Vienos iš ekspedicijos dalyvių, Vilniaus universiteto istorijos fakulteto docentės Jurgitos Verbickienės teigimu, su žydais bendravę lietuviai mini juos geru žodžiu bei vis dar išgyvena dėl holokausto.
"Tarpiniai medžiagos sisteminimai leidžia matyti keletą įdomesnių dalykų. Naratyvas, kurį turi biržiečiai apie žydus, yra gana skirtingas - žmonės dažnai mėgsta koncentruotis į holokausto įvykius ir jų aprašymą, nors klausimai yra daugiau kitos krypties. Dalis žmonių apie žydų bendruomenę, apie praeitį, apie kontaktus su žydais, vaikystės prisiminimus atsiliepia labai pozityviai. Du ryškesni momentai yra žmonėms traumą palikęs holokaustas, apie kurį patys lietuviai pradeda šnekėti kaip apie sunkius išgyvenimus, ir kitas momentas yra bandymas kalbėti apie žydų bendruomenę, su kuria buvo bendraujama, kaip be galo pozityvią", - BNS sakė istorikė.
Per savaitę, kurią ketina praleisti Biržuose, ekspedicijos dalyviai tikisi apklausti per 100 vietos gyventojų, kurie patys yra bendravę ar iš tėvų pasakojimų yra girdėję apie mieste gyvenusius žydus. Vyriausia istorikų kalbinta moteris, J.Verbickienės žiniomis, yra gimusi 1914 metais.
Žydų ir karaimų kapinių inventorizavimą ekspedicijos dalyviams padeda atlikti 30 iš Vokietijos atvykusių savanorių. Kol kas mokslininkai darbuojasi sutvarkytoje jų dalyje, tuo metu kapinių tvarkyti atvykę vokiečiai bei biržiečiai vaduoja likusią kapinių dalį iš žolės ir krūmų.
"Būtent šio tyrimo metu yra profesionaliai atliekamas kapinių apmatavimas, palaidojimų, eilių fiksacija ir stengiamasi užfiksuoti kuo daugiau palaidojimų, perskaitant epitafijas žydų antkapiuose", - apie atliekamą darbą pasakojo J.Verbickienė.
Jos teigimu, darbai jau davė įdomių rezultatų - tiesa, juos dar reikia patikrinti.
"Regis, jog specialistai, dirbantys kapinėse, neturi savo tyrimų praktikoje tokių epitafijų, kaip kad yra atrasta Biržuose - nebūdingų ir kitur tradiciškai nedaromų įrašų. Ar ši hipotezė pasitvirtins, kol kas sunku komentuoti, bet kelių dienų rezultatas rodo, kad galbūt egzistuoja atskira, kitokia tradicija, kur derinami standartiniai judaizmo reikalavimai su lokaliomis inovacijomis", - sakė ji.
Biržų rajono savivaldybė skelbia, kad savaitės viduryje mokslininkai jau buvo ištyrę 300 antkapių, seniausių kurių įrašai siekia XVIII amžių. Gali būti, kad pavyks rasti ir dar senesnių įrašų.
Surinktą informaciją ekspediciją organizuojanti žydų kultūros tyrėjus iš posovietinų šalių vienijanti organizacija "Sefer" planuoja išleisti atskira monografija. J.Verbickienės teigimu, tokios informacijos išsaugojimas yra ypač svarbus Lietuvos istorijai.
"Tai yra aktualu lietuvių bendruomenei, nes atliekant tokius tyrimus stengiamasi išsaugoti paveldą, bandoma užfiksuoti tai, kas nyksta. Tai yra ir tam tikrų Lietuvos istorijos puslapių atskleidimas", - mano mokslininkė.
Pasak jos, būtent Biržai šiai ekspedicijai pasirinkti neatsitiktinai: čia esančios bendros karaimų ir žydų kapinės - vienintelės tokios išlikusios. Istoriniu požiūriu įdomi ir daugiakultūrė miesto praeitis bei jo geografinė padėtis.
Ekspedicija baigsis pirmadienį, o jos duomenys turėtų būti susisteminti jau rudenį. Iki kitų metų vasaros turėtų būti išleista ir tyrimus apibendrinanti monografija.
Biržų turizmo informacijos centro duomenimis, 1941 metais mieste sušaudyta apie 3 tūkst. žmonių, iš kurių dauguma - žydai.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
