Lina pasakoja, kad Vilniaus rajono Nemėžio Šv. Rapolo Kalinausko gimnazijoje, mokytoja rėkia ant vaikų, vadina juos žeminančias žodžiais, tačiau jokių įrodymų apie šį mokytojos elgesį nėra – vaikais niekas netiki.
„Kalbėjau tiek su direktoriumi, tiek su mokytoja, tačiau ji teigė, kad vaikai meluoja. Direktorius manęs paklausė, ar mano vaikas sveikas, nes yra buvęs atvejis, kad vaikas bijojo eiti į mokyklą, o pasirodo sirgo autizmu. Mane šokiravo tokie direktoriaus žodžiais, nes mano vaikas yra sveikas“, – apmaudo neslepia mergaitės mama.
Dukra prisipažino, kad labai bijo mokytojos
Lina teigia, kad ji kaip ir daugelis kitų mamų šią mokytoją pasirinko pirmoje klasėje, nes ji yra griežta ir stipri. „Tačiau griežtumas yra visai kas kita. Žeminti bei rėkti ant vaikų ji neturi teisės. Ji vadina vaikus kurčiais ir bukais, rėkia dėl to, kad jie neatsako į klausimą arba į jį atsako neteisingai.
Jau praėjusių metų mokslo metų pabaigoje pastebėjau, kad mano vaikas nebenori eiti į mokyklą. Ryte verkia, sako, kad skauda galvą arba pilvą. Ne kartą lankėmės dėl to pas gydytoją, tačiau ir gydytoja suprato, kad kažkas ne taip. Klausė dukros ar gerai sutaria su mokytoja, nes jai kilo įtarimas, kad kažkas vyksta mokykloje, tačiau mano dukra jai atsakė, kad mokykloje viskas gerai“, – istoriją pasakoja Lina.
Mokslo metams pasibaigus – pasibaigė ir mergaitės ligos, tačiau atėjus rugsėjui viskas prasidėjo iš naujo: galvos, pilvo skausmai. „Vėl lankėmės pas gydytojus, tapome pastoviais lankytojais poliklinikoje. Atlikome visus įmanomus tyrimus, ieškojome ligos priežasčių, tačiau gavome diagnozę, kad vaikas sveikas, o sveikatos nusiskundimai yra nervinio pobūdžio.
Tada prisiminiau gydytojos klausimą, ar dukra gerai sutaria su mokytoja ir pradėjau apie tai mąstyti, tačiau negalėjau patikėti, kad pedagogas taip gali išgąsdinti vaiką, o tuo labiau, kad mokytoja prie tėvų visada atrodė maloni. Iš pradžių maniau, kad ji apsimeta, nes tiesiog nenori į mokyklą, tačiau kadangi turiu tris vaikus, jau suprantu, kai vaikui tikrai kažkas negerai.
Prieš Kalėdas turėjome važiuoti į mokyklą, vyko spektaklis, mergaitė žinojo, kad jų laukia ir dovanos, tačiau prieš tai dvi pamokos su mokytoja. Dukra vėl atsisakė važiuoti, o tada jau bandžiau su ja gražiai pakalbėti, leidau jai suprasti, kad man ji gali pasakoti viską, kad jai niekas kitas daugiau nepadės tik mama ir tėtis, nes ji dar maža ir pati negali išspręsti didelių problemų.
Išgirdusi šiuos žodžius mergaitė puolė į ašaras ir prisipažino, kad labai bijo mokytojos, bijo, kai ji rėkia ant jos ar klasės draugų. Man neleido net eiti aiškintis, nes manė, kad situacija bus tik blogesnė.
Man net nepavyko dukros įkalbėti mokytis paralelinėje klasėje, nes bijojo, kad mokytoja pamačiusi, kad ji pakeitė klasę ant jos vėl rėks, nors paralelinėje klasėje ji nedėsto tėvų prašymu, dėl tos pačios priežasties“, – tikina Lina.
Dukrą perrašė į kitą mokyklą
Linos sūnus šiuo metu yra penktokas, tačiau anksčiau ši mokytoja taip pat jam dėstė. Sūnus moteriai pasakojo, kad šios mokytojos jis bijo labiausiai iš visų ir kad ne vienas klasės draugas dėl jos verkė, net ir tie, kurie labai mokosi, tačiau Linos sūnus tvirtesnio charakterio, todėl mokytojos riksmai jo taip nepaveikė kaip jo sesės.
„Esu girdėjusi iš kitų tėvų, kad praėjusiais metais vyko antrokų tėvų susirinkimas, dėl mokytojos elgesio ir visa tai neabejotinai žinojo direktorius, tačiau kai aš papasakojau istoriją, jis teigė, kad tai girdi pirmą kartą.
Kalbėjausi ir su kitais tėvais, kurie liudijo tą patį, kad jų vaikai patiria tą patį, ką ir mano dukra. Labai apmaudu, kad niekas negali nieko įrodyti, o mokytoja ir toliau savivaliauja. Mes pakeitėme mokyklą, tačiau liko kiti vaikučiai, kurie kenčia iki šiol.
Manau, kad ir perrašymas į kitą mokymo įstaigą gali jau nepadėti, nes vaikui gali būti likusi psichologinė trauma ir jis bijos, kad ir kitoje mokykloje su juo šitaip elgsis mokytoja“, – su liūdesiu kalba moteris.
Lina teigia, kad ši mokytoja kalbėdama su vaikų tėvais yra labai maloni ir todėl kai kurie tėvai tiki ja, o ne savo vaikais. Taip apsigaudavo ir Lina, tačiau dabar džiaugiasi, kad viską suprato laiku ir kad jos dukrai nebeteks kentėti.
„Įsivaizduokite, kokia ji buvo išsigandusi, jei net pasiryžo keisti aplinką, palikti savo draugus vien tam, kad nebematytų mokytojos. Apmaudu, kad vaikų žodžiais niekas netiki, mokytojos kolegos to patvirtinti taip pat negali, nes nenori su ja pyktis, o įrašyti to, kas vyksta pamokų metu mokiniai negali, nes telefonai pamokų metu būna sudėti į dėžutes.
Tačiau visą informaciją, kurią man pasakojo dukra aš patikrinau pasikalbėjusi su kitais tėvais ir jie sako tą patį. Labai tikiuosi, kad ši situacija pagerės ir vaikai toliau traumuojami nebus“, – su viltimi širdyje kalba Lina.
Gimnazijos direktoriaus atsakymas
Naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į Vilniaus rajono Nemėžio Šv. Rapolo Kalinausko gimnazijos direktorių dėl šios situacijos. Raštu pateiktame atsakyme direktorius Zbigniev Maciejevski teigia, kad ši situacija jam yra žinoma.
„Šie kaltinimai yra man žinomi. Kalbėjau su šios dukros mama apie jos pretenzijas mokytojai. Supažindinau mokytoją su pretenzijomis jai. Mokytoja visiškai jas paneigė. Mokytoja pripažįsta, kad yra reikli sau ir mokiniams.
Būtent, dėl šitos priežasties ši mama ir prašė, kad jos dukra mokytųsi pas šitą mokytoją. Siekiant objektyviai išsiaiškinti ar pretenzijos mokytojai yra pagristos, kalbėjau su mokytojo padėjėja, kuri šioje klasėje dirba 2 metus. Mokytojo padėjėja šias pretenzijas kategoriškai paneigė.
Mama perkėlė savo vaiką į kitą švietimo įstaigą nuo š. m. sausio 9 d. Siūliau mamai perkelti savo vaiką į paralelinę klasę, bet ji atsisakė. Nežiūrint į pastangas, vaiko nepavyko išmokyti lietuvių kalbos. Mama pasakė, kad vaikui gali būt lengviau būtų mokytis rusų mokomąja kalba“, – teigia mokyklos direktorius.
