusiškos naftos barelio kainų 60 JAV dolerių (maždaug 57 eurų) viršutinę ribą, penktadienį pareiškė Lenkijos ambasadorius ES.
Nustatyti mažesnes kainų „lubas“ raginusi Lenkija atsiėmė savo prieštaravimą Europos pasiūlymui ir ši kainų ribojimo priemonė bus oficialiai patvirtinta savaitgalį, pareiškė reporteriams Andrzejus Sadosis.
„Galime formaliai pritarti sprendimui“, – pažymėjo jis ir paaiškino, kad ES valstybės narės sutarė paspartinti naujo – jau devintojo – sankcijų Rusijai paketo rengimą.
ES Tarybai pirmininkaujanti Čekija ir kitų valstybių narių diplomatai pareiškė, kad susitarimas dėl naftos kainų viršutinės ribos yra patvirtintas ir jau vykdoma atitinkama biurokratinė procedūra, reikalinga tam, kad susitarimas įsigaliotų.
Nuo pirmadienio ES pradės taikyti embargą rusiškos naftos kroviniams, taigi dabar Rusijos „juodajam auksui“ bus taikomos ir kainų „lubos“, dėl kurių buvo politiniu lygmeniu susitarta su Vašingtonu ir turtingas demokratines valstybes vienijančia Didžiojo septyneto (G-7) grupe.
Naftos embargą A. Sadosis pavadino svarbiausia sankcija, iki šiol paskelbta Rusijai dėl vasario 24 dieną Maskvos pradėtos invazijos į Ukrainą ir tęsiamo karo prieš kaimyninę provakarietišką valstybę.
Tačiau jis taip pat pažymėjo, jog Lenkija buvo patikinta, kad Briuselis atsižvelgs į Varšuvos ir Baltijos šalių siūlymus dėl griežtesnių priemonių būsimame sankcijų pakete.
„Rengiame naują sankcijų paketą, kuris bus skausmingas Rusijai ir brangiai jai atsieis“, – pareiškė ambasadorius.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusią savaitę įspėjo, kad bet kokie Vakarų bandymai nustatyti rusiškos naftos kainų „lubas“ turės „rimtų pasekmių“ pasaulio rinkoms.
Svarbiausi penktadienio įvykiai Ukrainoje:
-
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vakariniame pranešime priminė, kad paskutinėmis dienomis imtasi veiksmų, kad būtų garantuota ukrainiečių dvasinė nepriklausomybė. Jis taip pat pridūrė, kad ateityje laukia dar daugiau žingsnių;
-
Ukrainos prezidentas susitiko su iš Rusijos nelaisvės paleistais Ukrainos gynėjais ir įteikė jiems valstybinius apdovanojimus, skelbia „Ukrinform“;
-
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė Rusijos žalios naftos importo jūra apribojimo tikslą, kurį ES šalys ir jos G7 partneriai taikys nuo šių metų gruodžio 5 d.
-
NATO valstybės narės ir Suomija bei Švedija bendrame pareiškime paragino Rusiją nutraukti agresiją prieš Ukrainą ir „visiškai bei besąlygiškai“ išvesti savo karius iš Ukrainos teritorijos;
-
ES prisijungs prie Didžiojo septyneto (G-7) šalių iniciatyvos nustatyti rusiškos naftos barelio kainų 60 JAV dolerių (maždaug 57 eurų) viršutinę ribą, penktadienį pareiškė Lenkijos ambasadorius ES;
-
Ukraina pradėjo derybas su Vokietija dėl oro gynybos sistemų Patriot perdavimo, skelbia UNIAN. Jų dislokavimas vakariniuose Ukrainos regionuose yra geriausias būdas apsaugoti Lenkiją ir kitas NATO šalis nuo bet kokių incidentų.;
-
Vengrijos ministras pirmininkas penktadienį pareiškė, kad ir toliau priešinsis Europos Sąjungos planui 2023 metais suteikti 18 mlrd. eurų pagalbos paketą Ukrainai;
-
Europos Komisija siekia įvesti visoms šalims bendrą sistemą, kuri palengvintų sankcijų politikos vengiančių įmonių ar asmenų aptikimą, teisinį persekiojimą ir baudimą;
-
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį, pirmąkart nuo rugsėjo vidurio, kalbėjosi telefonu, pranešė Maskva ir Berlynas;
-
Rusija praėjusią naktį raketomis smogė pramonės ir energetikos infrastruktūrai Ukrainos pietiniame Zaporižios mieste, pranešė Zaporižios srities administracijos vadovas Oleksandras Staruchas;
-
Suomijos premjerė Sanna Marin penktadienį pateikė „žiauriai sąžiningą“ Europos pajėgumų Rusijai pradėjus karą Ukrainoje įvertinimą: ji „nepakankamai stipri“, kad viena atsilaikytų prieš Maskvą.
