mokykla

Socialiniuose tinkluose sparčiai išplito šokiruojantis vaizdo įrašas, kuriame matoma kaip Naujojoje Vilnioje prie „Laisvės“ gimnazijos moksleivė žiauriai smurtauja prieš savo bendraklasę. Policija patvirtino, kad toks įvykis registruotas, pradėta rinkti medžiaga, tikslinamos įvykio aplinkybės. Išplitusiame sukrečiančiame vaizdo įraše galima matyti, kaip paauglę užsipuola kita mergina.

Antradienį tęsiami vienuoliktokų tarpiniai patikrinimai, pranešė Nacionalinė švietimo agentūra. Šią savaitę jų bus keturi. Antradienį vyksta filosofijos tarpinis patikrinimas, trečiadienį – pirmasis matematikos bendrojo kurso, ketvirtadienį – pirmasis matematikos išplėstinio kurso, o penktadienį – ekonomikos ir verslumo tarpiniai patikrinimai. Abiejų kursų pirmojo matematikos tarpinio patikrinimo užduotį sudaro 15 uždarojo tipo ir trumpojo atsakymo uždavinių ir klausimų.

 Prasidėjus pirmą kartą vykstančiai vienuoliktokų tarpinių patikrinimų sesijai, penktadienį moksleiviai pasitikrins fizikos žinias. Tarpiniuose vienuoliktokų patikrinimuose šįmet dalyvaus daugiau nei 26 tūkst. moksleivių. Jie bus vykdomi nuo kovo 5 dienos iki balandžio 5 dienos, išskyrus chemijos ir istorijos atsiskaitymus, kurie vyks gegužės 6 ir 7 dienomis. Tarpinio patikrinimo metu galima gauti iki 40 proc.

Penktadienio pavakarę, apie 18 val., į ligoninę kreipėsi ir, suteikus medicininę pagalbą, ambulatoriškai gydomas 2011 m. gimęs berniukas, praneša Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariatas. Pranešama, kad dvylikametį tą pačią dieną apie 13 val. Vilniuje, gimnazijoje, sumušė bendraklasiai. Surinkta medžiaga pagal LR BK 140 str.

Prieš beveik savaitę Ukrainoje žuvusio lietuvio kario Tado Tumo, fronte geriau žinomo „Milžino“ šaukiniu, gedi ne tik artimieji ar draugai. Vyro žūtis šokiravo ir Utenos Dauniškio gimnazijos, kurioje kažkada mokėsi Tadas, bendruomenę. Buvusi auklėtoja sunkiai renka žodžius ir sako negalinti patikėti, kad okupantai pražudė kone ramiausią jos auklėtinį.

Nuo šių metų rugsėjo penkiolikoje Panevėžio miesto mokyklų startuos atsiskaitymo ne grynaisiais pinigais sistema. Šiuo metu vyksta sistemos diegimo paruošiamieji darbai.

Veikiausiai tik laiko klausimas, kada gi Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) lozungas apie įtraukųjį ugdymą taps lygus keiksmažodžiui švietimo sistemoje. Norai gal ir geri, bet, kaip sakoma, gerais norais visas pragaras grįstas. Būtent pragaru galima pavadinti dažnos klasės gyvenimą, jei joje mokosi mokinys, turintis specialiųjų poreikių.

Kodėl žinant, kad kiekvieno mūsų smegenys yra tokios pat unikalios kaip pirštų atspaudai, mokykloje vis dar diktatoriškai taikomas vienodas mokymo(si) modelis? Tas pats vadovėlis, tos pačios užduotys – visiems. Tai primena bandymą įspausti visų formų pėdas į vienodo dydžio batus ir tikėtis, kad jie tiks visiems. Akivaizdu, kad tai neįmanoma, nes kiekvieno žmogaus mokymosi poreikiai ir gebėjimai skiriasi.

Ketvirtadienį per išpuolį Vakarų Vokietijos Vupertalio mieste vienas vidurinės mokyklos mokinys padūrė kelis bendraklasius ir atsuko peilį į save, pranešė policija. Įtariamasis buvo sulaikytas, jis patyrė „gyvybei pavojingų sužalojimų“, naujienų agentūrai AFP sakė Diuseldorfo policijos atstovas. Pasak jo, per ataką buvo sunkiai sužeisti keli mokiniai, tačiau pavojaus jų gyvybėms nėra. Atstovas patvirtino vietos žiniasklaidos skaičiavimus, kad buvo sužeista iki penkių moksleivių.

Radviliškio Vinco Kudirkos progimnazijoje bręsta naujas skandalas – šį kartą dėl vieno šios ugdymo įstaigos darbuotojo galimo seksualinio priekabiavimo prie nepilnamečių mergaičių. Prokuratūros ir policijos pareigūnai vieną po kito į apklausas kviečiasi įstaigos mokytojus ir vaikų tėvus, kurių klausinėja apie tai, ar jie sulaukė skundų dėl nederamo mokyklos darbuotojo elgesio.

Vilniaus savivaldybės Istorinės atminties komisija trečiadienį pritarė Salomėjos Nėries ir Sofijos Kovalevskajos gimnazijų pavadinimų keitimui. Vilniaus Salomėjos Nėries gimnaziją ketinama pervadinti į Šv. Kotrynos gimnaziją, o Vilniaus Sofijos Kovalevskajos gimnazija taps Vilniaus Sostinės gimnazija. Pasiūlymus dėl naujų mokyklų pavadinimų savivaldybei teikė pačių gimnazijų bendruomenės. Vis tik Salomėjos Nėries gimnazijos bendruomenės siūlomas Šv.

Vilniaus miesto savivaldybės Istorinės atminties komisija nusprendė pakeisti Salomėjos Nėries gimnazijos pavadinimą į Šv. Kotrynos, o Sofijos Kovalevskajos gimnaziją pervadinti į Sostinės gimnazijos vardu. Šį sprendimą dar turės patvirtinti sostinės taryba. „Sudie Salomėjos Nėries gimnazijos pavadinimui. Pasitikit Šventos Kotrynos vardo gimnaziją!!! Širdyje ramybė.

Sausį priimtas Palangos savivaldybės tarybos sprendimas perpus mažinti atstumą, kurį kazino savininkai turi išlaikyti nuo mokyklų, gydymo ar kultūros įstaigų, maldos namų, galėjo būti priimtas atsižvelgiant į vienos lošimo organizatorės interesus, praneša portalas LRT.

Anglijos mokykloms buvo pateiktos naujos gairės, kuriomis siekiama užkirsti kelią mobiliųjų telefonų naudojimui per pamokas. Vyriausybė teigė, kad šis žingsnis yra plano, kuriuo siekiama „sumažinti trukdžius ir pagerinti elgesį klasėse“, dalis. Vyriausybė pridūrė, kad daugelis mokyklų jau uždraudė naudotis telefonais pamokų metu, o šis pakeitimas užtikrins nuoseklų požiūrį, skelbia BBC.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) pristačius siūlymus dėl tautinių mažumų mokyklų, savivaldybių vicemerai dalijasi savo idėjomis. Tarp jų – svarstymai pusę visų mokomųjų dalykų dėstyti lietuvių kalba. Taip pat siūloma daugiau užsiėmimų valstybine kalba vesti ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtiniams. Tokius siūlymus savivaldybių atstovai pristatė šią savaitę vykusio susitikimo metu, Eltai teigė ŠMSM viceministras Ramūnas Skaudžius.

Po kelių savaičių spėlionių galiausiai paaiškėjo švietimo ministerijos planai, ką ji ketina daryti su rusakalbėmis mokyklomis. Ministerija tikina, kad kol kas naikinti rusiškų mokyklų nesiruošia, o priešingai – jose stiprins lietuvių kalbos mokymąsi jau nuo darželio ar pradinių klasių. Pasak ministro Gintauto Jakšto, tokiose mokyklose pedagogai turės skirti daugiau laiko lietuvių kalbos mokymui, o istorijos, geografijos ir pilietiškumo pamokos bus dėstomos tik valstybine kalba.

Siekiant išsaugoti mokyklas regionuose, įvairioms frakcijoms atstovaujanti parlamentarų grupė siūlo įstatyme numatyti pereinamąjį laikotarpį ir leisti dar du metus veikti mažiau mokinių klasėse turinčioms gimnazijoms nei reikalavimuose yra numačiusi Vyriausybė.

Seimas svarstys siūlymus, kurie leistų lanksčiau rengti dalyko mokytojus. Parlamentas šią savaitę po pateikimo pritarė tokioms Mokslo ir studijų įstatymo pataisoms. Už jas balsavo 83 Seimo nariai, du buvo prieš iš šeši susilaikė. Toliau pataisos bus svarstomos pavasario sesijoje.

Po to, kai Šarūnas Stepukonis prarado apie 40 milijonų eurų, dalį jų galimai pralošęs, gyventojai atkreipė dėmesį į lošimo namų reklamas. Viena iš jų akį rėžė Vilniuje – skaitmeninėje reklamos vitrinoje prie pat S. Nėries gimnazijos sukosi „Admiral Casino“ reklama. Spalvingus reklaminius šūkius nepilnamečiai matė tiesiog pro mokyklos langus. Šį vaizdą socialiniame tinkle „Facebook“ paviešino fotografas Vincas Alesius.

Artėjant mokinių atostogoms kai kurių mokyklų atstovai tvirtina, kad dar likus kelioms dienoms iki atostogų pamokų lankomumas – suprastėjęs, nes tėvai anksčiau išsiveža savo vaikus į keliones. Tėvai tvirtina, kad turint vaikų iš skirtingų mokyklų, atostogų kitomis dienomis planuoti beveik neįmanoma, nes mokyklose atostogaujama ne tuo pačiu metu, o specialistai tvirtina – tėvai nusprendžia atostogauti anksčiau dėl palankesnių kelionių agentūrų siūlomų kainų.

Po daugiau nei mėnesį trukusių diskusijų apie tautinių mažumų ugdymo įstaigų švietimo kokybės gerinimą, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pateikė siūlymus viešai diskusijai. Tarp siūlymų: organizuoti daugiau lietuvių kalbos pamokų, visuomenių dalykų mokymas lietuvių kalba ir didesnis savarankiškumas savivaldybėms.

Šie metai mokiniams permainingi. Keitėsi ugdymo programos, atsirado tarpiniai atsiskaitymai. Patys mokiniai ir administracija įžvelgė daug trūkumų, kurie mokiniams kelia stresą. Tačiau, NŠA direktorės manymu, tinkamo laiko pokyčiams niekada nėra, o šios naujovės pradėtos svarstyti dar prieš 8 metus.

Gripo ir kitų peršalimo virusų sezonas vis labiau įsismarkauja, o gydytojai netveria pykčiu. Dar pernai pakeista praleistų pamokų pateisinimo tvarka vėl painioja juos į biurokratizmo tinklą. Šeimos gydytojai teigia, kad tai bereikalingai apkrauna tiek juos pačius, tiek tėvus, mat jie vaikus skuba atvesti dėl paprasčiausios slogos vien tam, kad galėtų pateisinti pamokas. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) gi atkerta, kad tvarka kaip tik pasiteisinusi ir nieko keisti neplanuoja.

Rusijos valdžia nusprendė į mokyklų mokymo programą įtraukti dalyką „Tėvynės saugumo ir gynybos pagrindai“, kuris vidurinių mokyklų moksleivius parengs galimam branduoliniam karui.  Pagal šį dalyką mokiniams bus pateikiama informacija apie masinio naikinimo ginklų kovines savybes ir naikinamąjį poveikį bei gynybos nuo jų būdus.

Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose antradienį aštuntokams vyksta Nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas (NMPP), kuriame dalyvaus 30 tūkst. aštuntokų. Kaip ir ankstesniais metais, NMPP vykdomas elektroniniu būdu. Aštuntokai atliks lietuvių kalbos ir literatūros skaitymo testą, o vasario pabaigoje tikrinsis matematikos gebėjimus. Patikrinimai pasibaigs vasario 29 dieną gimtosios kalbos (lenkų, rusų, baltarusių) skaitymo testu aštuntokams. Šiais metais NMPP ketina dalyvauti 96,2 proc.

Netrukus vienuoliktokai turės laikyti tarpinius patikrinimus, nuo kurių priklausys balai atestate. Per patikrinimą moksleiviai galės surinkti iki 40 brandos egzamino balų, dėl likusių 60 turės pasistengti dvyliktoje klasėje. Egzaminų organizatoriai sako, kad patikrinimams pasiruošta, tačiau mokytojai tikina, kad iki šiol neaišku, nei kaip, nei ko, nei iš ko mokyti.

Vilniaus mokykloje – smurto protrūkis. Sumuštas 9-metis atsidūrė ligoninėje. Kaip praneša Policijos departamentas, mažametis į ligoninę pristatytas ir paguldytas antradienį apie 9 val. 30 min. Jį tą pačią dieną, apie 7 val. 30 min., Vilniuje, Medeinos g., sumušė klasės draugas. Surinkta medžiaga pagal LR BK 140 str.

Daug sumaišties įnešę tarpiniai vienuoliktokų pasiekimų patikrinimai įvyks už vos daugiau nei mėnesio. Nacionalinė švietimo agentūra pirmadienį pristatė, kaip vyks šie tarpiniai egzaminai ir kas laukia tų, kurie jų nelaikys. Nuo šių mokslo metų tarpiniai patikrinimai tampa valstybinių brandos egzaminų dalimi: tarpinio patikrinimo rezultatas sudarys 40 proc. valstybinio brandos egzamino įvertinimo.

Lietuvė Julė patyrė tikrą dramą, kai buvęs sutuoktinis, Egipto pilietis išsivežė du jųdviejų vaikus trumpoms atostogoms į savo gimtinę ir nebegrąžino. Nepadėjo nei maldavimai, nei bandymas kalbėtis racionaliai. Julė pati tris kartus vyko į Egiptą, ten susirado teisininką ir padedant Lietuvos ambasadai Egipte susigrąžino savo berniuką ir mergaitę į Lietuvą.  Tikrus pragaro kelius praėjusi moteris sako pagaliau galinti pasidžiaugti savo vaikais, kurių nematė apie penkis mėnesius.

Vilniaus miesto savivaldybė planuoja nuo rugsėjo būsimiems šeštokams nebesiūlyti rinktis rusų kalbos kaip antrosios užsienio kalbos, penktadienį skelbia LRT naujienų portalas. „Nuo rugsėjo nebesiūlysime šeštokams rinktis rusų kalbą kaip antrąją užsienio. Savivaldybė sudarys ir sąlygas jau besimokantiems rusų kalbos kaip užsienio ją pakeisti į kurią nors Europos Sąjungos kalbą“, – LRT sakė sostinės vicemeras Arūnas Šileris.

8-erių mergaitės mama Lina (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomas) kreipėsi į naujienų portalą tv3.lt su pagalbos prašymu – mergaitė bijojo eiti į mokyklą, nes jos mokytoja rėkia ant jos ir klasės draugų bei vadina juos žeminančiais žodžiais. Lina dukrą perrašė į kitą mokyklą, tačiau bijo to, kas laukia ten likusių vaikų: „Tiesiog, nežinau kaip sustabdyti šią betvarkę, nes visi vaikai skundžiasi, tačiau ne visi tėvai kovoja už savo vaikus.“ Lina pasakoja, kad Vilniaus rajono Nemėžio Šv.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS), reaguodama į kilusį lituanistų nepasitenkinimą neaiškia tarpinių patikrinimų tvarka, taip pat kreipėsi į švietimo, mokslo ir sporto ministrą bei Nacionalinės švietimo agentūros direktorę. Anot profesinės sąjungos, artėjant tarpiniams vienuoliktokų patikrinimams, vis dar nėra aišku, kaip bus atsilyginta mokytojams už pasiekimų vertinimą.

Antradienio rytą nuo vienos mokyklos Alytaus rajone nukrito apšiltinimo medžiaga ir ją dengusi apdaila. Apie tai savo „Facebook“ puslapyje pranešė Alytaus rajono savivaldybė. Mokyklos teritorija aptverta Kaip pranešė savivaldybė, antradienio rytą nuo vienos iš Alytaus r. Miroslavo gimnazijos pastato sienų dėl galimai nekokybiškai atliktų darbų nukrito apšiltinimo medžiaga bei ją dengusi apdaila. Laimė, kad įvykio metu šalia nebuvo vaikų ir niekas dėl šio incidento nenukentėjo.

Pirmadienį Estijoje prasidėjo mokytojų streikas, kuriame dalyvauja 9 471 mokytojas iš 330 mokyklų, pranešė šalies mokytojų profesinė sąjunga. Streiką rengia bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai. Estijos švietimo darbuotojų sąjunga (EHL) reikalauja, kad minimalus bazinis mokytojų darbo užmokestis būtų 1 835 eurai per mėnesį, tai reiškia, kad daugeliui žmonių atlyginimai padidėtų. Šis padidėjimas valstybei atsieitų maždaug 10 mln. eurų.

Įsibėgėjus Tūkstantmečio mokyklų (TŪM) programai, jos vykdytojai jau džiaugiasi pirmaisiais vaisiais. Vis dėlto pagrindinis tikslas – mokinių pasiekimų gerinimas – vis dar atrodo tolima siekiamybė: kaip rodo tyrimai, moksleivių rezultatai prastėja. TŪM programos vadovybė įvardija, kada galime tikėtis proveržio, o švietimo ekspertai nevynioja žodžių į vatą ir atkerta, kad tokios keistos švietimo programos mūsų šalyje dar nebuvo.

Trečiadienio rytą naujienų portalo skaitytojai pastebėjo sujudimą ant Parodos kalno. Pirminiais duomenimis, čia rasta šovinių, įvestas buvo planas „Skydas“. „Ant Parodos kalno esantys rūmai. Rado sprogmenų nuo karo“, – informaciją apie 10 val. pateikė „Kas vyksta Kaune“ skaitytojas, pasidalijęs trumpu vaizdo įrašu. Apie 10.30 val. Miko Petrausko scenos menų mokyklos rūmų Parodos g. 26 įėjimas buvo užtvertas „Stop“ juosta, prie pastato budėjo policijos ekipažas.

Antradienį vienoje iš Alytaus mokyklų pamokos metu susimušė du jaunuoliai. Anot policijos, incidentas ugdymo įstaigoje užfiksuotas apie 13.40 val.  Pirminiais duomenimis, pamokos metu, kilus konfliktui, 2005 metais gimęs jaunuolis smurtavo prieš savo bendraamžį. Įvykio aplinkybes aiškinasi policijos pareigūnai.

Atsinaujinus svarstymams dėl rusiškų mokyklų uždarymo, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako jas matanti ne kaip grėsmę, o kaip galimybę ir pagalbą tautinių mažumų šeimoms.  „Mano galva, dabartiniame etape būtų svarbu ir Švietimo ministerijai skirti galbūt daugiau dėmesio tam, kad tautinių mažumų mokyklos galėtų būti tuo tiltu tarp žmonių, vaikų, atėjusių iš labai įvairių šeimų, kuriose įvairūs požiūriai į visuomenę. Tai gali tapti pagalba, o ne kaip tik grėsme.

Savaitgalį didžiojoje dalyje Lietuvos spaudė didesnis nei 20 laipsnių šaltis. Dėl to dauguma moksleivių pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos rekomendacijas galėjo neiti į mokyklą.  Naktį iš sekmadienio į pirmadienį didžiojoje dalyje Lietuvos oro temperatūra nukrito žemiau 20 laipsnių. Kai kuriose vietovėse šalo net iki -28. Šilčiau buvo tik prie jūros, kur temperatūra siekė 16–18 laipsnių šalčio.

Laisvės partijos vadovė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė skeptiškai vertina svarstymus dėl rusiškų mokyklų uždarymo ir ragina politikus nenaudoti šio klausimo politinių dividendų rinkimuisi. Pasak ministrės, tarptautiniai tyrimai rodo žemesnius tautinių bendrijų mokinių pasiekimus, tačiau orientuotis ji siūlo į ugdymo kokybės užtikrinimą, kad vaikams būtų užtikrintas geriausias mokymas.

Į Lietuvą atėjo dideli šalčiai. Kitos savaitės pradžioje naktimis vietomis šals net iki -24 laipsnių. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija primena, kokiai oro temperatūrai esant moksleiviai gali neiti į mokyklą. Oro temperatūrai nukritus iki 20 laipsnių šalčio ar žemiau, į mokyklą gali neiti pradinukai 1–5 klasių mokiniai. Kada mokiniai gali neiti į mokyklą? Jei yra minus 25 laipsniai ir šalčiau, į mokyklą gali neiti vyresni (6–12) klasių mokiniai.

Mokslininkai perspėja apie itin prastą Lietuvos moksleivių fizinę būklę: vyresnėse klasėse jie praleidinėja fizinio lavinimo pamokas, tingi sportuoti. Atlikus išsamų tarptautinį tyrimą paaiškėjo, kad ir mokytojams kyla daugybė iššūkių, kaip sudominti moksleivius aktyviu sportu, užuot šiems sėdėjus prie telefonų. Specialistai tikina, kad situacija ypač prasta tarp vyresnių klasių mokinių.

Nuo sausio 1 d. dešimtadaliu padidėjus PVM maitinimo paslaugoms maistas jau brangsta, o plačiau pinigines teks atverti ne tik restoranų lankytojams, bet ir po atostogų į mokyklas grįšiantiems kai kuriems moksleiviams. Daugiau už vaikų maitinimą kai kuriuose darželiuose turės mokėti ir tėvai. Nuo naujų metų valdantiesiems padidinus pridėtinės vertės mokestį maitinimo įstaigoms iki 21 proc. vietoje buvusių 9proc., maitinimo įstaigos jau kelia kainas.

Privačiose mokyklos kasmet sulaukia vis didesnio susidomėjimo. Taip išaugęs mokamo švietimo poreikis kai kuriuos politikus ir ekspertus neramina – anot jų, dabartinė vykdoma politika tyčia Lietuvą stumia mokamo švietimo link. Kiti į tai žiūri pozityviau, akcentuoja, kad privačių mokyklų tinklo plėtra atneša ir daug teigiamų rezultatų, tačiau mano, jog bet kokiu atveju politikai turėtų atlikti stebėseną, kad privataus mokslo tinklas neišsipūstų per daug.

Į Lietuvą ateina dideli šalčiai. Savaitgalį ir kitos savaitės pradžioje naktimis vietomis šals net iki -26 laipsnių. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija primena, kokiai oro temperatūrai esant moksleiviai gali neiti į mokyklą. Oro temperatūrai nukritus iki 20 laipsnių šalčio ar žemiau, į mokyklą gali neiti pradinukai 1–5 klasių mokiniai. Jei yra minus 25 laipsniai ir šalčiau, į mokyklą gali neiti vyresni (6–12) klasių mokiniai.

Lapkritį planuotą paskelbti tipinio techninio mokyklos Ukrainai projekto architektūrinį konkursą žadama skelbti 2024-ųjų vasarį, sako projektui „Ateities mokykla Ukrainoje“ vadovaujančios Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) atstovas. Pasak „CoCreate future of Ukraine“ programos vadovo Artūro Žarnovskio, konkursas atidėtas, nes dėl skirtingų Europos Sąjungos (ES) ir Ukrainos reikalavimų statyboms užtruko jo sąlygų rengimas.

Praeitų metų vasaros pradžioje dabar jau 20-metė Kamėja Balcerienė baigė mokyklą. Tuo metu šiaulietė pasakojo, kad išlaikiusi visus egzaminus gyveno stebuklingu laukimu – ji ir jos vyras Lukas laukėsi sūnelio. Dabar Kamėja augina 1 metų savo sūnelį Atilą.

Gimnazijos nuo kitų metų privalės turėti bent dvi trečiąsias (vienuoliktas) klases, daliai dar bus leidžiama turėti bent 21 vienuoliktoką, o maždaug dvidešimčiai – ir mažesnes klases. Vyriausybei praėjusią savaitę atnaujinus mokyklų tinklo kūrimo taisykles, jose iš esmės liko 2021-aisiais numatyti kiekybiniai kriterijai mokykloms su taikomomis išimtimis, tačiau atsisakyta anksčiau numatytų sugriežtinimų nuo 2026-ųjų.

Lietuvą sukrėtė gruodžio pradžioje paviešintas trumpas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip Palangoje vaiko teisių specialistai ir policijos pareigūnai negrabiai paima 9-erių metų berniuką iš mamos, kad perduotų vaiką tėčiui, su kuriuo teismas buvo nustatęs laikinąją gyvenamąją vietą. Vaizdo įrašą savo socialinio tinklo paskyroje paviešino pati berniuko mama, kuri vėliau jį ištrynė, bet įrašas jau buvo spėjęs plačiai paplisti.