moksleiviai

Nauji mokslo metai šiemet prasidės rugsėjo 1-ąją. Tuo metu aukštosios mokykloms mokslo metus siūloma vėlinti. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) neatmeta galimybės, kad šiais mokslo metais moksleiviai turės galimybę sugrįžti į klases. Tai Vyriausybėje trečiadienį patvirtino ŠMSM kancleris Tomas Daukantas. „Mokslo metų pradžia bendrojo ugdymo ir profesinio ugdymo mokyklose prasidės rugsėjo 1-ąją.

Antradienį, liepos 21 d., Lietuvos abiturientai laiko fizikos valstybinį brandos egzaminą. Jį laikys beveik 2,4 tūkst. moksleivių. Valstybinių brandos egzaminų sesija prasidėjo birželio 22 d. ir truks iki liepos 21 d. Pakartotinė sesija vyks liepos 22-rugpjūčio 4 dienomis.  Šiemet abitūros egzaminus šalyje laiko daugiau nei 26 tūkst. moksleivių.

Pirmadienį, liepos 20 d., Lietuvos abiturientai laiko chemijos valstybinį brandos egzaminą.  Valstybinių brandos egzaminų sesija prasidėjo birželio 22 d. ir truks iki liepos 21 d. Pakartotinė sesija vyks liepos 22-rugpjūčio 4 dienomis.  Šiemet abitūros egzaminus šalyje laiko daugiau nei 26 tūkst. moksleivių.

Penktadienį beveik 16 tūkst. Lietuvos abiturientų bandė savo jėgas laikydami matematikos valstybinį brandos egzaminą (VBE). Deja, bent daliai jų egzamino užduotys pasirodė per sunkios. Abiturientai pripažįsta, kad pagrindiniu sunkumu ruošiantis brandos egzaminams buvo nuotolinis mokymasis. Portalas tv3.lt pasidomėjo, kaip šalies abiturientams sekėsi susidoroti su egzamino užduotimis. Pakalbinome moksleivius, egzaminą laikiusius Vilniaus Simono Stanevičiaus progimnazijoje.

Penktadienį, liepos 3 d., Lietuvos abiturientai bandys savo jėgas laikydami matematikos valstybinį brandos egzaminą. Jį laikys beveik 16 tūkst. moksleivių. Valstybinių brandos egzaminų sesija prasidėjo birželio 22 d. ir truks iki liepos 21 d. Pakartotinė sesija vyks liepos 22-rugpjūčio 4 dienomis.  Šiemet abitūros egzaminus šalyje laiko daugiau nei 26 tūkst. moksleivių.

Pirmadienį šalyje laikomas privalomas lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas. Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, iš viso egzaminą planuoja laikyti 28,3 tūkst. kandidatų – 26 tūkst. abiturientų ir per 2 tūkst. buvusių mokinių ir eksternų. Didžioji dalis – 17,3 tūkst. – abiturientų pasirinko laikyti valstybinį, 8,5 tūkst. – mokyklinį egzaminą.

Iki naujų mokslo metų teliko du mėnesiai, o mokyklos vis dar nežino, kokia tvarka vyks pamokos. Iki šiol Švietimo, mokslo ir sporto ministerija svarsto tris įmanomus scenarijus, kaip nuo rugsėjo 1-osios į mokyklas grįš moksleiviai. Tiesa, apie savo sprendimą ministerija mokyklas informuos tik rugpjūčio viduryje. Birželio viduryje ŠMSM pranešė kartu su švietimo bendruomene rengianti planus, kaip vyks mokymas nuo rugsėjo 1-osios.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) antikorupciniu požiūriu įvertino priėmimo į Vilniaus miesto savivaldybei pavaldžias bendrojo ugdymo mokyklas organizavimą. Taip pat nagrinėjo, kaip praktiškai vyksta moksleivių priėmimas penkiose Vilniaus mokyklose: Gedimino progimnazijoje, Emilijos Pliaterytės progimnazijoje, Žemynos progimnazijoje, Gabijos gimnazijoje ir Žvėryno gimnazijoje, rašoma pranešime spaudai.

Karantinas į Lietuvos abiturientų kasdienybę įnešė sumaišties ir nežinios, todėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) moksleiviams leido atsisakyti dalies pasirinktų brandos egzaminų. Labiausiai abiturientai skubėjo atsisakyti matematikos brandos egzamino, rečiau atsisakyta anglų kalbos valstybinio egzamino.

Lietuvos paaugliams klasės ir namų darbai kelia daugiausiai streso tarp visų bendraamžių Europoje. Nors tai nereiškia, kad Lietuvos moksleiviai Europoje išsiskiria gausiausiais namų darbais, šalies pedagogai vis tiek atkreipia dėmesį, kad šių dienų paaugliai patiria nemažą krūvį.

Prezidentas Gitanas Nausėda pritaria Vyriausybės siūlymams naikinti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų diskriminaciją mokyklose, bet ragina sprendimus priimti nedelsiant, o ne nukelti jų įsigaliojimą į 2025-uosius. Tarptautinę vaikų gynimo dieną G. Nausėda nuotolinėje konferencijoje problemas aptarė su įtraukiojo ugdymo ekspertais ir vaikus su negalia auginančius tėvus telkiančiomis organizacijomis.

Nuo šios savaitės Lietuvos mokykloms suteikta galimybė pradinukus mokyti ne tik nuotoliniu būdu, o ir klasėse. Netrukus taip mokytis galės ir vyresniųjų klasių moksleiviai. Tačiau tebelieka neaišku, kurios konkrečiai ugdymo įstaigos nusprendė priimti vaikus į klases, nes nei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), nei Lietuvos savivaldybių asociacija tokių duomenų neskelbia.

Lietuvoje ir pasaulyje siaučianti pandemija atskleidžia giliausias švietimo sistemos spragas, mano vieno Kauno technologijos universiteto fakultetų dekanas Ainius Lašas. Jo teigimu, šiuo metu Lietuvos švietimui trūksta skaitmeninės infrastruktūros bei investicijų į kokybišką nuotolinį mokymą, tačiau valstybė švietimui skirtus pinigus skiria mokyklų pastatų remontui.

Sunku patikėti, kad trisdešimties dešimtokų matematikos žinių patikrinimo rezultatų vidurkis gali nesiekti ar vos perkopti dvejetą. Tačiau būtent tokiais rezultatais švietimo specialistus ir Lietuvą 2016-aisiais pribloškė dvi Šilutės mokyklos. Švietimo reitingus sudarantys ekspertai tvirtina – blogiausių mokyklų viešinimas joms tik į naudą. Panašu, kad tai tiesa, nes abi Šilutės mokyklos per kelerius metus pasitempė ir demonstruoja kur kas geresnius rezultatus.

Viso labo tik kas ketvirta šalies mokykla nuo kitos savaitės atvers savo duris moksleiviams. Didžioji dalis jų dirbs, kaip ir beveik du mėnesius iki šiol, – nuotoliniu būdu. Toms ugdymo įstaigoms, kurios nuspręs vykdyti pamokas gyvai, teks laikytis griežtų saugumo reikalavimų – užtikrinti bent vieno metro atstumą tarp moksleivių ir pasirūpinti, kad dauguma veiklų vyktų lauke. Savivaldybių pateikti duomenys rodo, kad dauguma mokyklų – beveik 75 proc.

Moksleivių ir studentų per metus sumažėjo 8,3 tūkst., bendras besimokančiųjų ir studijuojančių skaičius šių mokslo metų pradžioje siekė  459,4 tūkst., penktadienį skelbia Statistikos departamentas. 2019-ųjų rudenį į bendrojo ugdymo mokyklas priimta 29,8 tūkst. pirmokų – jų skaičius, lyginant su situacija prieš metus, padidėjo 1,1 tūkstančiu. Iš viso mokslo metus 2019-aisiais pradėjo 325,7 tūkst. moksleivių. Brandos atestatus gavo 21,5 tūkst. abiturientų, t.y. 1,6 tūkst.

Jau beveik du mėnesiai, kaip Lietuvos pedagogams teko prisitaikyti prie paskubomis visoje šalyje įvesto nuotolinio ugdymo. Galbūt būtent dėl to, kad iki šiol plačiai nenaudotas mokymo būdas įgyvendintas taip staigiai, švietimo bendruomenė mato jame ne vieną spragą. Kritikos sulaukia ir švietimo ministro komunikacija, ir mokytojų darbas iki išnaktų. Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas ir mokytojas Dr.

Seimui pateiktas siūlymas skirti premijas aukštų pasiekimų mokiniams, taip pat mokytojams, kitiems ugdymo specialistams. Šią savaitę Švietimo įstatymo pataisas Seime pristatęs švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius sakė, kad Lietuva yra vienintelė Baltijos šalyse, tokių skatinimo priemonių neįtvirtinusi įstatyme.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentė Kristina Jarienė ketvirtadienį pristatė tyrimą ir įspūdingus skaičius apie moksleivių lytinius santykius. „Apklausus beveik 10 tūkst. Lietuvos moksleivių, kurie yra vienuoliktokai ir dvyliktokai, paaiškėjo, kad beveik 34 proc. jų jau turi lytinius santykius. Berniukai, aišku, jie aktyvesni ir jie turi netgi daugiau lytinių partnerių. Iš visų berniukų, kurie turi santykių, tai jie turi net keturias ir daugiau partnerių.

Koronavirusas Lietuvoje kaip reikiant pakeis švietimo sistemą net ir kitais mokslo metais. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius svarsto, kad nuo rugsėjo 1-osios šalies mokyklos turėtų derinti nuotolinį ir kontaktinį ugdymą. Pasak ministro, grįžimas į mokyklas dar šiais metais gali būti gera repeticija prieš rugsėjo 1-ąją, nes tikėtina, kad ir kitais mokslo metais mokyklose teks laikytis saugumo ir higienos priemonių bei derinti nuotolinį ir kontaktinį ugdymą.

Tūkstančiai Vengrijos moksleivių pirmadienį pradėjo laikyti egzaminus, nors mokyklos iš esmės tebėra uždarytos net ir švelninant dėl koronaviruso įvestus suvaržymus. Praėjusią savaitę premjeras Viktoras Orbanas leido sušvelninti komendanto valandos režimą šalyje, išskyrus Budapeštą, tačiau mokyklos turi likti uždarytos bent iki gegužės pabaigos. Daugiau kaip 80 tūkst. moksleivių ir 6 tūkst.

Dėl karantino Lietuvoje įvedus nuotolinį ugdymą, moksleiviai, kuriems mokykloje skiriamas nemokamas maitinimas, gauna sausus maisto davinius. Tačiau sostinėje maisto davinius dviejose skirtingose mokyklose gaunanti šeima stebisi, kodėl davinių sudėtis tokia skirtinga. Pasirodo, kad kiekviena mokykla laisva spręsti, kokį maistą teikti savo moksleiviams, atsižvelgiant į valstybės skirtas lėšas.

Numatoma, kad 2020 m. valstybės lėšomis į aukštąsias mokyklas bus priimta 16,5 tūkst. pirmakursių: iš jų 10,3 tūkst. į universitetus, 6,2 tūkst. į kolegijas. Tai 25 proc. daugiau nei buvo numatyta pernai.

Prancūzijoje mokytojai negali palaikyti ryšio su tūkstančiais moksleivių ir užtikrinti, kad jie toliau mokytųsi, nors negali fiziškai dalyvauti pamokose dėl karantino priemonių, taikomų siaučiant koronaviruso epidemijai, antradienį pareiškė švietimo ministras Jeanas-Michelis Blanquer.     „Mūsų preliminariais paskaičiavimais, per dvi praėjusiais savaites tam tikra prasme „praradome“ 5–8 proc. moksleivių“, – televizijai „CNews“ sakė ministras.

Lietuvoje laikinai sustabdytas ugdymo procesas, kol kas neaišku, kiek laiko po dabar trunkančių atostogų moksleiviai turės mokytis iš namų. Paskelbus karantiną šalyje sustabdyta ir popamokinė veikla, tačiau ją organizuojančios įstaigos jau ruošiasi dirbti nuotoliniu būdu ir moksleivius po pamokų užimti visiškai nemokamai. Pirmadienį Lietuvoje įsigaliojo karantinas.

Vykstanti švietimo įstaigų reforma daug aistrų kelia visoje Lietuvoje, o Kazlų Rūdoje sukėlė tikrą audrą. Mokytojai įtaria, kad reforma politizuota ir galbūt su nepotizmo apraiškomis. Jiems įtarimų sukėlė kelios kaimo mokyklos, kurios kol kas išbrauktos iš reorganizavimo, tai yra prijungimo prie didesnių mokyklų, o vienoje dirba šalies ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio sesuo, kitose – tarybos narių šeimos nariai.

Kauno rajonas vietų ikimokyklinėse įstaigose trūkumą sprendžia įkūręs pirmuosius Lietuvoje šeimos darželius. Juose prižiūrimi penki mažyliai, tiesa, tėvai naujovę kol kas vertina atsargiai. Švietimo specialistai pripažįsta, kad itin sparčiai augančiam rajonui darželių tiesiog nėra kur statyti, o dar ir miestas pagilino problemą drastiškai padidinęs mokestį ne kauniečių vaikams. Kas rytą į pakaunėje gyvenančios Jolitos namus skuba mažyliai.

Sparčiai pasaulyje plintančiam koronavirusui patekus ir į Lietuvą, Raseinių Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos moksleiviai sunerimę, kodėl iš Italijos grįžusiems mokiniams ir mokytojai leidžiama lankytis mokykloje, nepaisant to, kad Italijoje siaučia koronavirusas. Nors Sveikatos apsaugos ministerija iš Šiaurės Italijos grįžusiems mokiniams ir mokytojams rekomenduoja dvi savaites izoliuotis, mokyklos direktorius užtikrina – visi keliautojai sveiki.

Seimo nariai valstiečiai Vida Ačienė ir Valius Ąžuolas Seime registruoja Švietimo įstatymo pakeitimus, kurie įpareigos vietos savivaldybes prieš optimizuojant ar uždarant švietimo įstaigas regione atsižvelgti į mokyklų tarybos ir bendruomenių lūkesčius. Kaip teigė Seimo narė valstietė Vida Ačienė, įstatymo pataisas paskatino bendruomenių skundai, kad optimizuojant mokyklų tinklą į gyventojų nuomonę esą neatsižvelgiama.

Apie švietimo sistemą šiek tiek iš kitos pusės. Mokyklose mažėja vaikų, tad ypač kaimo įstaigos balansuoja ties išnykimo riba. Štai Lazdijų rajono valdžia peržiūrėjo savo švietimo įstaigas ir net patys nustebo. Pasirodo, yra dar ir tokių mokyklų, kur darbuotojų beveik tiek pat, kiek mokinių. Tokioms mokykloms skiriami didžiuliai pinigai. Ir dirba ten ne bet kas, o ištisos šeimos ir giminaičiai. Lazdijų rajono Stebulių kaimo mokykloje mokosi 47 mokiniai. Tiesa, šiuo metu čia pamokos nevyksta.

Didesnis dėmesys moksleivių atskirties mažinimui, ikimokykliniam ugdymui, didesnis mokslo ir inovacijų finansavimas ir kokybiško mokyklų tinklo kūrimas – tokius pagrindinius tikslus švietime kelia prezidentas Gitanas Nausėda kartu su politinių partijų ir švietimo bendruomenės atstovais. Trečiadienį prezidentūroje švietimo ir mokslo bendruomenės ir politinių partijų atstovai kartu su prezidentu Gitanu Nausėda aptarė, kokių neatidėliotinų sprendimų reikia švietimo srityje.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) siūlymui valstybei finansiškai skatinti gabiausius mokinius. Šiuo metu moksleivių paskatos būdus sprendžia tik savivaldybės ar švietimo įstaigos. ŠMSM siūlo, kad finansinėmis ir kitomis priemonėmis aukštų ugdymosi rezultatų pasiekę vaikai galėtų būti skatinami iš valstybės biudžeto lėšų pagal švietimo ministro nustatytą tvarką. Toliau pataisos bus svarstomos Seime.

Neformaliajam ugdymui savivaldybėms, kaip ir pernai, skiriama 12 mln. eurų, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Ministerija pabrėžia, kad krepšelio dydis, kaip ir 2019-aisiais, galės svyruoti nuo 10 iki 20 eurų, o konkrečią sumą nusistato savivaldybė.  Pasak ŠMSM, šiemet savivaldybės pasirašė papildomus susitarimus su Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centru dėl veiklų pratęsimo iš sutaupytų 1,3 mln. eurų.

Dalyje Vilniaus mokyklų anglies dvideginio (CO2) koncentracija ore nuolat viršija rekomenduojamas normas, vietomis – net penkis kartus. Specialistai teigia, kad tokia prasta oro kokybė neigiamai atsiliepia ne tik moksleivių sveikatai, bet ir pasiekimams.

Mokytojas pakėlė vaiką už ausies, ją pasuko, o tuomet ėmė moksleivį smaugti, apie tokį šią savaitę įvykusį incidentą pasakoja galimai nukentėjusio trylikamečio tėvas. Tuo metu mokyklos vadovybė tokį įvykį neigia ir tvirtina, kad smurto apraiškų mokykloje išvis nebūna. Apie galimą smurtą informuoti vaiko teisių specialistai ir policija.

Policijos pareigūnai praneša, kad sausio 20 d. 8.50 val. Radviliškyje, Lizdeikos gatvėje esančioje gimnazijos, tarp dviejų tos pačios klasės mokinių kilo konfliktas. Pirminiais duomenimis, koridoriuje tarpusavyje susimušė du mokiniai, gimę 2003 metais. Vienas jų dėl galvos sumušimo ir smegenų sukrėtimo gydomas Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikoje.

Vis daugiau šeimų Lietuvoje nusivylę valstybine švietimo sistema reikalauja teisės mokyti savo vaikus namuose. Seimas įstatyme tokią teisę jau įrašė, tačiau kokios teisės ir pareigos bus užkrautos tėvams, dar nežinia. Tėvai nori kuo daugiau laisvės, tačiau politikai jau ruošia ribojimų arsenalą – esą mokymas namuose privalo atitikti visus vaiko interesus. Finansininkas Kristijonas su fotografe Agne gyvena Vilniaus Senamiestyje ir augina tris vaikučius.

Keičiantis laisvalaikio ir mitybos įpročiams, Lietuvoje daugėja antsvorį ir nutukimą turinčių moksleivių, rodo naujas tyrimas. Higienos instituto duomenimis, praėjusiais metais per didelį svorį turėjo 21,6 proc. moksleivių nuo 7 iki 17 metų amžiaus – tai vienu procentiniu punktu daugiau nei dvejais metais anksčiau. Visuomenės sveikatos specialistai teigia, kad didesnį nutukimą lemia technologiniai pokyčiai bei žalingi mitybos įpročiai.

Motinai pradėjus viešai stebėtis, kodėl jos nepilnametis vaikas mokykloje be tėvų žinios turi pildyti anketą, kurioje prašoma detaliai aprašyti šeimos padėtį, visuomenė susidomėjo, kas yra tas socialinis pasas, kuriam gauti neva ir buvo skirta anketa. Portalas tv3.lt plačiau pasidomėjo socialinio paso koncepcija. Tačiau aiškėja, kad motinos paviešinta anketa galėjo neturėti nieko bendro su socialiniu pasu.

Totorijoje (Rusija) policija surengė protesto akcijų išvaikymo mokymus vienos iš mokyklų kieme. Atvykę pareigūnai paprašė moksleivių juos „provokuoti“, o paskui panaudojo prieš mokinius spec. priemones. Jaunuoliai skundžiasi, kad „liko mėlynės“. Dėl šio įvykio jau atleisti jį organizavę asmenys, respublikos VRM vadas – įspėtas. Novotroicko mokykloje surengę savo improvizuotą pasirodymą policininkai liko nesuprasti.

Siaubingas išpuolis sukrėtė Kauno Tado Ivanausko progimnazijos bendruomenę. Mokyklos teritorijoje lakstė nuogas vyras, pagriebęs laikė antrokes, jas lietė, galimai trynėsi ir net bandė bučiuoti. Vyras sulaikytas. Jis blaivus, ar vartojęs  narkotikų – paaiškės po tyrimo. Po įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl seksualinio prievartavimo. Pirmadienio popietę išpuolis pašiurpino Šilainių gyventojus. Tado Ivanausko progimnazijos kieme bėgiojo nuogas vyras.

Dalis politikų bei psichologų nusitaikė į mobiliuosius telefonus, kuriuos vaikai atsineša į mokyklas. Seime surengtoje diskusijoje nuskambėjo ir draudimų motyvas – esą vertėtų pasinaudoti prancūzų pavyzdžiu ir mokyklose vaikams visiškai neleisti naudotis telefonais. Nors tokiems svarstymams parlamentarai žalios šviesos kol kas nejungia, pedagogai ir tėvai šiaušiasi. Šalies mokyklose, ko gero, nesutiksime nė vieno vyresnių klasių moksleivio, neturinčio išmaniojo telefono.

Viena Alytaus mokyklos bendruomenė liko šokiruota, kai sužinojo, kad vietos valdžia ruošiasi nugriauti jų mokyklą ir paskui pastatyti naują. Niekas nesupranta, kodėl užsimota griauti vėliausiai pastatytą miesto mokyklą. Pastatui – 30 metų. Žmones šokiruoja ir kaina. Mokyklos nugriovimas miesto biudžetui atsieitų 5 milijonus eurų. Alytaus Likiškėlių progimnazijoje pastaruoju metu tvyrp nerimo nuotaikos. Vietos valdžia sprendžia – nugriauti šią mokyklą ar ne.

Lietuvos moksleivių skaitymo gebėjimai niekaip nepasiekia tarptautinio vidurkio, tai parodė periodiškai visame pasaulyje atliekamas tyrimas. Tiesa, rezultatai nežymiai pagerėjo ir tai pradžiugino švietimo, mokslo ir sporto ministrą. Tačiau ekspertai tikina, kad džiaugtis čia nėra ko. Patys mokiniai sako, kad jiems daug įdomiau skaityti straipsnelius internete, o ne ilgus grožinės literatūros kūrinius. Ir turi originalių atsakymų, kodėl berniukai skaitymo gebėjimais niekaip nepaveja mergaičių.

Tėvai, svarstantys, į kurią mokyklą leisti savo atžalas, kad šios gautų kuo geresnes žinias, galėtų pradėti dairytis ir į privačias ugdymo įstaigas, nes šių vardai kyla vis aukščiau šalies mokyklų reitinge ir iš geriausiųjų dešimtuko išstumia net kai kurias elitines lyderes.

Lietuvos 15-mečių moksleivių skaitymo, matematinių gebėjimų ir gamtamokslio rezultatai per trejus metus paaugo tik truputį, o pagal savo sugebėjimus šiose srityse Lietuvos moksleiviai rikiuojasi per vidurį tarp 79 pasaulio valstybių, skelbia EBPO tyrimas. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) antradienį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje pristatė naujausio tarptautinio mokinių pasiekimų tyrimo rezultatus.

Klasės, kuriose vienu metu mokosi skirtingų klasių moksleiviai, tebėra vienu didžiausiu sparčiai nykstančių Lietuvos regionų galvos skausmu. Vietiniai merai pripažįsta, kad jungtinių klasių situacija sudėtinga ir sunkiai sprendžiama, o švietimo ekspertai ir valstybės auditoriai grūmoja pirštu, kad tokios klasės žlugdo jaunus moksleivius ir neigiamai paveikia jų mokymosi rezultatus. Jungtinės klasės dažniausiai sudaromos regionuose, nedidelėse mokyklose, kuomet neužtenka mokinių vienai klasei.

Išgirdę, kad vaikai užaugo mokydamiesi ne mokykloje, o namuose, dalis žmonių turbūt pagalvotų, kad jiems tokio išsilavinimo neužtenka, tėvai negali atstoti mokytojų. Tačiau dvi savo atžalas namuose ugdžiusios motinos neigia šį mitą ir dalinasi savo patirtimi, ugdant vaikus namuose. Savo vaikus namuose ugdžiusi keturių vaikų mama Fausta Kybartienė ragina nemanyti, kad įstatymais uždegus žalią šviesą mokymui namuose, ištuštės mokyklos ar mokytojai neturės darbo.

Ne vienerius metus iš eilės prastėjant Lietuvos moksleivių matematikos ir kitų tiksliųjų mokslų pasiekimams, nenuostabu, kad korepetitorių paslaugos tampa ištisu verslu. Vis dėlto papildomos pamokos pagilinti savo žinias prieš egzaminus pasiekiamos toli gražu ne visiems – tokių pamokų kaina svyruoja nuo 5 iki 35 eurų už vieną pamoką, o specialisto paslaugos įmonėje gali kainuoti ir visus 150 eurų už keturias pamokas.