monsanto

Kalifornijos prisiekusiųjų teismas chemikalų milžinei „Monsanto“ liepė sumokėti beveik 290 mln. JAV dolerių už tai, kad įmonė mirtina liga sergančio sporto aikštelės prižiūrėtojo nesugebėjo įspėti, jog herbicidas „Roundup“ gali sukelti vėžį. Prisiekusieji vienbalsiai nusprendė, kad „Monsanto“ veikė „piktybiškai“ ir kad jos gaminamas chemikalas „Roundup“ bei profesiniam naudojimui skirta šio herbicido versija „RangerPro“ „gerokai“ prisidėjo prie Dewayne Johnsono (Diveino Džonsono) mirtinos ligos.

JAV žemės ūkio milžinė „Monsanto“, ketvirtadienį susijungusi su vokiečių farmacijos ir chemikalų gamintoja „Bayer“, yra itin prieštaringai vertinama įmonė, ne kartą sulaukusi kritikos ir ieškinių iš aplinkosaugininkų. „Bayer“ savaitės pradžioje oficialiai paskelbė, jog po susijungimo atsisakys „Monsanto“ prekės ženklo, kuris per ilgus dešimtmečius užsitarnavo neigiamą reputaciją. Naujienų agentūra AFP pateikia prieštaringiausiai vertinamus „Monsanto“ istorijos momentus.

 Justina Mitkaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“ Lietuvoje ir daugelyje Europos Sąjungos valstybių vyrauja neigiama visuomenės nuomonė genetiškai modifikuotų augalų atžvilgiu. Tačiau Europos Komisija pripažįsta, kad jog genetiškai modifikuotų augalų neigiamas poveikis aplinkai ir sveikatai kol kas nėra įrodytas, tad negali būti teisiniu pagrindu drausti GMO. „Visuomenės sveikatos specialistai labai gerai žino, kad genai, kuriuos valgome, mūsų organizmo genetinės sandaros nepakeičia.

Lengva ramiai dėl visų pasaulio problemų kaltinti didžiules korporacijas. „McDonald‘s“ nutukina žmones. Reklamos kompanijos meluoja, kad parduotų produktus. Tas vaikinas „Starbucks“ kavinėje kasryt stengiasi sugadinti tavo mokačiną. Ir sąrašą galima ilgai tęsti. Tačiau iš tiesų yra tokių kompanijų, kurios pasiryžusios bet kam, kad tik išsaugotų savo pinigus ir garantuotų, kad jų produktai atsidurtų kiekvienuose namuose. Listeverse.com pateikia tokių „blogio kompanijų“ sąrašą.

Nors genetiškai pakeisti augalai Lietuvoje neauginami, į mūsų šalį kasmet įvežama tūkstančiai tonų pašarų su genetiškai modifikuotais organizmais (GMO). Gamtosaugininkai nerimauja, kad jais šeriami gyvūnai gali susirgti, o jų mėsa, pienas, kiaušiniai - pakenkti žmonėms. Naujausias skandalas dėl GMO kilo prieš keletą dienų, Prancūzijoje paviešinus slapto mokslininkų tyrimo rezultatus, kai žiurkės dvejus metus buvo šeriamos garsios JAV kompanijos "Monsanto" genetiškai modifikuotais kukurūzais.

Lietuvos ūkininkai kol kas vieningi – auginti genetiškai modifikuotus pasėlius jie atsisako. Tačiau genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) į Lietuvą atkeliauja ir kitais būdais – per maistą ir pašarus. Su kokiomis problemomis mūsų ūkininkai susidurtų, jei Lietuvoje atsirastų GMO pasėlių, ir kokios galimos pasekmės, jei GMO būtų šeriami naminiai gyvuliai ir maitinami žmonės? Pati genų inžinerijos technologija nėra nei gera, nei bloga – viskas priklauso nuo to, į kokias rankas ji pakliūna.

Portugalijoje esantis Monsanto miestelis yra viena turistų itin pamėgtų vietų, mat ši gyvenvietė įsikūrusi tarp gigantiškų riedulių, rašo tinklalapis odditycentral.com. 1938-aisiais šis miestelis buvo pavadintas „pačiu portugališkiausiu miesteliu visoje Portugalijoje“. Mat didžioji dalis pastatų yra įsispraudę tarp uolų, o visa gyvenvietės teritorija tapusi muziejumi po atviru dangumi. Įdomu tai, kad metams bėgant šios vietovės architektūra beveik nekinta.

Aukščiausia juridinė Prancūzijos instancija – valstybės taryba – pirmadienį atšaukė draudimą auginti ir naudoti maistui genetiškai modifikuotus kukurūzus, sukurtus transnacionalinės kompanijos „Monsanto“. Šį draudimą Prancūzijos vyriausybė buvo įvedusi 2008 metų vasarį, spaudžiama ekologinių ir visuomeninių organizacijų.

Baltarusijos mokslininkai skelbiasi sukūrę Kolorado vabalui atsparią bulvių rūšį, pranešė Rusijos naujienų agentūra „Interfax“. Apie naują bulvių rūšį žurnalistus informavo Baltarusijos valstybinio universiteto Molekulinės genetikos laboratorijos vadovas Nikolajus Kartelis.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė įstatymo projektui, kuriuo siūloma nuo šių metų liepos skelbti moratoriumą genetiškai modifikuotiems organizmams (GMO). Už atitinkamą Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo pataisą balsavo 41 Seimo narys. Siūloma, kad iki moratoriumo panaikinimo įvežti į Lietuvą ir išleisti į aplinką genetiškai modifikuotus organizmus būtų draudžiama.

Genetiškai modifikuotų produktų likimas viešojon erdvėn iškyla laikas nuo laiko. Šio reiškinio cikliškumas apgaubtas mito skraiste – apie GMO naudą ar grėsmę esame daugiau ar mažiau viena ausimi girdėję, tačiau „povandeninė“ kova tarp verslininkų ir gamtosaugininkų yra paslėpta nuo smalsių akių.

Vokietija tapo šeštoji ES valstybė, kurioje uždrausti tam tikri JAV kompanijos „Monsanto“ genetiškai modifikuoti organizmai (GMO). Vokietijos žemės ūkio ministrė Ilse Aigner antradienį pranešė, kad Vokietijoje uždraudžiami „MON 810“ kukurūzai. Šie augalai po modifikacijos tapo labai atsparūs įvairiems pasėlių kenkėjams. „Mano išvada ta, kad genetiškai modifikuoti kukurūzai „MON 810“ kelia grėsmę aplinkai“, – sakė Vokietijos žemės ūkio ministrė.

Argumentais ir savo sąžine pasikliaunantys mokslininkai lauko bandymams sako „taip“. Dauguma europiečių žino, kad alaus ir vyno gamyboje naudojamos mielės, sudarytos iš gyvų organizmų, ir kad daugiau nei pusė žmogaus genų yra identiški šimpanzės genams. Tačiau, kaip parodė Eurobarometro apklausa, net 35 proc. europiečių mano, kad genetiškai modifi kuoti pomidorai, skirtingai nei įprasti, genų... neturi.

„Balsas.lt savaitėje“ teigiama, jog ekonomikos ir finansų sunkmetis – palankus metas įsileisti abejotinos kokybės pigių produktų, kurie anksčiau buvo draudžiami.

Biotechnologijų kompanijos trukdo universitetų mokslininkams ištirti modifikuotų pasėlių efektyvumą bei poveikį aplinkai. „Į daugelį kritinių klausimų negalime atsakyti būdami visiškai nepriklausomi“, – JAV Aplinkos apsaugos agentūrai (ang. E.P.A.) pranešė mokslininkai. „New York Times“ rašoma, kad šis pareiškimas turėtų sulaukti įvairių biotechnologijų kompanijų kritikų palaikymo.

Ekonomikos komiteto posėdyje Seime ūkio ministras Dainius Kreivys teigė, kad derasi su bendrovėmis „Elkem“, „Google“, „Ikea“, „Amazon.com“, „Monsanto“. Pasak ministro, tik laiko klausimas, kada šios bendrovės ateis į Lietuvos rinką. „Pernai jos nebuvo įleistos į rinką“, – trečiadienį tvirtino ministras. Pasak jo, Lietuva galėtų pasiūlyti geras verslo sąlygas pasaulyje gerai žinomoms bendrovėms. „Investicijų galimybės Lietuvoje yra pakankamai didelės.

Europos Komisija slapčiomis bando paveikti visų 27 ES šalių vyriausybių vadovus, siekdama įteisinti Europoje genetiškai pakeistų augalų naudojimą, atskleidė į spaudą patekę konfidencialūs dokumentai.

Prancūzija siūlo panaikinti kai kuriose ES šalyse galiojančius leidimus auginti genetiškai modifikuotas kultūras ir taikyti griežtesnius standartus, atsižvelgiant į daugybę aplinkosaugos veiksnių, teigia „Lietuvos žinios“. Pasak Europos Komisijos atstovės, nė viena ES valstybė neprieštarauja Prancūzijos pasiūlymams. Tačiau pasak Prancūzijos aplinkosaugos ministro Jeano Louis Borloo, 6 valstybės, tarp kurių yra Ispanija, Italija ir Lenkija, pasisako prieš.

Genetiškai modifikuotus organizmus (GMO) kuriančios įmonės siekia įsiskverbti į Lietuvos rinką. Jų atstovai mano, kad netrukus Lietuva, kaip, beje, visa Europos Sąjunga (ES), bus priversta sušvelninti savo nuostatas GMO atžvilgiu - tai padaryti esą privers drastiški maisto kainų šuoliai.

Nepaisant visuomenės pasipriešinimo, Aplinkos ministerija rekomendavo išduoti leidimą atlikti bandymus su genetiškai modifikuotais kukurūzais Dotnuvoje. Pasak ministerijos sekretoriaus Aleksandro Spruogio, ekspertai sutarė, kad eksperimentai nekeltų pavojaus aplinkai ir žmonių sveikatai. Žalieji tai vadina „spjūviu visuomenei į veidą“, praneša Lietuvos radijas. Prieštaringai vertinama amerikiečių biotechnologijų bendrovė „Monsanto“ kreipėsi į ministeriją su prašymu leisti auginti 2,5 tūkst.

Europos Parlamento (EP) plenarinėje sesijoje, gegužės 15-18 dieną vykusioje Strasbūre, buvo išplatintas rašytinis pareiškimas dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO), kurį, mano nuomone, privalėjo pasirašyti kiekvienas neabejingas Europos ateičiai. Esu įsitikinęs, kad GMO įteisinimas Europos rinkoje 2003 m. spalio mėnesio 1829/2003 reglamentu dėl genetiškai modifikuotų produktų ir pašarų buvo klaida, kurią reikėtų atitaisyti.

Šiuo metu Europoje ypač suaktyvėjo diskusijos apie biotechnologijų naudojimą ir jų taikymo naujose srityse reguliavimą. Naujos technologijos veržiasi į ypač jautrią maisto sritį - žemės ūkio ir maisto pramonę. Atrodo, kad biotechnologijų naudojimas minėtose srityse neturėtų stebinti, tačiau galimybė genetiškai modifikuoti maisto produktus kelia klausimą apie šių produktų įtaką vartojimui. Svarbu pažymėti, kad daugiau kaip 40 mln.