• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Mokslo elitas yra priverstas dirbti sukandęs dantis

 Jaunųjų mokslininkų, tų, kurie studijuoja doktorantūrą bei mokslininkų iki 35 metų, Lietuvoje yra apie 10 tūkst. Skaičius šalyje mažai skiriasi nuo kitų Europos Sąjungos šalių, tačiau, prakalbus apie investicijas, atlyginimus, mokslinės veiklos finansavimus, šie skirtumai išryškėja. Dauguma Lietuvos tyrėjų mano, kad investicijos į mokslą šalyje yra tik žodinės.

 Jaunųjų mokslininkų, tų, kurie studijuoja doktorantūrą bei mokslininkų iki 35 metų, Lietuvoje yra apie 10 tūkst. Skaičius šalyje mažai skiriasi nuo kitų Europos Sąjungos šalių, tačiau, prakalbus apie investicijas, atlyginimus, mokslinės veiklos finansavimus, šie skirtumai išryškėja. Dauguma Lietuvos tyrėjų mano, kad investicijos į mokslą šalyje yra tik žodinės.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

 Pasak Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos tarybos nario Aidžio Stuko, Lietuvos mokslininkai pagrindine šios srities problema įvardija mažą finansavimą.

REKLAMA

 „Doktorantas, kuris dažniausiai būna geriausias magistrantūros studentas, gauna tokią stipendiją, kuri prilyginama minimaliai mėnesio algai. Tai, manau, parodo, kokia yra situacija Lietuvoje“, – Žinių radijo laidoje „Ryto espresso” sakė A. Stukas.

 1000 Lt – ne pinigai

 Pašnekovas patikino, kad dažnas doktorantas turi atlikti įvairias veiklas savo institucijoje, universitete ar tyrimų institute, kad gautų papildomą atlygį ir išsilaikytų kaip Lietuvos pilietis. Finansinis nestabilumas ir valstybės investicijų stoka į mokslo sektorių, pašnekovo nuomone, verčia jaunuosius tyrėjus suktis kaip tik jie išmano.

REKLAMA
REKLAMA

 „Egzistuoja (red. past.) tiek mažas atlygis, tiek mažas mokslinės veiklos finansavimas, tačiau kas išryškėja dėl šios situacijos? Tai, kad Lietuvoje jaunieji mokslininkai neturi pakankamai laiko ir noro tęsti ar pradėti mokslinę veiklą. Kalbu apie tai, kad tik truputėlį mažiau nei 17 proc. tyrėjų gebėjo skirti mokslinei veiklai per savaitę 25–40 val. Ką tokie skaičiai rodo? Kad mokslininkai nesijaučia pakankamai finansiškai stabilūs ir negali skirti pakankamai dėmesio mokslui”, – tikino A. Stukas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

 Jo teigimu, dažniausiai doktorantai gauna vos daugiau kaip 1000 litų stipendiją į rankas. „Vienetai, kurie gauna apvalias sumas”, – savo nuomonę išsakė pašnekovas.

 Visgi A. Stukas pripažįsta, kad greitas, gudrus, protingas tyrėjas gali uždirbti ir iki 3000 tūkst. Patys mokslininkai norėtų į rankas gauti 3,5–5 tūkst.

REKLAMA

 Atlygis mokslinėje srityje priklauso nuo iniciatyvumo, patirties, socialinių įgūdžių.

 Kas sulaiko nuo emigracijos?

 Nors situacija šalies mokslinėje srityje nepavydėtina, mokslininkai neskuba palikti Tėvynės. A. Stukas pastebi, kad tai gali lemti du faktoriai.

 „Pirmasis lygmuo, kalbant sausio 13-tąją, tai išlieka patriotiškumas savo šaliai, mokslininkai jaučia norą likti čia ir kurti nuostabius dalykus. Antra vertus, ne visi gali išvykti dėl gebėjimo trūkumų, noro būti su šeima”, – teigė pašnekovas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų