Biotechnologijų kompanijos trukdo universitetų mokslininkams ištirti modifikuotų pasėlių efektyvumą bei poveikį aplinkai.
„Į daugelį kritinių klausimų negalime atsakyti būdami visiškai nepriklausomi“, – JAV Aplinkos apsaugos agentūrai (ang. E.P.A.) pranešė mokslininkai.
„New York Times“ rašoma, kad šis pareiškimas turėtų sulaukti įvairių biotechnologijų kompanijų kritikų palaikymo. Įvairios aplinkosaugininkų grupės ilgą laiką skundėsi, kad genetiškai modifikuotos sėklos nebuvo pakankamai tiriamos ir iki šiol nėra nustatytos galimos pasekmės sveikatai bei gamtai.
Protestą pasirašę 26 entomologai savo pavardžių viešai neskelbia. Anot jų, biotechnologijų kompanijos, sužinojusios nepatenkintų mokslininkų vardus, paprasčiausiai juos atskitų nuo tyrimų. Tačiau keli jų sutiko apie tai išsamiau papasakoti dienraščiui „New York Times“.
Problema ta, teigia mokslininkai, kad ūkininkai ir kiti genetiškai modifikuotų sėklų pirkėjai turi pasirašyti sutarimą, garantuojantį teises į kompanijos patentus bei sutikti su kompanijos aplinkosauginiais reikalavimais. Šis susitarimas taip pat draudžia ir tokių pasėlių auginimą tyrimo tikslais.
Nors universitetų mokslininkai savo tyrimams gali laisvai įsigyti įvairius pesticidus bei įprastas sėklas, jie negali pirkti genetiškai modifikuotų sėklų. Teigiama, kad dėl to mokslininkai privalo prašyti šių kompanijų leidimo. Dažniausiai tokio leidimo negaunama, o gavus kompanijos reikalauja teisės pirmiems susipažinti su tyrimo medžiaga.
Skundą pasirašę mokslininkai teigia, kad tokie privalomi susitarimai yra jų tyrimų žlugdymas.
„Jei kompanijos gali kontroliuoti mokslinį tyrimą, kuris vėliau bus paviešintas, vadinasi, jos gali pasiruošti galimoms negatyvioms išvadoms ir sumažinti jų efektą“, – teigia Kenas Ostlie`is, Minesotos universiteto entomologas.
„New York Times“ pastebi, kad protestą pasirašę mokslininkai yra daugiausiai iš tų valstijų universitetų, kuriuose vystomos didžiulės agrokultūros programos. Paprastai tokių universitetų mokslininkai neprieštarauja technologijų žemės ūkyje naujovėms.
Patys mokslininikai teigia, kad biotechnologijų industrijos varžymai neleidžia suteikti ūkininkams visos informacijos, padėsiančios efektyviau dirbti. Jie priduria, kad valstybės reguliuotojų pateikiami duomenys būna „pernelyg riboti“.
„Kompanijos turi galilmybes „išplauti“ informaciją ir tik vėliau ją pateikti E.P.A.“, – teigė Kornelio unversiteto entomologijos profesorius Elsonas J. Shieldsas.
Williamas S. Nieburas, biotechnologijų kompanijos „Pioneer Hi–Bred“ viceprezidentas, gindamas tokią poziciją teigė, kad genetiškai modifikuoti pasėliai yra prižiūrimi vyriausybės, todėl juos gaminančios įmonės turi atidžiai stebėti, kaip šie pasėliai auga.
„Turime branginti savo santykius su valstybinėmis agentūromis ir turėti griežtus kontrolės mechanizmus“, – sakė E. J. Shieldsas.
„Syngenda“ bei Lietuvos ūkio ministro Dainiaus Kreivio į Lietuvą kviečiamos biotechnologijų gigantės „Monsanto“ atstovai dienraščiui „New York Times“ teigė, kad jie remia universitetuose atliekamus tyrimus, o pasirašomos sutartys reikalingos tam, kad būtų išsaugotos jų intelektualinės nuosavybės teisės ir paslaptys.
