Nerimstant kalboms apie „protų nutekėjimą“, personalo specialistai prognozuoja – vis daugiau perspektyvių lietuvių mokslininkų grįš dirbti į mūsų verslo įmones arba apsispręs neišvykti. Lemiamą vaidmenį šiame procese turėtų vaidinti ne kuo aukštesnis atlyginimas, o galimybė mokslininkams save realizuoti, teigiama bendrovės „Master Class Lietuva“ pranešime. „Žinoma, mokslininkams, viliojamiems į verslo sektorių, svarbu atlyginimo dydis ir darbo sąlygos. Tačiau praktika rodo, kad ne jie dažnai lemia apsisprendimą. Tokius aukštos klasės specialistus ypač traukia galimybė atlikti jiems įdomius, prasmingus tyrimus, galimybė realizuoti save, kurti naujus produktus. Šiuo požiūriu juos galima lyginti su kūrybos darbuotojais“, – teigia Laura Duksaitė-Iškauskienė, tiesioginės darbuotojų paieškos įmonės „Master Class Lietuva“ vadovė.
Pasak L. Duksaitės, mokslininkų-darbuotojų paieškos procesas – savitas ir skirtingas negu, tarkime, pardavimo vadovų. Didelę dalį tokių darbuotojų Lietuvos verslas dabar „auginasi“ pats – ieško gabių studentų, finansuoja jų mokslus, tyrimus, priima atlikti eksperimentus ir pan. Taip pat vis didesnė dalis mokslininkų susigrąžinama iš užsienio, kur juos nubloškė „protų nutekėjimo“ banga.
Kita vertus, personalo specialistai pabrėžia, kad šiuolaikinio verslo ieškomas mokslininkas – ne vien tik su kolbomis laboratorijoje užsidaręs išradėjas. Jis turi būti įgijęs daugiau kompetencijų ir vykdyti tyrimus, kurie būtų orientuoti į vartotojus, turėtų praktinę naudą verslui.
„Darbdaviai ieško eksperto, kuris labai daug žinotų apie veiklos srities aktualijas, naujoves ir perspektyvas, būtų plataus mąstymo, kūrybingas. Verslo įmonėse mokslininkai būtinai turi sugebėti dirbti pagal apibrėžtas taisykles, planuoti ir laiku sukurti naujus produktus, pristatyti ir parduoti savo idėjas, mokyti vartotojus. Tokią patirtį žmonės kaupia gana ilgai, o sugebėjimai nelengvai išugdomi“, – teigia Daiva Lubinskaitė-Trainauskienė, įmonės „Thermo Fisher Scientific Baltics“ personalo direktorė.
Jos atstovaujama įmonė 2010-2012 m. priėmė 11 aukštos kvalifikacijos darbuotojų, kurie grįžo į Lietuvą iš užsienio, kur dirbo ar studijavo biotechnologijų tyrimų centruose.
Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. dauguma Lietuvoje daktaro mokslo laipsnį turinčių ir mokslinį darbą dirbančiųjų asmenų, t. y. 75 proc., vis dar darbavosi aukštojo mokslo sektoriuje. 16,7 proc. – valdžios sektoriuje. Kuomet verslo įmonių sektorius buvo priviliojęs tik 7,5 proc. tokių asmenų. Anot darbuotojų paieškos įmonės „Master Class Lietuva“ vadovės, kad kol kas reali situacija turėtų būti išlikusi panaši, tačiau ji sparčiai keičiasi.
