„Balsas.lt savaitėje“ teigiama, jog ekonomikos ir finansų sunkmetis – palankus metas įsileisti abejotinos kokybės pigių produktų, kurie anksčiau buvo draudžiami.
Geras laikas susitarti
Susidariusiomis aplinkybėmis siekia pasinaudoti pasaulyje lyderiaujanti Amerikos žemės ūkio biotechnologijų ir genų inžinerijos bendrovė, viena didžiausių pasėliams naudojamų pesticidų gamintojų „Monsanto“.
Prieš porą metų Lietuva atmetė bendrovės prašymą leisti auginti genetiškai modifikuotus kukurūzus Kėdainių rajone, siekiant atlikti eksperimentą. Kompanijos atstovai tuomet sakė, kad ateis laikas, kai Lietuva pati prašys, kad jie ateitų į šalį. Ši pranašystė ėmė pildytis. Dialogą su genetiškai modifikuotų produktų (GMP) gamybos gigante pradėjo šalies ūkio ministras Dainius Kreivys. Pasak ministro, derybos su „Monsanto“ jau eina į pabaigą, nors Europos Komisija dėl draudimo GMO panaikinimo dar nebalsavo.
Lieka daug klaustukų
Užsienio žiniasklaida mirgėte mirga diskusijomis apie atkaklų „Monsanto“ lobizmą ir agresyvią sėklų rinkos monopolizavimo politiką. Tačiau bendrovės veikla nestoja: rinkos milžinė tik plečia įtakos zoną. Atliekamų mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad GMP vartotojų sveikatai gali iškilti pavojus. Iš visuomenės apklausų matyti, kad žmonės nežino apie GMO ir jų poveikį sveikatai. Dėl to, kad atskleidė informaciją apie „Monsanto“ veiklą, Amerikoje atleidžiami žiniasklaidos darbuotojai.
Kodėl esant tiek daug neigiamos informacijos apie „Monsanto“ veiklą vis tiek norima pritraukti bendrovę į Lietuvą? Ūkio ministro patarėja ryšiams su visuomene Vita Ramanauskaitė sakė, kad D. Kreivys komentarus teiks vėliau, nes ministerijai „tai yra neprioritetiniai klausimai“.
Anksčiau aršių komentarų apie „Monsanto“ veiklą Lietuvoje žiniasklaidai teikusi Aplinkosaugos informacijos centro direktorė Jurgita Mačiūnaitė taip pat netikėtai atsisakė kalbėti: „Negaliu komentuoti. Kreipkitės į mano kolegas.“ Paklausta, į kuriuos, atsakė: „Taip pat nebus komentaro.“
Paklausa daro savo
Lietuvos žemės ūkio rūmų (LŽŪR) Augalininkystės skyriaus vedėjas Rimantas Lipskas apgailestavo, kad „Monsanto“ veikloje yra daug neaiškumų, kurie klaidina ir žemdirbius, ir vartotojus. „Kompanija būtinai turėtų ištirti GMO ir GMP poveikį organizmams. Tyrimus galima būtų atlikti gana greitai, bet iki šiol įtikinamų rezultatų nėra. Kita vertus, atsiranda rizika, kad tyrimai bus atlikti neskaidriai: žalieji gali siekti tik neigiamų tyrimų išvadų, „Monsanto“ – tik teigiamų“, – galimą interesų kovą įžvelgė R. Lipskas.
Kaip įtartiną galimų interesų įtakos sferą R. Lipskas nurodė ir Europos Komisijos politiką GMO atžvilgiu: Europos Sąjungos šalyse uždrausta auginti genetiškai modifikuotus augalus, tačiau įvežti juos leidžiama.
„Daugelyje Europos šalių GMP gamintojai sulaukia didelio žemdirbių, kuriems reikia pašarų – daugiausia baltyminių augalų – palaikymo. Jie naudoja modifikuotus pašarus, įvežamus iš Amerikos, Brazilijos ir kitur“, – sakė R. Lipskas.
Lietuva – didelėje rizikos sferoje
Belieka tikėtis, kad Europos Vadovų Tarybos sprendimai dėl GMO įsileidimo į ES šalis ir toliau liks neigiami, nors signalų, kad ES ketina liberalizuoti GMO įstatymus, jau girdima. R. Lipskas mano, jog Lietuva yra per maža, kad čia būtų įmanoma auginti GMO, nedarant įtakos aplinkai.
„Iš genetiškai modifikuotų augalų žiedų vabzdžiai ir vėjas žiedadulkes perneša labai dideliu spinduliu ir užteršia natūralias veisles. Lietuva vis labiau remia ekologinius ūkius, o pradėjus auginti GMO šiems ūkiams iškiltų grėsmė“, – teigė R. Lipskas.
Natūralių ir ekologinių ūkių žlugimą, R. Lipsko manymu, gali lemti ir paprastesnė GMO auginimo technologija. Dėl mažesnių išlaidų ir didesnio našumo GMO augintojai gali perimti tiek žemės ūkio rinkos, kad natūralių ir ekologinių ūkių žemdirbiams neliks nieko kito, kaip taip pat auginti genetiškai modifikuotus augalus.
Ar galime rinktis?
Daugelyje Europos šalių atliekami visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad dauguma žmonių nepasitiki GMP ir jų nepirktų, tačiau atsiradusi reali galimybė rinktis pigesnį produktą pirkėjų nuostatą gali pakeisti.
Tikėtina, kad pirkėjai mąstytų taip: „Pirksiu šiuos produktus, kol tęsiasi krizė. Per porą metų savo organizmui pernelyg nepakenksiu, o vėliau vėl vartosiu natūralius produktus.“ Deja, tie keleri metai gali būti pražūtingi ir taip lengvai pažeidžiamam šalies žemės ūkiui. Natūralių produktų norintiems juos vėl vartoti gali nebelikti.
R. Lipsko požiūriu, visuomenė ima palankiau žvelgti į GMP dėl medikamentų rinkos. „Tačiau vaistai ir maistas nėra tas pats. GMP gamintojai akcentuoja vaistų gamybos naudą, bet ekologiškai žemdirbystei kyla grėsmė. Ji pasmerkta“, – sąvokas atskyrė R. Lapinskas.
TIK FAKTAI
Kovo 2 dieną Briuselyje Europos Vadovų Taryboje vyks balsavimas dėl GMO draudimo panaikinimo ir griežtos Vengrijos pozicijos drausti GMO.
Aplinkos ministro Gedimino Kazlausko teigimu, Lietuvos pozicija išlieka tokia pat kaip ir anksčiau: GMO atžvilgiu šalis laikosi atsargumo pozicijos ir neketina balsuoti už draudimo panaikinimą.
Lietuvoje galima prekiauti Europos Sąjungos teisės aktais įteisintais GMP. Europos Sąjunga patvirtino 24 genetiškai modifikuotų augalų, leidžiamų auginti ES, veisles: 12 kukurūzų, 6 rapsų, 5 medvilnės ir 1 sojos.
Lietuvos rinkoje prekiaujama daugiau kaip 40 pavadinimų genetiškai modifikuotais maisto produktais, kurių ženklinimo etiketėse nurodoma, kad sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų.
Pieno ir mėsos produktai, gauti iš genetiškai modifikuotais pašarais šertų gyvūnų, neženklinami.
2007-aisiais viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko šalies gyventojų nuomonės apie GMO tyrimą. 49,9 proc. apklaustųjų buvo nusistatę prieš GMO. 1,6 proc. nuomonė buvo teigiama.
