mokslininkai

Paskelbtas Lietuvos ir Prancūzijos mokslininkų bendradarbiavimo programos „Žiliberas“ 2015–2016 m. konkursas, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. Mokslininkai iki 2014 m. gegužės 15 d. kviečiami teikti bendrus mokslinių tyrimų projektus. Skelbiama, kad konkursui pateiktus mokslinių tyrimų projektus vertins kiekvienos šalies ekspertai.

Žinių radijas Vilniaus universiteto fizikos fakulteto bei Lazerinių tyrimų centro docentas daktaras Mikas Vengris sako, kad mokslininkų darbe pačio mokslo nedaug teliko – didesnę dalį laiko užima dokumentų projektams pildymas. „Mokslininkui, dirbant bet kuriame Lietuvos universitete, tų darbų, kurių iš tikrųjų neturėtų daryti, yra tiek daug, kad mokslas tampa beveik kaip hobis.

 Jaunųjų mokslininkų, tų, kurie studijuoja doktorantūrą bei mokslininkų iki 35 metų, Lietuvoje yra apie 10 tūkst. Skaičius šalyje mažai skiriasi nuo kitų Europos Sąjungos šalių, tačiau, prakalbus apie investicijas, atlyginimus, mokslinės veiklos finansavimus, šie skirtumai išryškėja. Dauguma Lietuvos tyrėjų mano, kad investicijos į mokslą šalyje yra tik žodinės.

Simonas Bendžius, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Religija patvirtina, kad protas teisus, bet viršija jo galimybes. Taip teigia teigia buvęs ateistas, dabar – vyriausiasis Anglijos teologas ir Oksfordo universiteto profesorius Alisteris McGrathas. Anot jo, tai, kas peržengia proto ribas, nėra neprotinga. Prof. A. McGratho manymu, mokslas ir religija yra du nepriklausomi procesai, tačiau vienas kitam jie netrukdo.

Nemažai valiklius reklamuojančių filmukų gąsdina mus visur tūnančiomis bakterijomis ir siūlo įvairias priemones joms išnaikinti. Lietuvos įmonė „ProBioSanus“ siūlo švarą ir higieną palaikyti pasitelkiant gerąsias bakterijas. Kurti unikalius produktus bendrovei padės ES struktūrinių fondų lėšomis įrengta nauja tyrimų laboratorija. „Įprastuose valikliuose naudojami chemikalai, kurie naikina visas bakterijas iš eilės.

Vita Ličytė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Harvardo mokslininkai atrado aiškų ryšį tarp gerų santykių su motina vaikystėje ir didesnio uždarbio suaugus, o prastas bendravimas gali būti silpnaprotystės senatvėje priežastis. Tačiau to galima išvengti, jei vėliau pavyksta sukurti tvirtus asmeninius santykius. Pasaulio šalys, kuriose gyvena nelaimingiausi žmonės, anot tyrimų, yra Čadas, Kongas, Afganistanas. Lietuva atsidūrusi šeštame dešimtuke.

Mokslininkams bus lengviau siekti karjeros aukštumų. Europos Sąjunga skatins verslo ir mokslo partnerystę, mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, tyrėjų įsidarbinimą inovatyviose įmonėse, o jaunuolius – rinktis mokslininko profesiją, sakoma Lietuvos mokslų akademijos pranešime. „Mokslininko karjera paprastai trunka gan ilgai. Kai Lietuvoje buvo dviejų mokslo laipsnių sistema, antros pakopos laipsnį apgindavęs mokslininkas įprastai būdavo sulaukęs ne mažiau kaip 40 metų.

Nerimstant kalboms apie „protų nutekėjimą“, personalo specialistai prognozuoja – vis daugiau perspektyvių lietuvių mokslininkų grįš dirbti į mūsų verslo įmones arba apsispręs neišvykti. Lemiamą vaidmenį šiame procese turėtų vaidinti ne kuo aukštesnis atlyginimas, o galimybė mokslininkams save realizuoti, teigiama bendrovės „Master Class Lietuva“ pranešime. „Žinoma, mokslininkams, viliojamiems į verslo sektorių, svarbu atlyginimo dydis ir darbo sąlygos.

Lietuvos mokslų akademija (LMA) pranešė skelbianti 2013 m. LMA premijų konkursus. 1. Vardinių Kazimiero Būgos (kalbotyra), Juozo Matulio (chemija), Adolfo Jucio (teorinė fizika), Kazimiero Baršausko (elektronika, elektromechanika) premijų konkursus. Darbai priimami iki 2013 lapkričio 29 d. 2. Jaunųjų mokslininkų mokslinių darbų konkursą. 3. Jaunųjų mokslininkų-ekonomistų mokslinių darbų konkursą akademiko Kazimiero Meškausko premijai. 4. Studentų mokslinių darbų konkursą.

Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Mokslininkai sako, kad automobilių keliamą taršą mieste galima sumažinti beveik trečdaliu, jei daugiau gyventojų persėstų į autobusus, o šie būtų pakeisti į modernius ekologiškus. Skaičiuojama, kad vidutinio galingumo automobilis, per metus nuvažiuodamas 10 tūkst. kilometrų, išmeta apie 10 tonų dujų mišinio. Tiek sveria du drambliai. Kiek tokių dramblių į orą paleidžia šimtai tūkstančių automobilių, suskaičiuoti gal ir nėra taip svarbu.

Dėl šaltos arktinės vasaros beveik milijonu kvadratinių mylių padidėjo vasarą ledu padengtos teritorijos Arktyje, palyginti su tuo pačiu metų laiku 2012-aisiais. Tokia tendencija jau buvo išpranašauta „BBC“ televizijos prieš šešerius metus, todėl vis daugiau mokslininkų pradeda kalbėti, kad visuotinis atšilimas baigėsi, prasideda atšalimo periodas, rašo dailymail.co.uk.

Didžiosios pandos jauniklio gimimas – svarbus įvykis mokslo pasaulyje, kuris dažnai baigiasi tragiškai. Mokslininkai daro viską, kad penktadienį Vašingtono zoologijos sode gimęs mažylis išgyventų. Nors, anot zoologijos sodo darbuotojų, mažylė jaučiasi puikiai, o motina ja labai rūpinasi, tolimesnis pandos likimas kelia daug klausimų. 2012 m. rudenį tame pačiame zoologijos sode gimęs jauniklis buvo visiškai sveikas ir netikėtai nugaišo po šešių dienų.

Tai, kas pavaizduota paveiksliuke – tai laikrodis. Jis yra labai tikslus. Toks tikslus, kad visi kiti laikrodžiai savo laiką sinchronizuoja būtent su juo, kadangi tai yra etalonas. Ir kuo tikslesnis etalonas, tuo tikslesni gali būti mokslininkų tyrimai, tuo tiksliau bus galima siųsti kosminius palydovus į tolimiausius mūsų Visatos kampelius.

Mixstuff.ru pristato 10 neįtikėtinų istorijų, kurių herojai – genijai. Jei tiksliau, genijai-keistuoliai.       Jokių pupelių Žymusis senovės graikų matematikas Pitagoras padovanojo mokslui teoremą, kuri vėliau tapo geometrijos pamatu. Tačiau ne visos jo idėjos išlaikė laiko išbandymą. Pitagoras visais įmanomais būdais palaikė vegetarizmo idėją. Be to, jis tvirtino, kad visiškai negalima vartoti įvairias pupeles.

Griffitho universiteto (Kvinslandas, Australija) mokslininkai pakeitė įprasto alaus sudėti taip, kad jis nesukeltų pagirių. Mokslininkai šiek tiek pakeitė alaus sudėtį – pridėjo elektrolitų (elementas, dažniausiai naudojamas gėrimų sportininkams gaminimui) ir nežymiai sumažino alkoholio tūrį.

Mokslininkai vargsta bandydami paaiškinti, kodėl visuotinis atšilimas sulėtėjo per paskutinį dešimtmetį. Taip skelbiama neviešinamoje Jungtinių Tautų ataskaitoje apie klimato kaitą, rašo dailymail.co.uk. Tarpvyriausybinė studija teigia, kad mokslininkai 95 procentais yra užtikrinti, kad žmonės yra kalti dėl klimato kaitos, tačiau jie nesutaria dėl vieningos nuomonės, kodėl žemės paviršiaus temperatūra nepakito kaip prognozuota per paskutinius 15 metų.

Analizuojant smegenų nuotraukas, atliktas magnetinio rezonanso tomografijos tyrimu metu, kartu su matematiniais modeliais galima atkurti žmogaus mintis tiksliau nei bet kada anksčiau. Mokslininkai atliko bandymus, kuriuose tokie metodų taikymai padėjo nustatyti apie kokią raidę galvoja žmogus, rašo sciencedaily.com. Magnetinio rezonanso tomografija tyrimo metu buvo naudojama kaip priemonė, nustatyti kurios smegenų vietos yra aktyvios, atliekant tam tikrą užduotį.

Šveicarijos, Vokietijos ir Prancūzijos mokslininkai tyrė, kaip veikia vabzdžio akis, ir sukūrė pirmas visiškai veikiančias miniatiūrines išlenktas dirbtines sudėtines akis. Miniatiūrinėms „vabzdžių“ akims sukurti projektui CURVACE skirta 2 mln. EUR ES lėšų. Jos turi didelį pramonės potencialą mobiliosios robotikos, išmaniųjų drabužių ir taikymo medicinoje srityse.   Ateityje dirbtinė sudėtinė akis galėtų būti naudojama srityse, kuriose itin svarbus panoraminis judesio nustatymas.

Gyvenimas kosminėje kolonijoje būtų visiškai skirtingas nei Žemėje. Gravitacija būtų praeities dalykas, visi gertų distiliuotą šlapimą, o naujos kartos užaugtų be jokių žingsnių ant planetos paviršiaus, rašo yahoo.com. Šiuo metu tokios idėjos yra tik fantastiniuose romanuose, tačiau 1000 metų laikotarpyje naujosios technologijos gali leisti kolonizuoti kosmosą ir visa tai paversti realybe.

Naujo tipo vaistas, galintis sunaikinti vėžines ląstelės, buvo pirmą kartą išbandytas ant žmonių, rašo telegraph.co.uk. Sautamptono universiteto mokslininkai sukūrė naują vaistą, norėdami išgydyti sunkaus tipo vėžį (kasos, galvos ir kaklo). Dabartinėmis priemonėmis kasos, galvos ir kaklo vežinius susirgimus yra itin sudėtinga pagydyti. Naujas vaistas padidina imuninės sistemos gebėjimą atpažinti vėžines ląsteles ir su jomis kovoti.

Mokslininkai išrado mirties testą, kuris gali parodyti kiek laiko tu gyvensi, rašo mirror.co.uk. Naudojant neskausmingą lazerį, kuris nukreiptas į odą gali parodyti kaip žmogaus kūnas kis bėgant metams. Tokį lazerį sukūrė mokslininkai. Lazerio spindulys yra visiškai neskausmingas, be to jis parodys ne tik, kiek metų tu dar gyvensi, bet gali aptikti vežinius susirgimus ir silpnaprotystę. Lazeris yra įmontuotas į panašų į laikrodį prietaisą, kuris irgi dėvimas ant riešo.

Šią savaitę Biržuose darbuojasi kelių šalių akademikų, renkančių informaciją apie čia gyvenusius žydus, ekspedicija. Studentai ir jiems vadovaujantys profesoriai tiria vietos žydų ir karaimų kapinių antkapius bei bendrauja su vyresniosios kartos biržiečiais, menančiais tarpukariu mieste gyvenusius žydus.

Korėjos mokslo ir technologijų instituto (Korea Advanced Institute of Science and Technology, KAIST) darbuotojai sukūrė magnetinį rašiklį, kuriuo galima ne tik rašyti telefono ar planšetinio kompiuterio ekrane, bet ir šiuos prietaisus valdyti rašiklio judesiais, net nesiliečiant prie ekrano. Beveik visi išmanieji telefonai turi įdiegtus magnetometrus – nedidelius magnetinio lauko jutiklius, naudojamus navigacijos, kompaso ar metalo aptikimo programėlėse.

Mokslininkai užaugino danties užuomazgas naudodami žmogaus šlapimą, rašo bbc.co.uk. Rezultatai, paskelbti žurnale „Cell Regeneration Journal“, parodė, kad šlapimas gali būti kamieninių ląstelių šaltinis, iš kurio galima išauginti mažas į dantis panašias struktūras. Mokslininkų komanda iš Kinijos tikisi, jog tokia technika gali būti pakoreguota, kad būtų įmanoma pakeisti prarastą dantį.

Liepos 11 d. Lietuvos kariuomenės Pabradės poligone Lietuvos karinių oro pajėgų Oro gynybos bataliono apžvalgos radarų periodiškai atliekamuose bandymuose dalyvavo Kauno technologijos universiteto Gynybos technologijų instituto mokslininkai, galėję pagal radarų duomenis įvertinti savo sukurtus raketinius taikinius.

2013 m. liepos 8 d., Vilnius – Lietuvos mokslų akademija paruošė trumpą mokslo populiarinimo vaizdo reportažą„Medicinos ateitis genomikos rankose“, kuriame vienas iš „Thermo Fischer Scientific“ vadovų pasakoja, kaip žmogaus genomo tyrimai pakeis žmonių gyvenimus.

Gebėjimas mesti kažkokį daiktą ar objektą didele jėga ir tiksliai buvo vienas kertinių momentų žmogaus evoliucijoje, tvirtina George‘o Washingtono universiteto mokslininkai, pateikdami savo tyrimų rezultatus žurnale „Nature“. Beisbolo kamuoliuko metimas 160 km/val. greičiu įmanomas tik dėl anatominių gebėjimų, kurie atsirado maždaug prieš du milijonus metų ir leido efektyviai bei saugiai užmušti stambius gyvūnus.

Drezdeno Fraunhoferio instituto (Vokietija) mokslininkai sukūrė naują akumuliatorių baterijų konstrukciją, kuri leis ličio – sieros akumuliatoriaus įkrovos periodiškumą pailginti net 7 kartus. Nedidelė energijos įkrovos talpa ir aukštos kainos kol kas tebėra pagrindiniai trūkumai, keliantys nemažai problemų daugeliui elektra varomų transporto priemonių.

Miuncheno technologijos grupės (MTG, Vokietija) mokslininkai kartu su AB “Metallux” specialistais baigia parengti serijinei gamybai, o vėliau pateiks ir rinkai naujai sukurtą jutiklių – daviklių sistemą, pritaikytą transporto priemonių vairuotojams. Tikimasi, jog ši įranga padės išvengti autoįvykių, kurie susiję su vairuotojų ribotomis fizinėmis galimybėmis dėl nuovargio, ligos ar ūmaus priepuolio.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) skelbia konkursą ir kviečia užsienio šalių lietuvių bendruomenes, Lietuvos mokslo ir studijų institucijas iki šių metų balandžio 30 d. siūlyti kandidatus mokslo premijoms užsienyje gyvenantiems lietuvių kilmės mokslininkams gauti. Premijų tikslas - skatinti išeivijos mokslininkus puoselėti lietuvybę ir siekti, kad jie garsintų Lietuvą, palaikytų glaudžius ryšius su Lietuvos mokslo bendruomene, aktyviai dalyvautų užsienio lietuvių bendruomenių veikloje.

Švietimo ir mokslo ministerija pranešė skelbianti konkursą ir kviečianti užsienio šalių lietuvių bendruomenes, Lietuvos mokslo ir studijų institucijas iki 2013 m. balandžio 30 d. siūlyti kandidatus mokslo premijoms užsienyje gyvenantiems lietuvių kilmės mokslininkams gauti. Premijų tikslas – skatinti išeivijos mokslininkus puoselėti lietuvybę ir siekti, kad jie garsintų Lietuvą, palaikytų glaudžius ryšius su Lietuvos mokslo bendruomene, aktyviai dalyvautų užsienio lietuvių bendruomenių veikloje.

Šiauliuose smogas tampa kasdienybe. Sausis buvo rekordinis pagal oro taršą kietosiomis dalelėmis. Mokslininkai atlieka tyrimą ir tariasi, ką daryti. Atliekų surinkėjai nuo lapkričio jaučia pakuočių badą – plastiką ar kartoną gyventojai kiša į krosnis. Pasiektas rekordas „Praėjusiais metais sustojome ties 35 dienų, kai oro tarša viršijo leistinas normas, riba, – sako Romaldas Šemeta, miesto Savivaldybės Aplinkos skyriaus vedėjas. – Bet šių metų sausis buvo rekordinis.

Londono universiteto (London Metropolitan University) mokslininkai priėjo prie išvados, kad klasikinės muzikos klausymasis prie vairo pavojingas vairuotojui. Mokslininkai nurodo, jog ši muzika silpnina reakciją ir dėmesį, o kai kurios kompozicijos veikia migdančiai. Mokslininkai sudarė savotišką „pavojingų“ kūrinių reitingą. Pirmojoje vietoje tarp kūrinių, kurių nerekomenduojama klausytis vairuojant, atsidūrė Bethoveno penktoji simfonija.

Lankasterio universiteto mokslininkai priėjo prie išvados, jog iš augalų žaliavos pagaminti biodegalai kenksmingi gamtai. Tyrėjai įvertino tokių greitai augančių medžių kaip tuopos, ievos, eukaliptai, laikomų idealia žaliava biodegalams gaminti Europoje, įtaką aplinkai. Mokslininkai pažymi, jog šiems medžiams augant, išsiskiria izoprenas, kuris susimaišo su ore esančiais teršalais ir kenkia aplinkai.

Mokslininkai nustatė, jog vos vienam specialiai atrinktų gyventojų procentui atsisakius nuosavų automobilių, likusių vairuotojų spūstyse praleidžiamas laikas galėtų sumažėti net iki penktadalio. Mokslinis darbas paskelbtas „Scientific Reports” žurnale, o sutrumpintas perpasakojamas Masačiusetso technologijos universiteto interneto puslapyje.

Visi tikime, kad Kūčių naktį Kalėdų Senis atneša dovanų visiems geriems pasaulio vaikams – na, ir jų nusipelniusiems suaugusiesiems... ...tačiau kaip jis sugeba tai padaryti pasaulyje, kur galioja griežti fizikos dėsniai, paaiškinimo tenka ieškoti jau ne pasakose, o šiuolaikiniame moksle. Ekstremalas „turbo“ rogėse Pasaulyje gyvena apie 2 milijardai vaikų.

Santa Cruzo grafystės (JAV, Kalifornija) pakrantėje sekmadienį aptikta šimtai į krantą išplautų negyvų kalmarų, informuoja „CBS San Francisco“. Pasak liudytojų, vadinamieji Humboldt kalmarai po sekmadienio potvynio patys pasilieka mirti krante. Liudytojai bandė dalį kalmarų nunešti atgal į vandenį, tačiau giliavandeniai padarai vėl išplaukdavo į krantą. Manoma, kad paprastai kranto niekada neišvystantys gyvūnai gali visiškai nesiorientuoti.

Beveik pusė britų vaikų nori suaugę tapti mokslininkais, rašo „The Telegraph“. Kaip rodo sociologų atlikta paklausa, kurioje dalyvavo Didžiosios Britanijos piliečiai nuo 8 iki 18 metų, apie 47 proc. vaikų svajoja apie mokslinę veiklą. Tarp populiariausių sričių vardinamos medicina ir aukštosios technologijos. Didelė dalis vaikų, norinčių savo darbinę veiklą paskirti mokslui, aiškina savo pasirinkimą tuo, kad tokį darbą dirbdami jausis laimingi.

Nauji tyrimai įspėja: senka laikas, likęs imtis konkrečių veiksmų ir išvengti tragiškų klimato šilimo padarinių, praneša „WorldBank.org“. Pasak specialistų, bendra pasaulio temperatūra per ateinančius 100 metų gali pakilti maždaug keturiais laipsniais, o tą mes pajusime didžiulėmis karščio bangomis bei smarkiai menkesniu žemės ūkio derliumi. Išnyks daugybė unikalių ekosistemų ir žymiai kils jūrų lygis.

Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisija kviečia teikti kandidatus stipendijai gauti. Rekomenduoti kandidatus turi teisę mokslininkai ir mokslo bei studijų institucijos. Nepriklausomybės stipendija yra skiriama humanitarinių ir socialinių mokslų jauniesiems mokslininkams už Lietuvos valstybingumo stiprinimui svarbius mokslo tyrimus. Konkurso dokumentų pateikimo pabaigoje, gruodžio 31 dieną, pretendentė ar pretendentas negali būti vyresni nei 33 metai.

Kaip atsiranda vėžys ir kaip jis progresuoja tyrinėjantis biochemikas Skirmantas Kriaučionis pastebi, kad tai nėra vienalytė liga. Anot jo, nustačius, kokie konkretūs pakitimai ląstelėse vėžinius susirgimus sukelia, būtų galima efektyviau juos gydyti. Jis – vienas trijų mokslininkų, praėjusią savaitę už tarptautinio lygio mokslo pasiekimus ir bendradarbiavimą su Lietuva atsiėmęs Švietimo ir mokslo ministerijos apdovanojimą.

Idėja durpes naudoti šilumos gamybai sėkmingai skinasi kelią. Brangios dujos ir kylanti biokuro kaina verčia ieškoti pigiausių šilumos šaltinių, rašo „Lietuvos rytas“. Sovietmečiu plačiai naudotos durpės vėl gali būti reikalingos šilumos ūkyje. Tuo kandidatą į premjerus Algirdą Butkevičių susitikime bandė įtikinti durpių pramonės atstovai. Pasitelkę mokslininkus, karjerų valdytojai sako, kad šiandien galima šildytis deginant durpes. Ir netgi tai atsieitų gerokai pigiau.

Lapkričio 8 dieną Švietimo ir mokslo ministerijoje bus teikiamos mokslo premijos užsienyje gyvenantiems lietuvių kilmės mokslininkams. Už tarptautinio lygio mokslo pasiekimus ir bendradarbiavimą su Lietuva šiemet bus apdovanoti trys užsienio lietuviai. Mokslo premijas pelnė Vokietijoje gyvenantis chemikas Vilius Lėnertas, biochemikas Skirmantas Kriaučionis iš Jungtinės Karalystės ir psichologas Romualdas Kriaučiūnas iš JAV.

Nustatyta, kad  8 proc. visų sapnų – seksualinio pobūdžio. Yra duomenų, kad apie 60 proc. vyrų ir 50 proc. moterų „žiūri“ erotinius sapnus. Pavyzdžiui, iš 500 moterų tai prisipažino net 240 moterų (beje,  111  moterų erotinis sapnas baigėsi orgazmu). Moterys dažnai tampa prievartautojų aukomis Tiesa, vyrų ir moterų erotiniai sapnai – skirtingi. Pavyzdžiui, vyrai dažniau sapnuoja, kad mylisi su kitomis, nepažįstamomis moterimis, kartais grupinį seksą.

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) pranešė kviečianti mokslininkus, tyrėjus ir studentus, turinčius idėjų, kaip mokslo žinias paversti verslu, dalyvauti konkurse. Konkurso dalyviai raginami įsteigti naują įmonę, kuri galėtų pateikti rinkai inovatyvų produktą, naują technologiją ar paslaugą. Konkursas dėl mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) rezultatų komercinimo yra organizuojamas šiais metais jau antrą kartą, sakoma agentūros pranešime.

Šeši Italijos mokslininkai ir vienas buvęs vyriausybės pareigūnas nuteisti kalėti po šešerius metus dėl 2009 metais Akvilos miestą nuniokojusio ir daug gyvybių nusinešusio žemės drebėjimo, skelbia BBC. Regioninis teismas įtariamuosius pripažino kaltais dėl daugybinio netyčinio nužudymo. Prokurorai tvirtino, kad kaltinamieji, ištyrę miestą drebinusius virpesius, pateikė apgaulingai raminamą ataskaitą prieš mirtiną žemės drebėjimą.

Sekmadienį Lietuva mini iškilaus dvasininko, poeto, mokslininko Jono Mačiulio-Maironio 150-ąsias gimimo metines. Maironis (tikroji pavardė Jonas Mačiulis, gimė 1862 m. spalio 21 d. (pagal Julijaus kalendorių) Pasandravio dvare, Šiluvos valsčiuje, Raseinių apskrityje. Gimė laisvųjų valstiečių šeimoje, tėvas buvo mažaraštis, bet iniciatyvus valstietis.

Bulgarijoje archeologai aptiko seniausią Europos miestą, gyvavusį daugiau nei prieš 6 tūkstančius metų. Profesorius Vasilis Nikolovas aptiko miestą netoli druskos įdubų Provadijos miesto kaimynystėje. Provadijos savivaldybė yra Varnos regione, Šiaurės rytų Bulgarijoje. Ten pat aptikta ir pirmoji druskos gamykla Europoje.

VšĮ Vilniaus turizmo informacijos centras ir konferencijų biuras pradėjo vykdyti Vilniaus konferencijų ambasadorių programą, kuria siekiama suburti įvairių sričių specialistus, kad jie savo profesiniais ir asmeniniais ryšius padėtų pritraukti į Vilnių daugiau tarptautinių mokslo ir verslo asociacijų renginių.