Vienas iš pagrindinių TŪM programos tikslų – mažinti mokinių pasiekimų atotrūkius Lietuvos savivaldybėse. Kasmet egzaminų rezultatai rodo, kad mokinių pasiekimai prastėja, o 2018 m. tarptautinis PISA (Programme For International Student Assessment) tyrimas atskleidė, kad miesto mokyklose pasiekiama aukštesnių rezultatų nei kaimo vietovių mokyklose. Atsižvelgiant į šias problemas, prieš kelerius metus pradėta „Tūkstantmečio mokyklų“ programa.
„Tikrai nenorime gilinti nusistovėjusio stereotipo, kad tik didesniuose miestuose mokiniams prieinamos didelės galimybės. Visgi, pasiteikus tinklaveiką (dalinimąsi intelektiniais ir materialiais resursais), siekiame, kad visi vaikai turėtų daugiau galimybių tobulėti, daugiau pamatyti, išgirsti, patirti mokymosi džiaugsmą ir sėkmę, kad mažesnių miestelių tiek mokytojai, tiek mokiniai pasisemtų įkvėpimo siekti daugiau, kurti savo mokykloje kitokių ugdymo veiklų ir bendradarbiavimo tradicijas“, – teigia TŪM programos vadovė Judita Šarpienė.
Vadina vienu keisčiausių projektų Lietuvos švietimo istorijoje
Skambiems tikslams įgyvendinti skirta per 210 mln. eurų. Vis dėlto kai kurie švietimo ekspertai TŪM programą vadina mažų mažiausiai nelogiška.
„Tai vienas keisčiausių projektų Lietuvos švietimo istorijoje. Pirmą kartą jis paminėtas 2020 m. prieš Seimo rinkimus. Tada buvo aiškinama, kad bus ne tūkstantmečio mokyklos, o tūkstantmečio gimnazijos.
Po rinkimų, kai į valdžią atėjo dabartinė valdančioji dauguma, ji nuolat keitė savo supratimą ir projekto matricą. Jie vis aiškino, kad čia viskas gerai, taip reikia, nes „diskusijose gimsta teisybė“. Bet yra keista iš pradžių skirti pinigus, o paskui galvoti, kaip juos išleisti.
Dabar programa jau funkcionuoja, tik ji pilna alogizmo: tikslai eina sau, priemonės – sau, o numatyti rezultatai – sau“, – naujienų portalui tv3.lt kalbėjo Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas.
Pašnekovas išskyrė pagrindinius programos trūkumus:
- kiekviena savivaldybė renkasi, ką ir kokiomis priemonėmis nori pasiekti, todėl atsiranda daug neaiškumo;
- mokyklos gauna skirtingas paramos sumas, todėl atotrūkis tarp ugdymo įstaigų ne mažėja, o didėja;
- programa užsitęsė laike, nes pirmą etapą praėjo trečdalis mokyklų, o kitos įžengė tik į antrą etapą.
G. Sarafinas taip pat atkreipė dėmesį į neefektyvų lėšų panaudojimą, kai skiriami dideli pinigai, tačiau už juos įsigytos prekės ar paslaugos tiesiogiai negerina mokinių pasiekimų.
„Kiek kalbuosi su mokyklų vadovais ir atstovais, jie dažnai sako, kad per TŪM programos finansavimo liniją paslaugos perkamos gana brangios. Pavyzdžiui, jei mokykla nusprendžia, kad jai reikia lyderystės, įtraukiojo ugdymo arba kultūrinio ugdymo mokymų, viskas kainuoja labai brangiai, nes teikėjų yra nedaug. Kiek domėjausi, viena paskaita kainuoja vidutiniškai 200–250 eurų už valandą. Tai yra didžuliai pinigai. Jeigu tuos pinigus duotų mokykloms, jos juos panaudotų žymiai raconaliau, efektyviau ir išmintingiau”, – teigė g. Sarafinas.
Paskaičiavus, kiek pinigų skiriama mokykloms ir kiek kainuoja siūlomos paslaugos, akivaizdu, kad dalis ES ir Lietuvos pinigų nugula į TŪM programos vykdytojų kišenes.
„Kažkas iš to gerai prisiduria. Valstybės kontrolė ne kartą konstatavo: Lietuvoje pinigų švietimui lyg ir nėra skiriama mažai, bet jie panaudojami neefektyviai, o tokie rezultatai, kokie keliami už tuos pinigus, nepasiekiami“, – pridūrė „Reitingų“ redaktorius.
Kiek savivaldybių, tiek modelių
TŪM programoje numatyta, kad kiekviena savivaldybė gali pat nuspręsti, ko sieks ir kaip įgyvendins tikslus.
„Kadangi Lietuvoje savivaldybės yra gana skirtingos, kiekviena jų, dalyvaudama TŪM, turi savo individualų pokyčio projektą, kitaip tariant – savo savivaldybės pažangos planą, kurį rengė pačių savivaldybių, mokyklų atstovai, mokytojai, bendruomenė, konsultacijas teikė TŪM ekspertai“, – teigė J. Šarpienė.
Nors TŪM programa suteikia galimybę spręsti konkrečiai savivaldybei aktualias švietimo problemas, G. Sarafinas pažymėjo, kad šis sprendimas palieka daug neaiškumo, todėl labiau yra trūkumas nei privalumas.
„Kiekvena savivaldybė pasirinko savitą modelį, kaip ji dalyvaus TŪM programoje, ko sieks ir kam skirs pinigus. Kartais net nesupranti kodėl kiekviena savivaldybė elgiasi skirtingai“, – sakė „Reitingų“ redaktorius.
TŪM programa jau pusmetį yra įgyvendinama 22-iose pirmojo srauto savivaldybėse. Prie jų netrukus prisijungs ir likusios 36-ios antrojo srauto savivaldybės.
Džiugesyje dėl rezultatų slypi esminė problema
Anot, J. Šarpienės, „nuveikta išties nemažai“. Ji pasidalijo, kas iki šiol padaryta, įgyvendinant TŪM programą:
I srautas:
- patvirtinti ir suderinti 22 pirmojo savivaldybių srauto TŪM pažangos planai;
- juose suplanuotos įgyvendinti net 1093 veiklos;
- šios veiklos bus vykdomos 93 programoje dalyvaujančiose mokyklose, o kitos savivaldybėse veikiančios mokyklos į veiklas bus įtrauktos per tinklaveiką;
- patvirtintas pirmojo TŪM savivaldybių srauto veiklų finansavimas – 108 934 346,09 eurų;
- iš šių lėšų savivaldybes jau pasiekė 28 858 721,03 eurų;
- per šešis veiklų įgyvendinimo mėnesius iš 1093 veiklų jau vykdoma arba užbaigta – 412.
II srautas:
- patvirtinti ir suderinti 36 savivaldybių antrojo srauto TŪM pažangos planai;
- juose suplanuota įgyvendinti apie 3000 veiklų;
- šios veiklos bus vykdomos 177 programoje dalyvaujančiose mokyklose, o kitos savivaldybėse veikiančios mokyklos į veiklas bus įtrauktos per tinklaveiką (dalinimąsi intelektiniais ir materialiais resursais);
- preliminarus antrojo TŪM savivaldybių srauto veiklų finansavimas – apie 120 mln. Eurų.
Kaip matyti, kol kas rezultatai yra ne apie mokinių pasiekimų gerinimą, o planus: kiek pinigų skirta, kokios veiklos įgyvendinamos ir pan. Paklausus, kokie konkretūs pavyzdžiai rodo pažangą, J. Šarpienė išskyrė dvi mokyklas.
„Pavyzdžiui, Jonavos Senamiesčio gimnazija įrengė naują fizikos kabinetą, biologijos laboratoriją, naują kultūrinę-edukacinę erdvė „Biblioteka be sienų“, čia tuoj prasidės muzikos ir dainavimo laboratorijos-įrašų studijos įrengimo darbai, bus įsigytos reikalingos priemonės gamtamoksliam ugdymui.
Kaišiadorių Žiežmarių gimnazijoje suremontuota, atnaujinta ir įrengta patalpa mokytojų ir savivaldos institucijų diskusijoms, komandiniam darbui, susitikimams su tėvais ir partneriais. Kaišiadorių Vaclovo Giržado gimnazijoje pastatytas lauko kupolas, skirtas praktinėms STEAM veikloms, kultūriniams renginiams, skatinti lyderystę (mokinių komiteto susirinkimams, progimnazijos tarybos posėdžiams)“, – teigė ji.
Vis dėlto, anot G. Sarafino, atnaujinta infrastruktūra dar nerodo, kad bus pasiektas pagrindinis programos tikslas – pagerinti mokinių pasiekimai.
„Esminė problema, kurią akcentuoja Valstybės kontrolė, – visos finansinės programos nėra orientuojamos į aiškius ir pamatuojamus rezultatus. Kaip galima pamatuoti, ar pagerėjo mokinių pasiekimai, nupirkus stiklinį gaubtą mokyklos kieme?“ – klausė G. Sarafinas.
Atotrūkis didėja ne tik tarp miestų ir kaimų mokyklų
Savivaldybių mokykloms darosi vis sunkiau konkuruoti su privačiomis, rodo naujausias žurnalo „Reitingai“ tyrimas. Paklausus, ar TŪM programa yra nukreipta spręsti ne tik miestų–kaimų, bet ir valstybinių–privačių mokyklų atotrūkį, J. Šarpienė atsakė, jog iš dalies.
„Mokyklos niekada nebus vienodos lygiai kaip ir jas lankantys mokiniai – kiekviena jų turi rasti savo savitumą, stiprybes, pirmiausia koncentruojantis į savo bendruomenės poreikius, o ne į vietą reitingų lentelėje“, – teigė TŪM programos vadovė.
„Kita vertus, procentaliai Lietuvoje privačių mokyklų yra mažuma, tik nedidelė dalis šalies tėvų gali leisti savo vaikus į tokias mokyklas, tad likusios šalies mokyklos ir ugdymo kokybės jose gerinimas yra itin svarbus bei reikalingas“, – pridūrė ji.
Nors, anot J. Šarpienės, „Lietuvoje privačių mokyklų yra mažuma“, jų populiarumas sparčiai auga. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, iš viso Lietuvoje 2022–2023 mokslo metais buvo 93 privačios ugdymo įstaigos. Šis skaičius – didžiausias Lietuvos istorijoje.
Prieš 15 metų nevalstybinėse mokyklose mokėsi vos 0,7 proc. visų Lietuvos moksleivių, prieš penkerius metus – 5 proc., dabar – per 8 proc., o po 2–3 metų skaičius perlips 10 procentų.
Pasak žurnalo „Reitingai“ autorių, 2023 metai tapo lūžio tašku, savivaldybių gimnazijoms darosi sunku konkuruoti su privačiomis ir jei tendencijos nesikeis, po 2–4 metų matysime dar prastesnę padėtį.
Per pastaruosius dešimt metų Lietuvoje uždaryta 377 valstybinės ir savivaldybių mokyklos – jų skaičius sumažėjo nuo 1199 iki 822. Priežastis nesunku paaiškinti: tiesiog mūsų šalyje labai liūdnos demografinės tendencijos ir vaikų bei paauglių skaičius dabar kone dvigubai mažesnis nei prieš 20 metų.
Pasakė, kada išvysime proveržį
Anot J. Šarpienės, švietimas, kaip ir jame vykstantys procesai, yra ilgalaikis reiškinys, tad nereiktų tikėtis, kad pokytis atsitiks per mėnesį ar savaitę. Vis dėlto TŪM programos vadovė nusiteikusi optimistiškai – jos teigimu, svarbūs pokyčiai švietime vyksta nuolat, todėl pirmieji rezultatai gali būti matomi jau artimiausiu metu.
„Tikime, kad ir šiemet matysime pagerėjusius rezultatus. Tikime, kad TŪM programa paklojo tam tikrus pamatus ir sudarė galimybes išsigryninti esamus iššūkius savivaldybėse bei imtis labai konkrečių priemonių tuos iššūkius išspręsti“, – komentavo J. Šarpienė.
Kita vertus, rimtesnio proveržio ji siūlytų tikėtis vėliau, bet patikino, kad iki programos pabaigos – 2030 metų – laukti nereikės.
„Natūralu, šio proceso vaisių tikrai negalėsime skinti jau rytoj, bet neabejojame, kad pamatysime teigiamus pokyčius dar programai nepasibaigus iki 2026 metų balandžio“ – pridūrė J. Šarpienė.
Tačiau kas 2026-aisias įvertins ir suskaičiuos TŪM programos pasiekimus? Dažniausiai pasibaigus vienai švietimo programai, ją keičia kita. Ankstesnes programas vykdę skyriai išformuojami, jų darbuotojų nebelieka, todėl nebėra kam prisiimti atsakomybės už (ne)įgyvendintus tikslus.
„2026 m. mes gyvensime kitomis realijomis ir aktualijomis. Bus visai kita valdžia, kita ŠMSM vadovybė. Tie programos skyriai bus išformuoti, pinigai įsisavinti. Tada turėsime naują programą ir sakysime, kaip jos pinigus būtų gerai išmintingai įsisavinti“, – komentavo G. Sarafinas.
Tiesa, kelio atgal nebėra – ES finansuojamo projekto taip paprastai nesustabdysi, o galbūt ir neverta stabdyti. Skiriamų pinigų mokyklos juk neatsisakys.
„Vis tiek kažkokiu būdu infrastruktūra bus pagerinta. Tai mokyklai ir regionui yra džiaugsmas: kažko nusipirksime, galbūt įsirengsime laboratoriją, sensorinį kabinetą, pasiklausysime paskaitų. Visa, kaip mokyklos sako, lieka mums, bet apie rezultatus mūsų neklauskite – ne mes tai sugalvojome, tik tame dalyvaujame“ – teigė G. Sarafinas.
Kai kurioms mokykloms trūksta laiko
Tūkstantmečio mokyklų programoje (TŪM) šiuo metu dalyvaujančios 93 mokyklos pradėjo arba įpusėjo suplanuotų veiklų įgyvendinimą. Vis dėlto, kai kurių mokyklų vadovai nuogąstauja, kad gali pritrūkti laiko visų numatytų darbų atlikimui.
Prienų „Žiburio“ gimnazijos direktorė Irma Kačinauskienė sako, kad šiuo metu mokykla organizuoja profesines diskusijas mokytojams, taip pat su architektais derinamas technologijų pastato projektas. Visgi, pastebi ji, STEAM laboratorijų įrengimas užtrunka, todėl tam gali pritrūkti laiko.
„Kadangi mūsų gimnazijoje yra įgyvendinamas STEAM, kaip dalis TŪM projekto, tai dabar kaip tik su architektais derinamas technologijų pastato projektas, kuris virs STEAM laboratorijomis. Su mokytojais diskutavome tuos dalykus, organizavome profesines diskusijas. Dar mes tik pradedame viską“, – Eltai projekto darbus, įgyvendinamus gimnazijoje, vardino I. Kačinauskienė.
„Laiko vadyba ir laiko trūkumas, nes tikrai nespėjame nei mes, nei tie, iš kurių užsakome. Mes turime laiko iki 2025 metų, bet tokiam dideliam projektui, manau, būtų reikėję daugiau, nes ir infrastruktūra turi būti sukurta, turi būti įveiklinama. Ir kai jau bus ta infrastruktūra, skirta STEAM ugdymui, tai tik už kažkiek laiko galėsi pamatuoti tą rezultatą, kurį mokiniai gaus, dirbdami tose aplinkose“, – pabrėžė direktorė.
Jai antrino Pasvalio rajono Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimnazijos direktorius Vytautas Jurėnas. Anot jo, užtrunka ne tik renovacijos, bet ir pirkimai, kuriems reikalinga užpildyti daug dokumentų.
„Per lėtai juda finansavimas ir labai daug darbo su viešaisiais pirkimais, nes kol juos atliekame... Reikia daug dokumentų, daug suderinimų, todėl jie stringa“, – Eltai kalbėjo V. Jurėnas.
„Yra daliniai tik finansavimai, kol neatsiskaitome už vienas veiklas, kurios įvykdytos, gauname kitą dalį. Tai tokios problemos. Bet viską, manau, iki 2025 metų viską atliksime“, – teigė direktorius.
Dalis lėšų naudojamos infrastruktūrai
Naudojantis TŪM programos lėšomis V. Jurėno vadovaujamoje Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimnazijoje atliktos trijų gamtamokslių kabinetų renovacijos bei įsigytas elektroninis skambutis.
„Šiuo metu savivaldybė tvirtina viešuosius pirkimus – įsigysime baldus gamtamoksliams kabinetams. Taip pat buvo suplanuoti mokymai ir visos dienos mokykla, kad vaikai galėtų ilgiau pabūti mokykloje“, – vardino V. Jurėnas.
Kitose mokyklose TŪM skiriamos lėšos taip pat naudojamos infrastruktūrai gerinti ar kurti, mokytojų kvalifikacijai kelti. Pavyzdžiui, Kretingos Simono Daukanto progimnazijoje kelios klasės paverstos sensoriniu kambariu, kuriame vyks dailės terapijos užsiėmimai.
„Kita erdvė – kažkada buvo aktų salė, o dabar tapo multifunkcine vaizdo, kino, garso ir parodų erdve, kurioje vaikai mokysis per naująją mediją paprastų dalykų, disciplinų – matematikos, gamtos mokslų ir kitų“, – Eltai pasakojo direktorės pavaduotoja ugdymui Živilė Sabaliauskaitė.
Prie programos prisijungs dar 177 mokyklos
TŪM šiuo metu dalyvauja 93 mokyklos iš 22 savivaldybių. Joms skirtas daugiau nei 108 mln. eurų, iš kurių mokyklas ir savivaldybes pasiekė apie 28 mln. eurų.
Pirmojo srauto savivaldybės TŪM programoje suplanavusios įgyvendinti 1093 skirtingas veiklas. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) duomenimis, per šešis programos įgyvendinimo mėnesius beveik pusė šių veiklų pradėtos įgyvendinti arba užbaigtos. Veiklos susijusios su mokyklų aplinkos pritaikymu įtraukiajam ugdymui, darbuotojų pasirengimui dirbti su įvairių ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais, kultūrinio ugdymo projektams, STEAM aplinkos kūrimui, mokytojų kompetencijų stiprinimui, bendradarbiavimo skatinimui.
TŪM programoje pasirengusios dalyvauti dar 177 mokyklos iš 36 Lietuvos savivaldybių. Antrojo srauto savivaldybių pažangos planai suderinti ir su savivaldybėmis pasirašytos preliminarios jungtinės veiklos sutartys praėjusių metų birželį.
TŪM antrojo srauto savivaldybių pažangos planuose suplanuota įgyvendinti apie 3000 veiklų. Preliminarus antrojo TŪM savivaldybių srauto veiklų finansavimas – apie 120 mln. eurų.
„Galutines jungtinės veiklos sutartis ir avansą (iki 30 proc. visos pažangos plano finansavimo sumos) planuojama pasirašyti ir pervesti jau šių metų sausį“, – teigia ministerija.
Kam skirta TŪM programa?
Tūkstantmečio mokyklų programa – 2022 m. paskelbta mokyklų programa, kurios tikslas iki 2030 m. sumažinti atotrūkį tarp miesto ir kaimo vietovių mokyklų mokinių pasiekimų. Programos rengėjai aiškina, kad miesto mokyklose pasiekiama aukštesnių rezultatų nei kaimo vietovių mokyklose, esą todėl vaikai iš kaimo turi menkesnes galimybes mokytis toliau.
Programa vyksta trimis etapais. Pirmasis projektas „Tūkstantmečio mokyklų akademija“, skirtas pasirengimui vykdyti TŪM, prasidėjo 2022 m. sausio 1 d., baigėsi 2023 m. rugpjūčio 31 d. ir kainavo virš milijono eurų.
Nuo 2023 m. gegužės 11 d. prasidėjo „Tūkstantmečio mokyklos I“ projektas, kurio suma apie 113 mln. eurų. Jame dalyvauja 93 šalies mokyklos iš 22 savivaldybių.
Kaip projekto siektini rezultatai nurodomi šie rodikliai:
- pasiekti, kad 75 šalies mokyklos gautų paramą veiklos kokybei gerinti;
- iki 2026 m. daugiau nei 50 proc. sumažinti mokinių pasiekimų atotrūkius tarp minėtų 93 mokyklų;
- siekti, kad 50 proc. dešimtokų per kasmetinį Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP) pasiektų bent pagrindinį lietuvių kalbos mokymosi pasiekimų lygį, t. y. jį išlaikytų ne mažiau nei šešetu
- ir 45 proc. dešimtokų ne mažiau nei šešetu išlaikytų matematikos PUPP;
- siekti, kad 2 proc. daugėtų bendrojo ugdymo mokyklų 1–8 klasių komplektų, kurie yra jungtiniai;
- siekti, kad vienai sąlyginei mokytojo pareigybei tenkančių mokinių skaičius bendrojo ugdymo mokyklose būtų 12 vaikų.
„Tūkstantmečio mokyklos I“ baigsis 2025 m. birželio 30 d. Šiuo metu paskelbtas kvietimas savivaldybėms dalyvauti projekte „Tūkstantmečio mokyklos II“.
Projektai finansuojami Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) bei Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.
