mokykla

„Elektroninė cigaretė yra kaip įrankis, kaip švirkštas, kuriuo galima suleisti ir vitaminų, ir nuodų“, – tvirtina gydytoja toksikologė po to, kai naujausi duomenys parodė, kad Lietuvoje sparčiai auga narkotikus vartojančių nepilnamečių. Manoma, kad kitąmet rezultatai bus dar blogesni, o gydytoja teigia, jog jaunuoliams sunku suprasti, kad elektroninių cigarečių rūkymas ar psichoaktyvių medžiagų vartojimas gali pražudyti arba sukelti didelę žalą sveikatai.

Rusijos Čeliabinsko mieste 13-metis mokinys plaktuku užpuolė kelis bendraklasius ir mokytoją, pirmadienį pranešė teisėsaugos institucijos, rašo „The Moscow Times“. Vietos žiniasklaida praneša, kad per išpuolį buvo sužeisti mažiausiai keturi žmonės. „13-metis mokinys Čeliabinske įvairiais daiktais padarė kūno sužalojimus savo bendraamžiams ir mokytojui“, – sakoma Rusijos Tyrimų komiteto pareiškime.

Vyriausybėje bus rengiamas nutarimo projektas, skirtas narkotikų platinimo ir vartojimo užkardymui mokyklose, juo numatoma, kad su narkotikų problema susidūrusios mokyklos veiks pagal vieningą reagavimo ir pagalbos algoritmą. Apie tai spaudos konferencijoje pirmadienį pranešė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, kalbėdama apie bandomąjį projektą pasirinktose septyniose Vilniaus miesto, Alytaus miesto ir Klaipėdos rajono mokyklose, projektas startavo 2023 m. gruodžio mėn.

Mokyklos bei korepetitorių bendrovės į mokymą jau integruoja dirbtinio intelekto (DI) sprendimus, o juos kuria ir Lietuvos įmonės.  Lietuviškas edukacinių technologijų startuolis „Alfa klasė“ DI pagrindu sukūrė matematikos mokymosi platformą „Alfa erdvė“, DI sprendimus matematikos mokymui kuria bei integruoja ir korepetitorių įmonė „Corepetitus“, o Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazijos vadovas sako, jog internete prieinamus DI asistentus naudoja ir socialinių mokslų, anglų kalb...

 Kauno policija nustatė, kad 11-kos metų berniukas melagingai pranešė apie sprogmenį mokykloje. Kaip pranešė Policijos departamentas, antradienį, po 14 val., Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas gavo neprisistačiusio asmens pranešimą, kad Kaune, Šarkuvos gatvėje, vidurinė mokykla yra užminuota. Šarkuvos gatvėje veikia kelios mokymo įstaigos. Saugumo užtikrinimo priemonių planas „Skydas“ įvestas nebuvo.

Žurnalas „Reitingai“ praneša, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nusprendė nebeleisti skelbti svarbių duomenų apie šalies mokyklas. Piktinamasi ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko Artūro Žukausko idėja registruoti Švietimo įstatymo pataisą, kuria skelbiama, kad patikrinimų rezultatai yra naudojami švietimo stebėsenai, įstaigų veiklos tobulinimui, bet negali būti pasitelkiami bendrojo ugdymo mokyklų palyginimui ir reitingų sudarymui.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) nusprendus nebeskelbti detalių duomenų apie šalies mokyklų egzaminų rezultatus, tai sulaukė didelio visuomenės atgarsio. Dėl priimto sprendimo šiandien spaudos konferencijoje pasisakė ir švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas, kuris teigė, kad visuomenės interesas žinoti yra tenkinamas, o švietimo bendruomenė pati nuspręs, kokie ugdymo įstaigų rodikliai yra reikalingi.

Skambučiui dar nenuskambėjus, norą užsimesti kuprinę ant pečių ir pabėgti iš pamokų yra pajutęs ne vienas. Kai kurie kartais galbūt taip net ir pasielgia. Ar bėgimas iš pamokų gali tapti rimta problema bei kaip ją spręsti, pataria vaiko teisių gynėjas Deivydas Aidukas.

Lietuvoje kone kas antras moksleivis, atlikdamas namų darbus, kliaujasi dirbtiniu intelektu (DI), rodo bendrovės „Samsung“ užsakymu atliktas tyrimas Baltijos šalyse. Vis tik dar daugiau dirbtinį intelektą naudoja Latvijos moksleiviai (49 proc.). Lyginant su Lietuva ir Latvija, Estijoje jį į pagalbą pasitelkia mažiausiai apklaustųjų – 39 proc. Projekto „Solve for Tomorrow“ vadovė Baltijos šalyse Eglė Tamelytė sako, kad dirbtinis intelektas tarp moksleivių jau seniai nebėra naujiena.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad negalima mokyklose kurti getų įgyvendinant įtraukųjį ugdymą. „Tai (įtraukusis ugdymas – BNS) yra labai teisinga idėja, gaila, kad šią idėją įgyvendinant, kaip visada, pritrūksta laiko, pritrūksta pinigų, pritrūksta metodikų ir galiausiai pritrūksta žmonių„“, – pirmadienį LRT laidoje „Forumas“ sakė valstybės vadovas. „Bet tai, kad įgyvendinant šią idėją visų šitų dalykų trūksta, nepaneigia pačios idėjos teisingumo.

Mokslo metų pradžios šventės prasidėjo ne tik džiūgaujančiais vaikais ir margaspalvėmis puokštėmis. Ankstų rytą bene trisdešimt sostinės mokyklų sulaukė laiškų rusų kalba su grasinimais, kad šios mokymo įstaigos užminuotos. Paaiškėjo, kad tai – melagiena. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Į mokslo metų atidarymo šventę Vilniaus Senvagės gimnazijoje moksleiviai susirinko nešini kardeliais ir margiausių spalvų puokštėmis.

Šiaurinėje Klaipėdos dalyje – Tauralaukyje – duris atvėrė nauja mokykla. Joje naujus mokslo metus šiemet pradeda 666 vaikai. „Šiaurinėje miesto dalyje mokyklų trūksta, tad naujos mokyklos statybos šioje miesto dalyje buvo reikalingos. Nors projekto įgyvendinimas buvo ypatingai sudėtingas ir brangus, šiandien turime rezultatą, kuris, tikiuosi, tenkina švietimo bendruomenę bei mokinių tėvus“, – pranešime cituojamas Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

Pirmąją mokslo metų dieną laisvą pusdienį, per kurį mokamas vidutinis darbo užmokestis, turi darbuotojai, kurie neturi teisės į mamadienius (tėvadienius), tačiau augina vaiką iki 14 metų, besimokantį pagal priešmokyklinio, pradinio arba pagrindinio ugdymo programas. Anot valstybinės darbo inspekcijos, norint gauti laisvą pusdienį reikia nedelsti ir raštu (tinka ir elektroniniu paštu) kreiptis į darbdavį su prašymu pasinaudoti laisvu pusdieniu, jei jis jums priklauso.

Dviejų vaikų mama ir nuomonės formuotoja Veronika Montvydienė atvirai papasakojo apie pokalbį su dukra, kuris privertė susimąstyti, ar ji tinkamai kalba su vaikais apie nesėkmes. Tinklalaidėje „Tėvai paprastai“ psichologė, kognityvinės elgesio psichoterapijos praktikė Agnė Vaiciukevičienė patars, kaip savo vaikų neskaudinti žodžiais ir juos tinkamai motyvuoti.

Šiemet rugsėjo 1-oji bus sekmadienį, todėl į mokyklas visi sugužės rugsėjo 2-ąją. Naujieji mokslo metai bus kiek kitokie – be šimtų mokytojų, vadovėlių, su atnaujinta egzaminų tvarka, didesnėmis algomis mokytojams ir privalomu įtraukiuoju ugdymu. Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenimis, 2024–2025 mokslo metais naujų mokomųjų dalykų neįvedama. Nebus ir naujų kalbų.

Atėjus rugsėjui keliuose nukentėjusių vaikų skaičius išauga kone trečdaliu. Policijos statistika rodo, kad šį mėnesį į eismo įvykius patenka net iki 70 vaikų, o dažniausiai nukenčia išsiblaškę į mokyklas keliaujantys pradinukai. Policijos teigimu, daugiau nei trečdalis tokių nelaimingų atsitikimų įvyksta dėl pačių vaikų neatsargumo. Bernardinų sode paskutiniąsias vasaros dienas leidžiantys vaikai pasakoja pastebintys, kad jų bendraamžiai keliuose dažnai elgiasi visai neatsakingai.

Neretai mokytojai suka galvas, kaip užtikrinti, kad mokyklose moksleiviai taip dažnai nesinaudotų savo mobiliais įrenginiais. Tiesa, kai kuriose ugdymo įstaigose tam, kad būtų sukontroliuotas moksleivių naudojimas mobiliaisiais, jais mokiniams apskritai uždrausta naudotis. Mokyklų atstovų teigimu, toks apribojimas priverčia vaikus daugiau bendrauti tarpusavyje ir padeda slopinti patyčias.

Vasarai artėjant į pabaigą, daugelis tėvų kartu su vaikais pradeda ruoštis artėjantiems mokslo metams – masiškai plūsta į parduotuves ieškoti kanceliarinių prekių ir aprangos, reikalingos mokyklai. Julija (vardas pakeistas), būsimos ketvirtokės Rūtos mama, sako, kad šiais metais mokyklines prekes nusprendė pirkti paskutinę minutę, nes daug kas liko nuo praėjusių metų.

Kai tik vaikai sugrįžta į darželus ir mokyklas, pasipila ligos – mintis, kurią girdime kone kasmet artėjant rudens sezonui. Ne veltui sakoma, jog slides reikia ruošti vasarą – šaltajam sezonui, pasak specialisčių, taip pat galima pasiruošti šiltuoju metu.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigia, jog mokytojų pasiūla Lietuvoje šiek tiek auga, tačiau ne visi pedagogai atitinka keliamus reikalavimus. Anot jos, šiuo metu Užimtumo tarnyboje mokytojo darbo ieško 1,2 tūkst. žmonių, tačiau mokyklose trūksta apie 650 pedagogų.  „Mokykla ir mokyklos vadovas patys atsirenka ir užtat tie skaičiai čia prasilenkia.

Vis dar susiduriant su pagal atnaujintą ugdymo programą parengtų vadovėlių trūkumu, švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigia, kad mokytojai galės naudotis internetinėje platformoje emokykla.lt patalpinta metodine medžiaga. Anot jos, tokiu būdu bus užtikrinama, kad dėl kelių šimtų vadovėlių trūkumo nenukentėtų moksleivių ugdymo kokybė.

Jau rugsėjį startuosiant įtraukiajam ugdymui, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė nesutinka su kritika, kad derėjo palaukti kitų metų. Nors, anot ministrės, šiuo klausimu savivaldybėms vis dar kyla tam tikrų iššūkių, ji viliasi, kad išaugęs finansavimas įtraukiajam ugdymui padės juos išspręsti. „Mokytojo padėjėjų skaičiai yra išaugę. Probleminis klausimas, kas už ką atsakingas.

Mokyklinio ugdymo pradžia – jaudinantis metas kiekvieno pirmoko gyvenime. Tai laikas, kai vaikai ne tik išmoksta rašyti, skaityti ir skaičiuoti, bet ir susipažįsta su pirmaisiais mokyklos draugais bei mokosi prisitaikyti naujoje aplinkoje. Prekybos tinklas „Pepco” skaičiuoja, kad praėjusių metų rugpjūčio-rugsėjo mėn. iš viso jų parduotuvėse buvo įsigyta daugiau nei 150 tūkst. kuprinių ir beveik 0,6 mln. penalų.

Artėjant rugsėjui mokyklų vadovai verčiasi per galvą – ieško ne tik pedagogų „dalykininkų“, bet ir psichologų. Kodėl jie neina dirbti į mokyklas? Nuo rugsėjo 1 d. visos bendrojo lavinimo mokyklos ir darželiai turės priimti vaikus su specialiaisiais poreikiais ir negalės atsisakyti argumentuodami specialistų trūkumu. Sausį žurnalas „Reitingai“ paviešino sąrašą, kurios mokyklos neturi nė vieno įtraukiajam ugdymui vykdyti reikalingo pedagogo.

Artėjant mokslo metų pradžiai, Lietuvos Raudonasis Kryžius kviečia padėti vaikus parengti mokyklai ir padovanoti būtiniausias priemones. Kaip socialiniuose tinkluose skelbia Lietuvos Raudonasis Kryžius, pagalbos numeriu 111 vis dažniau sulaukia skambučių su prašymu padėti parengti vaikus naujiems mokslo metams. Kviečia dovanoti mokyklines priemones Prisidėti gali kiekvienas, reikalingos pačios būtiniausios mokyklinės priemonės: nuo sąsiuvinių iki žirklių ir klijų.

Pirmąją mokslo metų dieną laisvą pusdienį, per kurį mokamas vidutinis darbo užmokestis, turi darbuotojai, kurie neturi teisės į mamadienius (tėvadienius), tačiau augina vaiką iki 14 metų, besimokantį pagal priešmokyklinio, pradinio arba pagrindinio ugdymo programas.

Prekybos tinklas „Lidl“ savo darbuotojų vaikus džiugins rugsėjo 1-osios progai skirtomis dovanomis – išdalins daugiau nei 1300 mokyklinių rinkinių, kuriuos sudaro sėkmingai mokslo metų pradžiai reikalingos priemonės. Tokia iniciatyva siekiama ne tik pasveikinti kolegų atžalas su naujų mokslo metų pradžia, bet ir prisidėti prie lengvesnės darbuotojų kasdienybės, ruošiant vaikus į mokyklą ar darželį. Ši „Lidl Lietuva“ iniciatyva – tradicinė.

Iki mokslo metų likus vos dviem savaitėms kai kurie mokyklų direktoriai griebiasi neįprastų mokytojų viliojimo būdų – kas ant marškinėlių užsirašęs, kokių mokytojų ieško, leidžiasi į žygį per Lietuvą, o kas su darbo skelbimu ant marškinėlių kasryt vedžioja šunį. Kai Lietuvos mokykloms trūksta beveik 560 mokytojų, ugdymo įstaigų vadovai neslepia – mokyklos tiesiog medžioja ir vagia mokytojus vieni iš kitų.

Artėjant rugsėjo 1-ajai dienai, mokinių ir tėvelių laukia ypatingas pasiruošimo procesas. Nesvarbu, ar mokinys žengs tik į pirmąją klasę, ar mokyklos duris vers nebe pirmus metus, tačiau mokyklinės kanceliarijos priemonės reikalingos visiems. Dėl to svarbu neapsigauti ir žinoti, kurias kanceliarines prekes į parduotuves grąžinti galima, o kurių – ne. Prekių sąrašas turėtų būti planuojamas mat ne visas prekes į parduotuves galima grąžinti.

Mažas pajamas turinčios šeimos, auginančios mokyklinio amžiaus vaikus, šiemet gaus didesnę negu pernai paramą mokinio reikmenims įsigyti.   Vienkartinė išmoka mokinio reikmenims įsigyti šiuo metu sudaro 110 eurų ir per metus padidėjo 12 eurų.  „Šiemet parama yra 110 eurų, praeitais metais tokia parama buvo 98 eurai“, – penktadienį LRT radijui sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos grupės vadovė Svetlana Kulpina.

Nuo tada, kai Talibanas prieš trejus metus vėl perėmė valdžią Afganistane, 1,4 mln. mergaičių yra uždrausta lankyti mokyklas. Tai yra 300 000 mergaičių daugiau nei per skaičiavimą 2023 m., pranešė JT švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO). „Afganistanas šiandien yra vienintelė pasaulio šalis, kurioje vyresnėms nei 12 metų mergaitėms ir moterims neleidžiama siekti išsilavinimo, – sakė UNESCO generalinė direktorė Audrey Azoulay.

Įsibėgėjus paskutiniajam vasaros mėnesiui mokyklinukų tėvai po truputėlį ruošiasi savo atžalų mokymosi sezonui. Tam ruošiasi ir įvairūs prekybos tinklai, kurių atstovų teigimu, didžiausio mokyklinių prekių pirkėjų antplūdžio jie tikisi paskutinę rugpjūčio savaitę.  Į pradinę mokyklą dukrą vedanti vilnietė Erika pasakoja, kad nors jos dukra jau nebėra pirmokė ir daug mokyklai reikalingų priemonių – tokių kaip flomasteriai, pieštukai, spalvotas popierius jau turi.

Reikalavimas, kad dešimtokai, siekiantys toliau mokytis gimnazijoje, iš pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) gautų bent ketvertą, atidedamas dvejiems metams, primena Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Ministerijos duomenimis, naujovė įsigalios nuo 2026–2027 mokslo metų ir bus aktuali šių metų rugsėjį aštuntą klasę pradėsiantiems mokiniams.

Mokyklai patvirtinus, kad 21-o vienuoliktos klasės mokinio neturės tik vienus metus, bus taikoma išlyga ir leidžiama formuoti mažesnę klasę, BNS informavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Mokyklos, norinčios pasinaudoti išimtimi, privalės įrodyti, kad žemesnėse klasėse turės mažiausiai po 21 mokinį.  „Vienų metų demografinis nuokrypis neturi lemti gimnazijos likimo.

Po klaidos skaičiuojant valstybinių brandos egzaminų rezultatus, du abiturientai nebeturės teisės stoti į aukštąsias mokyklas. Dar trims jaunuoliams užsivėrė durys patekti į universitetus – jie galės dalyvauti stojimo konkurse į kolegijas, pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO). „Pasikeitus galutiniams egzaminų rezultatų skaičiavimams, teisę stoti, nes nepasiekė slenkstinių reikalavimų, prarado 2 abiturientai, o 3 nesurinko į universitetus reikal...

„Norstat“ atliktos apklausos rezultatai rodo, kad lietuviai mokyklose įgyja mažiausiai žinių apie finansus, lyginant su kitomis Baltijos šalimis. Jaunesni respondentai apie finansus daugiau sužino iš nuomonės formuotojų, o plačiausiai šiuo šaltiniu naudojasi estai, praneša bankas „Citadele“. Apklausos duomenimis, dažniausiai finansinio raštingumo mokomasi šeimoje (35 proc. lietuvių, 30 proc. latvių ir 37 proc.

Šalies savivaldybėms ketinama perduoti mokykloms skirtos įvairios kompiuterinės technikos, edukacinių priemonių. Kaip numatoma Vyriausybės nutarimo projekte, mokyklas turėtų pasiekti per 1,4 tūkst. įvairių edukacinių priemonių – planšetinių kompiuterių, edukacinių robotų „Codey Rocky“, stalo žaidimų komplektų, interaktyvių ugdymo priemonių „Scottie Go“ ir pan. Savivaldai perduodamų mokymo priemonių vertė siekia daugiau kaip 250 tūkst. eurų.

Savivaldybių atstovai teigia, kad po kelių mėnesių įsigaliosiančios taisyklės klasių dydžiams III-IV gimnazinėms klasėms yra sunkiai įgyvendinamos dalyje regionų. Nuo šių metų rudens įsigalioja 2021-aisiais numatyti kiekybiniai kriterijai III-IV klasių formavimui, kai mažiausias mokinių skaičius klasėje galės būti 21-as. Išimtys taikomos tautinių mažumų mokykloms, mokyklų skyriams, jungtinėms gimnazijoms ir tais atvejais, jeigu konkreti mokykla savivaldybėje yra vienintelė.

Savo veiklą baigia Marijampolės savivaldybėje esanti mokymo įstaiga – Sasnavos pagrindinė mokykla. Bendruomenė kviečia į atsisveikinimo renginį. Kaip socialiniuose tinkluose skelbia Sasnavos pagrindinė mokykla, renginys įvyks rugpjūčio 15 d. Kviečia į atsisveikinimo su mokykla šventę Daugiau nei 100 metų veikusi mokykla, 2021 m. paminėjusi 135-ąsias mokyklos metines, bus prijungiama prie kitos mokymo įstaigos, todėl bendruomenė kviečia atsisveikinti su ilgametę istoriją turinčia mok...

Konstitucinis Teismas (KT) kaip nepagrįstą grąžino grupės opozicinių parlamentarų prašymą įvertinti, ar minimalaus mokinių skaičiaus nustatymas valstybinėse ir savivaldybių mokyklose nepažeidžia lygiateisiškumo principo.

Lietuvoje švietimo darbuotojai turi vienas ilgiausių atostogų – 40 dienų per metus. Tačiau ne kiekvienas yra girdėjęs, kad dalis mokytojų ir dėstytojų vasarą ne atostogauja, o kasmet būna atleidžiami ir rudenį vėl (jei pasiseka) yra priimami atgal į darbą. Specialistų vertinimu, taip yra todėl, kad įstatymuose yra spragų, o tai leidžia įstaigoms nemažai sutaupyti darbuotojų sąskaita.

Brandos egzaminai jau eina į pabaigą, o abiturientai ruošiasi paskutiniam mokyklinio gyvenimo etapui – išleistuvėms. Nors nuo 2023 m. popierinius brandos atestatus pakeitė elektroniniai, moksleiviai vis tiek renkasi paminėti mokslų pabaigos ir trankiai atšvęsti. Psichologė pažymi, kad išleistuves reikėtų išlaikyti, nes tai mūsų egzistencijai svarbus ritualas, tačiau nereikėtų šventės paversti pasipuikavimo šou.

Buvusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė siūlo dvejiems metams atidėti minimalaus slenksčio nustatymą, norint mokiniams iš 10 klasės pereiti į 11-tą. Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė tai numatančiai Švietimo įstatymo pataisai. Už ją balsavo 56 parlamentarai, du buvo prieš ir du susilaikė.

Lietuvos penkiolikmečiams, įvertinus jų kūrybinio mąstymo gebėjimus, tarptautiniame tyrime EBPO PISA 2022 tarp 64 valstybių skirta 13–20 pozicija. Kaip antradienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), penkiolikmečių moksleivių rezultatai yra aukštesni už 47 tyrime dalyvavusių šalių bei žemesni – už 12 šalių. Pasak jos, moksleiviams geriausiai sekėsi atlikti rašytinės ir vaizdinės raiškos reikalaujančias užduotis, taip pat – kurti originalias idėjas.

Nuo 2024-ųjų rudens visose ugdymo įstaigose prasidės įtraukusis ugdymas, kai visos mokyklos privalės integruoti vaikus su specialiaisiais poreikiais ir negalės atsisakyti jų priimti. Kol vienos tik ruošiasi tai padaryti, kitos jau sukaupė nemažą patirtį.

Ikiteisminis tyrimas dėl žiaurų pažeminimą prie vienos Kauno gimnazijos patyrusio jaunuolio, kai šis buvo kitų nepilnamečių apspjaudytas ir mušamas, o po to dar reketuojamas, nutrauktas. Prokurorė situacijos nekomentuoja, o nukentėjusiojo mama tvirtina, kad ją sukrėtė ciniškas prokurorės požiūris.

Lietuvos mokyklose daugėja atvejų, kai mokiniai taip sumuša bendramokslius, kad prireikia vežti į ligoninę ar net guldyti į reanimaciją. Smurto griebiasi vis jaunesni – jie bendraklasius ne tik apspardo, apdaužo, kad net lūžta nosys, bet ir tušinukais bado akis. Nors valdžia giriasi, kad ugdymo įstaigose veikia smurto prevencijos programos, patys vaikai prisipažįsta, kad neretai prireikus nesulaukia pagalbos nei iš mokytojų, nei iš tėvų. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Pajūryje labai neįprastoje vietoje veikia mokykla ir darželis. Jie įsikūrę pušų paunksnėje, mokytojai ir net direktorė ten vaikšto basi, nuo ketverių metų leidžiama drožinėti aštriais peiliukais, pažymiais vaikų niekas nevertina, o didžioji dalis pamokų vyksta lauke.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Trečiadienį Vilniaus rajone, Buivydiškių kaime esančioje mokykloje, spintelėje rastas pneumatinis pistoletas. Kaip ketvirtadienį pranešė policija, apie 14 val. Vilniaus rajone, Buivydiškių kaime, mokyklos spintelėje rastas pneumatinis pistoletas ir dėžutė su metaliniais šratais. Policija taip pat aptiko ir metalinius suspausto oro balionėlius.