„Monsanto“ pristatinėti nereikia, tačiau vis tiek trumpai tai padarysime: tai yra pesticidų gamintoja, kuri tapo pirmąja kompanija, kuri genetiškai modifikavo sėklą, kad ji būtų atspari pesticidams ir herbicidams. Jų sėklos yra paruoštos „Roundup“ herbicidui. Tai reiškia, kad jų sėklos bus vienintelės, kurios išgyvens visame lauke, išpurškus jį „Roundup“, pagrindiniu kompanijos herbicidu.
Visa tai privedė prie genetiškai modifikuotų augalų – augalų, kurie auga didesni, auga greičiau, ir gali tiesiogine to žodžio prasme būti išmaudyti chemikaluose ir nemirti. Net jeigu neatsižvelgsime į tai, kad genetiškai modifikuoti organizmai yra beveik neištirti, o vieno iš tyrimų metu žiurkės, maitintos genetiškai modifikuotais kukurūzais, mirdavo šešis kartu dažniau, „Monsanto“ vis tiek galima pavadinti labai neetiška kompanija.
2002 metais „Monsanto“ buvo apkaltinta išmetusi didžiulį kiekį polichlorintų bifenilų į vandenį Alabamoje ir ilgus metus apie tai melavusi. Tai privedė prieš didžiausio istorijoje užfiksuoto toksinio užteršimo. „Monsanto“ pasiaiškinimas buvo toks: „Mes negalime sau leisti prarasti nė dolerio pelno.“ Taip, tai yra tikroji citata.
„American Cyanamid Co.“
Per ketverius metus nuo 1996 iki 2000 metų amerikiečių kompanijos eksportavo daugiau nei pusę milijono kilogramų cheminių pesticidų į trečiojo pasaulio šalis. Ir būtų nieko tokio, tačiau dauguma šių pesticidų yra uždrausta Jungtinėse Valstijose dėl to, kad tai yra žinomi karcinogenai. Tiesa, dėl įstatymų spragų, šiuos pesticidus galima gaminti ir eksportuoti – svarbiausia nenaudoti šalies viduje.
Dėl to daugiau nei 350 milijonų žemės ūkio darbininkų Afrikoje ir Centrinėje Amerikoje kasdien kontaktuoja su šiais chemikalais ir nežino, kad jei nenaudos atitinkamos apsaugos, gali mirti.
Ir taip tęsiasi ir toliau. Tokios kompanijos, kaip „American Cyanamid Co.“ ir „Chevron Chemical Co.“ Eksportuoja milijonus panašių chemikalų kilogramų kiekvieną mėnesį.
Įvairios farmacinės kompanijos
2009 metais kažkas keisto buvo aptikta vandenyje netoli Patančeru, Indija – didžiulė koncentracija 21 skirtingo vaisto įsimaišė į miesto vandentiekį. Paaiškėjo, kad šie vaistai buvo išmesti į vandenį iš įvairių regione veikiančių farmacinių gamyklų. Ir tai buvo vienintelis viso miesto vandens šaltinis, aprūpinantis tiek geriamuoju vandeniu, tiek ir vandeniu, skirtu prausimuisi.
Panašios farmacinės atliekos buvo aptiktos ir daugybėje kitų pasaulio vietų. Ir dažniausia to priežastis – nelegalus atsikratymas atliekomis. Kol kas dar negalime pasakyti, kokį poveikį žmonėms tai turės ilgalaikėje perspektyvoje, tačiau šis poveikis tikrai nebus teigiamas.
„Bayer“
Galite atpažinti „Bayer“ kaip vieną iš žymiausių Aspirino gamintojų. Tai yra viena didžiausių farmacinių kompanijų visame pasaulyje. 1984 metais kompanija sužinojo, kad vienas iš jų pardavinėjamų produktų apkrėsdavo žmones ŽIV. Kaip ir kiekviena atsakinga kompanija, „Bayer“ sustabdė šio vaisto gamybą ir sukūrė saugesnį vaistą. Tiesa, prieš tai kompanija eksportavo visą likusią vaisto produkciją į Aziją ir Lotynų Ameriką, kur jis ir toliau buvo pardavinėjamas. Kompanija trumpam netgi vėl atnaujino senojo vaisto gamybą – ji buvo pigesnė – ir parduodavo tiesiai besivystančioms šalims.
Tyrimas parodė, kad vien tik JAV dėl šio vaisto ŽIV užsikrėtė šeši tūkstančiai žmonių. Tačiau kiek nuo ligų mirė žmonių užsienyje? „Bayer“ galutinai nustojo pardavinėti vaistą tik tuo metu, kai pardavė 100 000 jo vienetų į Aziją ir Pietų Ameriką.
„Rio Tinto“
„Rio Tinto“ yra kasybų kompanija, kuri daugiausia veikia Afrikoje, tad turbūt jau galite suprasti link ko tai krypsta. Būdama didžiausia privati kasybų kompanija trečiajame pasaulyje, „Rio Tinto“ tiekia didžiąją dalį pasaulio žaliavinio aliumino ir vario, o taip pat ir urano, aukso ir deimantų, tačiau turi ir didžiausią žmogaus teisių pažeidimų rekordą.
Viskas prasidėjo aštuntajame dešimtmetyje, kai paaiškėjo, kad „Rio Tinto“ turėjo nelegalias urano kasyklas, kurių pelną panaudodavo apartheido režimo Pietų Afrikoje paramai. Mainais valdžia leisdavo „Rio Tinto“ veikti regione. Be to, „Rio Tinto“ palaikė savo nuosavą kariuomenę, kuri turėjo užtikrinti, kad išnaudojami juodieji darbininkai nesurengtų maišto.
Jungtinės Tautos kartą darbą kompanijos kasyklose pavadino „brutalia vergove“. Visa tai tęsiasi ir šiandien – moderni vergovė.
„Siemens“
„Siemens“ yra elektronikos gamintojas, gaminantis viską nuo automobilių detalių iki dulkių siurblių. Ir dar kažkada – nacių dujų kameras. Jeigu kažkada buvote susimąstę, kas ryžosi pagaminti didžiules vandenilio cianido kameras, panaudotas Aušvice, dabar jau žinote. Beje, ir tai dar ne viskas. „Siemens“ darbavosi ir statant liūdnai pagarsėjusią nacių geležinkelio sistemą, kuria žydai buvo gabenami į koncentracijos stovyklas.
Beje, tai taip pat nėra viskas. „Siemens“ finansavo nacių partiją ketvirtajame dešimtmetyje ir aktyviai rėmė Hitlerį, prasidėjus karui. Kompanija visoje Vokietijoje karui paskyrė 400 savo gamyklų, kurioje priverstinį darbą dirbo ne kas kitas, o žydai.
Tačiau tai jau sena istorija. Tiesa, galėtume trumpai užsiminti ir apie naujesnius, mūsų laikų „Siemens“ pasiekimus – pasaulinis elektronikos kartelis, valdžios pareigūnų papirkinėjimai ir... kyšis Graikijai.
„Wal-Mart“ tikrai nėra pats geriausias darbuotojų teisių užtikrintojas. Ne kartą kompanija atsisakė samdyti moteris, išnaudojo darbuotojus Kinijoje, samdė nelegalius darbuotoju parduotuvių valymui, priversdavo juos dirbti septynias dienas per savaitę ir uždarydami juos parduotuvėse, kad nepabėgtų.
Dar galima pridurti ir tokį „nereikšmingą“ faktą, kaip beveik tiesioginė prekyba žmonėmis. Viena iš „Wal-Mart“ partnerių Tailande pranešė, kad jos darbuotojai sumokėdavo dideles pinigų sumas agentams, kad gautų galimybę dirbti „Wal-Mart“, tačiau po to iš jų atimdavo pasus, nuveždavo ir priversdavo dirbti tiek, kol jie galėdavo „išsimokėti skolas“...
„James Hardie Industries Ltd.“
Žinome apie asbesto pavojus nuo penkto dešimtmečio, nors statybose jis buvo naudojamas iki pat aštunto dešimtmečio pabaigos, kol galiausiai jo naudojimas pradėjo mažėti. Viena iš didžiausių asbesto grėsmių – jis sukelia vėžį.
Persikelkime į 1987 metus. Ir štai čia turime Jamesą Hardie ir jo kompaniją, kuri ir toliau naudoja asbestą savo darbo metu. Tuo metu kompanija buvo stambiausia savo sferoje Australijoje, todėl su asbestu kasdien susidurdavo tūkstančiai jos darbuotojų. Tyrimas vėliau parodė, kad kompanija puikiai suvokė asbesto pavojų, tačiau ir toliau sąmoningai jį naudojo.
Ir J. Hardie buvo viską apgalvojęs. Kai atėjo laikas daugybei bylų, paaiškėjo, kad asbestą naudojo tik daugybė „dukterinių“ kompanijų, ant kurių jis ir numetė visą atsakomybę. Pats J. Hardie staiga persikraustė į Olandiją ir pareiškė, kad visos tos kompanijos nėra „James Hardie Industires Ltd.“ dalis.
Dėl kompanijos veiksmų nukentėjo 12 tūkstančių žmonių, tačiau išvengė atsakomybės už tai.
„Smithfield Foods“
Ši kompanija yra tikra kiaulių skerdykla. Tebūnie. Juk daug žmonių valgo kiaulieną. Apie 3 milijardus kilogramų kiaulienos kasmet – tokie yra kompanijos veiklos mastai. O tiek daug kiaulių palieka labai daug atliekų. Labai daug.
Ir spėkite, kur atsiduria šios atliekos. Atliekos iš visiškai užpildytų tvartų patenka atvirus tvenkinius. Beje, šioms kiaulėms leidžiamas visas antibiotikų kokteilis, jos purškiamos chemikalais. Ir visa tai sudaro tas atliekas. Jei kažkas įkristų į tų atliekų tvenkinius, gyvas nebeišsikapanotų.
Vos tik kompanija atsikrato atliekų, jie atliekas nebelaiko savo bėda, o toksinėmis dujomis nuodijasi netoliese gyvenantys žmonės.
