Šalies mokyklose, ko gero, nesutiksime nė vieno vyresnių klasių moksleivio, neturinčio išmaniojo telefono. O ir vis daugiau mažųjų po koridorius laksto su mobiliaisiais rankose. Tiesa, tokios šiuolaikinių technologijų tendencijos neramina psichologus.
Štai Vilniaus universiteto filosofijos fakulteto profesorė Roma Jusienė sako, kad jaunimas gali tiesiog įnikti į ekranus ir paskęsti interneto platybėse. Be visos naudingos ir pramoginės informacijos, ten esą slypi ne tik psichologiniai, bet ir fiziniai pavojai. Pasak pašnekovės, ilgi vakarai ne aktyviai žaidžiant, bendraujant, o sėdint prie telefono gali sutrikdyti gebėjimą reguliuoti emocijas ir net lemti vaikų antsvorį.
„Turi mažiau gyvo bendravimo, santykio su kitais žmonėmis, ypač artimais žmonėmis ir jaučiasi vienišas. Jaučiasi labiau prislėgtas. Randame, kad vaikai, kurie šeimoje ir aplinkoje patiria daugiau streso, daugiau laiko leidžia prie ekranų“, – sako R. Jusienė.
Apie galimas žalas prabilus psichologams, įsitraukė ir politikai. Štai Seimo savižudybių ir smurto prevencijos komisijoje kilo siūlymų imti pavyzdį iš Prancūzijos. Prieš metus šioje Vakarų Europos šalyje moksleiviams iki 14–15 metų buvo uždrausta mobiliuosius neštis į pamokas. Komisijos narys, valstietis Zenonas Streikus sako, kad toks būdas yra geras, mat esą vaikas sau mobiliojo, kaip ir saldainių, neuždraus. Konservatorė kalba kiek švelniau – esą politikai ne naujiems draudimams ruošiasi, o žada tarti patariamąjį ar rekomendacinį žodį.
„Jie daro neigiamą įtaką vaikams, kurie be saiko naudojasi šia technologija, tai ši problema neturi būti tik šeimos ar gydytojo, jei jau vaikui išsivysto priklausomybė, bet apie tokį dalyką turi būti kalbama valstybės lygmeniu“, – teigia Seimo narė Irena Hasse.
Tiesa, dalyje šalies mokyklų jau ir dabar taikomi apribojimai. Štai Vilniaus rajono Maišiagalos kunigaikščio Algirdo gimnazijoje vaikai patys gaminosi medines dėžutes, kuriose prieš pamokas palieka telefonus. Sėdėti sukišus nosis į išmanųjį draudžiama ir sostinės Emilijos Pliaterytės progimnazijoje. Tiesa, direktorius Gintaras Alfonsas Petronis priduria, jog tai nereiškia, kad telefonas yra tarsi nusikaltimo įrankis.
„Mūsų mokykloje pamokų metu yra uždrausta naudotis telefonais, bet yra ir išimčių. Jei yra kažkoks praktinis darbas ir vaikas nori parodyti tėvams, ką yra padaręs per pamoką, tai kodėl jis negali nusifotografuoti, nemanau, kad tai yra blogai. Svarbiausia yra susitarti“, – pasakoja progimnazijos direktorius Gintaras Alfonsas Petronis.
Progimnazijos moksleiviai sako, kad draudimas naudotis mobiliaisiais per pamokas – jokia ne tragedija, tačiau jei telefonai būtų apriboti visą laiką, nepatogumų galėtų kilti:
„Susisiekti su tėvais ir matyti, kas vyksta pasaulyje tuomet, kai esi mokykloje. Jei to negalėtum, tai būtų blogai iš dalies. Negali būti izoliuotas nuo pasaulio.“
„Per pertrauką aš telefonu naudojuosi labiau dėl atsipalaidavimo. Pavyzdžiui, muzikos pasiklausyti ar pažaisti kažką.“
„Naudoju telefoną nusiraminimui, nes pamokos intensyvios, mes daug mokomės ir telefonas padeda nusiraminti, bet, manau, rasčiau ir kitų priemonių išlikti ramiai.“
Seimo narė Aušrinė Armonaitė mano, kad politikams į mokyklų gyvenimą kištis nederėtų, esą kiekviena ugdymo įstaiga turi pati aiškintis, ar mobilieji yra problema ir kaip ją spręsti. O prie to turi prisidėti ir moksleiviai, jų mokytojai, tėvai:
„Turime ugdymo sistemoje į išmaniąsias technologijas žiūrėti ne tik per grėsmes, bet ir per galimybių prizmę. Tai gali būti labai naudinga ugdymo procese. Vėlgi, bet tai ne Seimo nariams iš Seimo salės spręsti. Tai turi daryti specialistai, kurie dirba su vaikais. Politikai turi užtikrinti, kad švietimo sistema būtų finansuojama, kad būtų kokybiška.“
Draudimams nepritaria ir tėvų forumas. Pasak Kęstučio Mikolajūno, tokius vaikų įpročius reikėtų įdarbinti, tarkim, skirti užduotis ar namų darbus, atliekamus mobiliaisiais telefonais.
„Telefonas nėra tik telefonas, tai yra minikompiuteris, kuriame galima susirasti žinias, jas pasitikrinti. Vaikai naudojasi transporto programėlėmis. Jas žino ir autobusų grafikus. Jie lengviau perima tas technologijas“, – teigia tėvų forumo atstovas Kęstutis Mikolajūnas.
Nesvarbu, kaip būtų, besaikis spoksojimas į telefono ekraną išties gali pakenkti. Visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos specialistas Marius Urbonas primena, kad naudojantis mobiliaisiais kas pusvalandį derėtų daryti pertraukas, vengti tai daryti tamsoje.
„Tai būna tam tikras susikūprinimas ir regos įtampa dėl smulkaus. Judančio bei spalvoto vaizdo. Ir dažnai jaunimas mėgsta naktimis tikrinti mobilaus telefono informaciją, skaityti“, – teigia skyriaus vedėjas Marius Urbonas.
Seimo savižudybių ir smurto prevencijos komisija, apklaususi mokyklas, savo siūlymus žada pateikti iki pavasario.
