Genetiškai modifikuotų produktų likimas viešojon erdvėn iškyla laikas nuo laiko. Šio reiškinio cikliškumas apgaubtas mito skraiste – apie GMO naudą ar grėsmę esame daugiau ar mažiau viena ausimi girdėję, tačiau „povandeninė“ kova tarp verslininkų ir gamtosaugininkų yra paslėpta nuo smalsių akių.
Šią savaitę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai nustatė du atvejus, kai buvo prekiaujama prekėmis, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų (GMO), tačiau apie tai nebuvo tinkamai informuota jų etiketėse. Taip pat opozicinės frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovai pasiūlė skelbti moratoriumą genetiškai modifikuotiems organizmams (GMO).
Ne paslaptis, jog verslo atstovai Lietuvoje mato dar neužpildytą rinką ir įvairiais būdais stengiasi į ją įvesti genetiškai modifikuotų produktų. Taigi ateities scenarijus šiuo metu braižo valdžios atstovai, tiksliau – Aplinkos ministerija.
Moratoriumas duotų signalą Europai
Andrejus Gaidamavičius, Lietuvos žaliųjų judėjimo tarybos narys ir laikraščio „Žalioji Lietuva“ redaktorius, į pasiūlytą valdžios atstovų moratoriumą žvelgia labai teigiamai.
„Iniciatyva sveikintina, bet lengva nebus. Iki šiol dar nė viena Europos Sąjungos šalis nebuvo paskelbusi tokio moratoriumo, kad būtų uždraustas ne tik GMO auginimas, bet ir prekyba. Tiesą sakant, abejoju, ar mums vieniems, be kitų ES šalių paramos, pavyktų tokį moratoriumą pasiskelbti, bet tam tikrų griežtesnių apribojimų galima išsireikalauti“, sako pašnekovas.
Jo nuomone, noras įvesti moratoriumą turėtų ir stiprią simbolinę reikšmę – parodytų, jog „Lietuva nėra susitaikėliška valstybė“. Tai galėtų sukelti ir grandininę reakciją – apie moratoriumą imtų mąstyti Latvija, Estija, kitos šalys.
Paklaustas apie tai, kai Lietuva „atrodo“ GMO atžvilgiu tarp kitų valstybių, A. Gaidamavičius patikino, kad situacija mūsų šalyje gera tuo, jog pas mus genetiškai modifikuoti augalai dar neauginami, nors tam yra visos prielaidos.
„Tokių augalų auginimui priešinasi patys ūkininkai. Štai Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija išplatino pranešimą, kuriame rašoma: „Labai svarbus argumentas ir žemdirbių interesas yra tai, kad, pradėjus Lietuvoje auginti GMA, nebūtų apsunkintas, o gal ir visiškai „uždarytas“ mūsų žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į kai kurias mums labai svarbias šalis. Iki šiol tie dalykai neprognozuoti. Lietuva yra „švari“ ir orientuojama auginti ekologišką produkciją, gaminti saugų maistą.“, dėsto pašnekovas.
Europa nori būti švari
Andrejus Gaidamavičius pasakoja, jog Europa sąmoningėja, ir galima justi vis dažnesnį norą „apsivalyti“ nuo genetiškai modifikuotų kultūrų.
„Viena po kitos ES valstybės (šiuo metu tokių jau šešios) pareiškė, kad uždraudžia savo šalies teritorijoje sėti „Monsanto“ kompanijos genetiškai modifikuotus kukurūzus MON810, kurie jau seniai buvo įteisinti Europos Komisijos. Suomija ėmėsi iniciatyvos išsireikalauti, kad kieviena ES valstybė galėtų pati apsispręsti, ką jai auginti, o ką ne, ir nebūtų primetami Europos Komisijos reikalavimai, grįsti JAV ir Pasaulio prekybos organizacijos interesais. Siekiama, kad ES šalys galėtų laisvai steigti zonas be GMO ar visa valstybė galėtų tapti tokia zona. Gruzija, kurios nesaisto jokie tarptautiniai įsipareigojimai, šių metų kovo mėnesio pradžioje uždraudė ne tik genetiškai modifikuotų augalų auginimą, bet ir prekybą visais šiais produktais. Taigi yra valstybių, kurių vyriausybės išdrįsta parodyti politinę valią ir apginti savo piliečių interesus“, tikina A. Gaidamavičius.
Lietuvos pozicija – dviprasmiška
„Balsas.lt“ pašnekovas neslėpė abejonių ir nepasitenkimo dėl dabartinės valdžios atstovų požiūrio ir veiksmų genetiškai modifikuotų kultūrų auginimo atžvilgiu Lietuvoje. Pasak jo, rūpesčių kelia milžiniška biotechnologų įtaka tiek GMO valdymo priežiūros komitetui, tiek pačiai Aplinkos ministerijai.
„Lietuvoje su Aplinkos ministerijos palaiminimu rengiama masė renginių ir leidinių, kuriuose atvirai skleidžiama GMO propoganda. Vyrauja įsitikinimas, kad jeigu visuomenės nuomonė apie GMO yra bloga, tai vadinasi, ji per mažai žino. Nereikia ir norėti, kad kiekvienas apie genetiką gerai išmanytų, tačiau kiekvienas turi supratimą apie tai, kas yra natūralu ir kas neprieštarauja gamtos dėsniams. Be to, valdininkai kartoja tą pačią, gerokai pasenusią informaciją – kad neigiamas GMO poveikis žmonių ir gyvūnų sveikatai nenustatytas, kad nėra pavojaus gyvajai gamtai, kad genetiškai modifikuotoms kultūroms reikia mažiau pesticidų, kad jų didesni derliai ir jie gali išgelbėti pasaulį nuo bado“.
Andrejus Gaidamavičius sako, kad GMO likimas priklauso nuo Aplinkos ministerijos ir joje dirbančių žmonių, o ministerijos pozicija dažnai būna dviprasmiška. „Oficiali pozicija ir ministerijos atstovų pareiškimai dažnai prasilenkia“, sako „žaliųjų“ atstovas.
„Iš tikrųjų šis klausimas liečia tik genetiškai modifikuotų augalų auginimą, bet prekybos genetiškai modifikuotais produktais, kuriuos yra įteisinusi Europos Komisija, apriboti neturime jokių teisinių svertų. Pirkti ar nepirkti tokius produktus, paliekama pačių vartotojų valiai, o Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba prižiūri, kad tokie produktai būtų teisingai paženklinti.
Pašnekovas pasakojo, kad genetiškai modifikuotų produktų rinka Lietuvoje iš tikrųjų yra labai „skurdi“. Soja yra pagrindinis ir kol kas vienintelis augalas, kurio genetiškai modifikuotais produktais prekiaujama Lietuvoje. Genetiškai modifikuotų kukurūzų, rapsų ir kitų žmonių maistui skirtose lentynose dar nėra, taigi šių produktų įvairovė pas mus dar labai menka.
„Antra vertus, dėl tokio plataus genetiškai modifikuotų sojų naudojimo išvengti genetiškai modifikuotų produktų praktiškai neįmanoma. Dėl to, kad viešojo maitinimo įstaigos (nuo mokyklų valgyklų iki restoranų) iki šiol savo meniu nenurodo, kad patiekalas paruoštas naudojant modifikuotą aliejų. Daug tokių augalų sunaudojama pašarams. Daugiau nei pusė į Lietuvą įvežamų pašarų yra genetiškai modifikuoti“, teigia A. Gaidamavičius.
Ateities gaires braižys valdžia
Šių metu kovo mėnesį jau minėta JAV įmonė „Monsanto“ prašė leisti eksperimentiniu būdu auginti genetiškai modifikuotus kukurūzus. Atsakymą Aplinkos ministerija turi pateiks po trijų mėnesių. Paprašytas padėlioti ateities scenarijų, Andrejus Gaidamavičius buvo griežtas.
„GMO valdymo priežiūros komitetas tam tikrai pritars – tam jau uždegta „žalia šviesa“. Kitas klausimas, ar Aplinkos ministras išdrįs pasirašyti. Situacija bus labai įdomi. Vyks rinkimai, vėl gali pasikeisti Vyriausybė, o tokiu pereinamuoju laikotarpiu ir priimami patys amoraliausi sprendimai“.
„Žalieji“, jei „Monsanto“ bus atsakyta teigiamai, žada protesto akcijas. Andrejus Gaidamavičius spėja, jog JAV įmonė nenurims.
Lazda turi du galus. Prasiskverbus į siaurutę lietuviškąją GMO rinką, prasivers platūs keliai genetiškai modifikuotų kultūrų klestėjimui. O atsargumas niekada nepamaišytų – geriau pasakyti „ne“ dabar, nei vėliau verkti kruvinomis ašaromis.
