mokslas

Europai siekiant tapti atsinaujinančių energijos šaltinių lydere, Lietuva sparčiai kuria  inovacijas, padedančias užtikrinti vartotojui švarią, patikimą ir sumaniai naudojamą energiją.   Lietuvos verslininkai bendradarbiaudami su mokslu  ėmėsi ambicingo iššūkio - užauginti milijoną  medžių, tai yra energetinę plantaciją, panaudojant visas miesto atliekas.

Mokslo ir verslo tandemas sukūrė aukso vertės unikaliais trąšas ir surado formulę, gebančią  kibirą uogų paversti maža it LEGO kaladėle.   Į kokią dirvą nukeliaus sėklytė ir kokį pirmą kąsnį ragausime tai agroinovacijų ir maisto technologijų uždavinys. Lietuvių mokslininkų sukurtos, natūralios organinės trąšos, pagamintos iš galvijų komposto, garantuoja sveiko ir ekologiško maisto kelią į jūsų lėkštę.

Naujausias Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) moksleivių gebėjimų tyrimas rodo, kad pagal visus vertintus kriterijus Lietuvos penkiolikmečių raštingumas ir toliau nesiekia EBPO šalių vidurkio. Dar blogiau yra tai, kad beveik nemažėja itin prastai besimokančių moksleivių dalis. Nors tokie rezultatai labai liūdina, tačiau jie nestebina. Pirmą kartą Lietuvos moksleivių gebėjimus EBPO vertino 2006 metais, o nuo tol visais metais Lietuva atsiliko nuo EBPO vidurkio.

Vienos po kitų į piketus ir streikus eina vis daugiau profesinių sąjungų – medikai, mokytojai, vežėjai, ūkininkai, socialiniai darbuotojai, o statutiniai pareigūnai, nors ir nestreikuoja, negali pažadėti, kad to nesiims. Dalies šių profsąjungų atstovai Seimo narių prašo dėmesio jų problemoms, vardindami skaudulius nuo neadekvačiai mažų atlyginimų iki mirtinų smurto atvejų darbe.

Unikalūs lietuvių išradimai kuria naują istoriją biotechnologijų industrijoje. Ląstelės – kovotojos nugali vėžį, o 3D lazeriniai spausdintuvai – geba atkurti kaulą! Mokslo ir verslo bendradarbiavimo galia kuria stebuklus. Sunku patikėti, bet mes patys savo ląstelių pagalba galime įveikti vėžį. Dentritinių ląstelių vakcina – lietuvių mokslininkų vystoma technologija, padedanti beveik pusei sergančiųjų visiškai įveikti ligą.

Viena JAV medicinos bendrovė nustatė naują žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) potipį ir pareiškė, kad šis atradimas rodo, jog moderniausi genomo sekų nustatymo metodai padeda tyrėjams užbėgti už akių mutacijoms. Naujasis ŽIV-1 M grupės L potipio virusas buvo aptiktas trijų žmonių kraujo mėginiuose, paimtuose nuo 9-ojo dešimtmečio iki 2001 metų Kongo Demokratinėje Respublikoje, ketvirtadienį pranešė bendrovės „Abbott“ laboratorija.

Švietimas įvardijamas kaip svarbiausia ir prioritetinė sritis Lietuvoje, nes tai valstybės bei jos piliečių visuomenės pamatas. Tačiau Vyriausybės pristatytame ateinančių metų biudžete, tai neatsispindi. Analizuojant finansavimo paskirstymą, matome, kad „švietimas“ ir „prioritetas“ neturi nieko bendro. Pasikartojantys pažadai Galima būtų pasidžiaugti, kad bendras finansavimas švietimui, palyginus su praėjusiais metais, auga 97 mln.

Graužikų smegenys kur kas pajėgesnės, nei buvo manyta iki šiol. Žiurkės – vairuoja, tik ne mūsų didelius automobilius, o mažas specialiai joms mokslininkų pagamintas mašinėles. Elektra varomi ratukai apačioje, vietoje automobilio kėbulo – plastikinis indelis. Už vairo žiurkė. Ir taip – ji pati vairuoja, letenėlėmis liesdama specialius metalinius strypelius. Žiurkių dydžio mašinėles sukonstruoti sumanė Ričmondo universiteto mokslininkai Virdžinijoje, JAV.

Ne vienerius metus iš eilės prastėjant Lietuvos moksleivių matematikos ir kitų tiksliųjų mokslų pasiekimams, nenuostabu, kad korepetitorių paslaugos tampa ištisu verslu. Vis dėlto papildomos pamokos pagilinti savo žinias prieš egzaminus pasiekiamos toli gražu ne visiems – tokių pamokų kaina svyruoja nuo 5 iki 35 eurų už vieną pamoką, o specialisto paslaugos įmonėje gali kainuoti ir visus 150 eurų už keturias pamokas.

Jis protingas ir perduoda išmoktas pamokas savo giminaičiams, nors ir neturi smegenų. Panašus į gleives ir perpjautas pusiau vos per 2 min. sugyja… Netrukus pamatysite būtybę, kuri mokslininkams iki šiol yra viena iš gamtos paslapčių – ir ji pirmą kartą demonstruojama muziejuje Paryžiuje. Pirmą kartą Paryžiaus muziejuje demonstruojamos geltonas kerpes primenančios gleivės per valandą gali nukeliauti 4 cm. Ir joms nebaisios jokios kliūtys – mat išmoksta jas įveikti.

„Įprastai nesulaukiu skambučių 5 val. ryte, bet žinojau, kad šiandien – „Nobelio pirmadienis“. Taigi tikėjausi arba labai nelaiku paskambinusio žmogaus, arba neapsakomai gerų naujienų. Širdis ėmė greičiau plakti, tas momentas buvo siurrealus“, – pirmadienį „Reuters“ sakė Amerikos Dana-Farber vėžio instituto ir Harvardo medicinos mokyklos mokslininkas Williamas Kaelin.

Mokslininkai „ištaisė“ tyrimą dėl taip vadinamų „ragų“ paauglių pakaušyje susiformavimo. Pasirodo, kad tai nėra susiję su išmaniaisiais telefonais, kaip buvo skelbiama anksčiau. Maža to, tyrimo autorius buvo apkaltintas interesų konfliktu. Mokslo naujienų žurnalas „Scientific Reports“ turėjo redaguoti jau publikuotą mokslinį tyrimą, kuriame buvo kalbama apie „raginių ataugų“ atsiradimą pas paauglius dėl nuolatinio sulinkimo sėdint, įnikus į išmaniuosius telefonus.

Mokslas suteikia viltį paralyžiaus ištiktiems pacientams vieną dieną atsistoti ant kojų. Štai galūnių nevaldantis vyras išmėgino eksperimentinį mintimis valdomą prietaisą egzo-skeletą ir po daugybės metų pats žengė pirmuosius žingsnius. 28-erių vyras dėl paralyžiaus nevaldo nei rankų, nei kojų, tačiau po dvejus metus trukusių eksperimentų jis kaupiasi pirmiesiems žingsniams su mintimis valdomu prietaisu – egzo-skeletu. Ir jam pavyksta.

„Ieškau darbo“ – tokiais žodžiais Tarptautinės mokytojo dienos išvakarėse dalinasi ketvirtadienį iš mokyklos atleista anglų kalbos mokytoja, turinti daktaro laipsnį, bet išgirdusi, kad jos kvalifikacija netinkama. „Ketvirtadienis, mokytojų dienos išvakarės. 11.42 val. po pamokos kraunuosi daiktus, mokinė padovanoja dovanėlę. 11.59 val. sėdžiu mokyklos direktoriaus kabinete ir man pranešama, kad nuo rytojais esu atleidžiama iš darbo“, – „Facebook“ rašė mokytoja.

Dalies Lietuvos pedagogų kantrybė išseko – jei per mėnesį už švietimą atsakingi politikai nesiims veiksmų, mokytojai grasina streiku. Kritikuodami neseniai tobulintą etatinio darbo apmokėjimo modelį, jie dalinasi kai kuriose šalies mokyklose kylančiomis problemomis ir pasakoja apie augančią įtampą. Tuo metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija su profsąjungomis rengia sutartį, kuria įsipareigos per artimiausius kelerius metus reikšmingai kelti pedagogų atlygį.

Visi pažįsta žmogų, kuris alpsta vos pamatęs kraują. Tiesą sakant, mokslininkai skaičiuoja, kad net 15 proc. žmonių pasijaučia silpnai vos pamatę kraują. Dažnai tai net nėra rimtos žaizdos, tačiau suaugę vyrai ir moterys ima ieškoti, kur galėtų atsisėsti. Ar prigulti. Kodėl taip yra? Kraujas yra visiškai natūralus dalykas. Žmonės per visą savo istoriją kariavo, medžiojo, ūkininkavo ir ieškojo nuotykių.

Kiekvieni mokslo metai patuština moksleivių tėvų kišenes – reikia pirkti ne tik kanceliarines priemones, uniformas, kuprines, bet ir pasirūpinti pratybomis ir kitomis mokyklinėmis prekėmis. Kasmet per brangiomis moksleivių pratybomis besiskundžiantiems tėvams ir ministerija, ir mokytojai primena, kad jos nėra privalomos, o mokyklos gali jų atsisakyti. Tuo metu tėvų atstovai ministeriją ir mokytojus ragina keisti požiūrį į moksleivių ugdymą.

Kiekvienas vaikas, nepriklausomai nuo to, kaip jam mokykloje sekasi šiandien, gali pagerinti savo pažymius – tuo įsitikinęs jaunas ir ambicingas fizikos korepetitorius bei socialinis verslininkas Eimantas Bekėža. Jis ne tik sukūrė unikalią mokymosi sistemą, bet ir ketina sugriauti mitą, kad papildomas individualizuotas mokymas turi būti brangus ir sunkiai prieinamas. „Mano nuomone, vaiko galimybes geriausiai gali atskleisti personalizuotas, asmeniškai jam pritaikytas mokymas.

Nesvarbu, švenčia pirmą ar paskutinę rugsėjo 1-ąją, visi moksleiviai į savo klases sveikinti auklėtojų skuba su glėbiais gėlių. Kasmet ir moksleiviai, ir jų tėvai suka galvas, kur ir kokias gėles įsigyti. Portalas tv3.lt pasidomėjo, su kokiomis gėlėmis ir už kiek šių mokslo metų pradžią pasitiks didžiausi šalies prekybininkai. Platus gėlių pasirinkimas Parduotuvėse „Lidl“ pirkėjų šį šventinį savaitgalį lauks specialūs pasiūlymai, skirti paminėti Mokslo ir žinių dieną.

Kitų metų biudžete numatyta daugiau lėšų pedagogams, trečiadienį praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Tai ministerija pranešė prieš jos vadovybės ir pernai streikavusios Andriaus Navicko vadovaujamos profsąjungos planuojamą susitikimą trečiadienį dėl mokytojų algų didinimo ir darbo krūvio skaičiavimo. Teigiama, kad nuo kitų metų sausio pirmos dienos visiems mokytojams atlyginimai bus skaičiuojami pagal maksimalius pareiginės algos koeficientus, tam numatyta papildomai skirti 2,4 mln.

Šių metų pradžioje pakeltu balsu su mokiniais bendravusi Žiežmarių gimnazijos mokytoja išeina iš darbo šalių susitarimu, antradienį pranešė Kaišiadorių rajono meras Vytenis Tomkus. „Mokytoja sutiko su pasiūlymu nutraukti sutartį šalių susitarimu ir šiandien turėtų būti sutvarkyti visi dokumentai“, – BNS sakė meras. Pasak jo, pedagogė diskreditavo švietimo sistemą, savivaldybę ir mokytojo profesiją. „Ta jos klaida iš tikrųjų negali būti įvertinama vien skiriant pastabą ar mažinant darbo krūvį.

Kauno „Žalgirio“ marškinėlius artėjantį sezoną vilkėsiantis amerikietis Nigelis Hayesas savo dienas jau leidžia Kaune. Individualios treniruotės ir pažintis su miestu yra tik dalis to, ką artimiausiu metu čia teks patirti 203 cm ūgio krepšininkui. N. Hayesas, akivaizdu, nestokoja ir humoro jausmo. Štai paskutinis krepšininko įrašas socialiniame tinkle kaip reikiant prajuokino žaliai-baltus sirgalius. Amerikietis įsigijo lietuvių kalbos pradžiamokslį ir sirgaliams skyrė ambicingą pažadą.

Naujausias tyrimas parodė, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų yra labiau linkę tikėti moksliniais įrodymais, net jei jie prieštarauja religinėms tiesoms. Rezultatai parodė, kad lietuviai išreiškia daug didesnį pasitikėjimą moksliniams faktams nei vakariečiai, kurių didelė dalis labiau linkę tikėti religinėmis dogmomis. Tyrimų bendrovė „Wellcome Trust“ išleido 2018 m. atliktą tyrimą „Wellcome Global Monitor“, kuriame nagrinėjamas viso pasaulio gyventojų požiūris į mokslą.

Į studijas šalies universitetuose gali papulti bet kas – net dvejetukininkai. Taip teigia studijų ekspertai, sužinoję, kad dalis universitetų nepaiso sutartos nuostatos dėl minimalaus stojamojo balo ir mokamose studijų programose. Mokinių balams neišrankūs universitetai ginasi, kad kartelė numažinta tik tarp nepopuliarių specialybių. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija jau ėmėsi veiksmų, kad minimalus stojamasis balas būtų privalomas renkantis ir valstybės nefinansuojamas studijų programas.

Pasibaigus pirmajam priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas etapui, matyti, kad dar labiau sumažėjo abiturientų, norinčių studijuoti technologinės krypties studijas. Nors Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dar neskambina pavojaus varpais, universitetai ir švietimo specialistai pažymi, kad prie šios problemos bene labiausiai prisideda prastas mokytojų parengimas. Universitetuose technologinių mokslų krypties studijas pirmu pageidavimu nurodė 1,05 proc.

Kiek reikia moksleiviams vasarą atostogauti – 2 ar 3 mėnesius, o gal dar daugiau? Prailginti mokslo metai sulaukė didžiulės kritikos lavinos, o savivaldybės jau reikalauja grąžinti 3 mėnesių atostogas. Tačiau švietimo, mokslo ir sporto ministras neketina paklusti ir ragina mokytis 10 mėnesių, o ilsėtis vos 2. Anot jo, reikia ne ilginti atostogas, o mokyklas ir programas pritaikyti mokymui per karščius.

Jau praėjusiais mokslo metais mokinių vasaros atostogos prasidėjo vėliau, nei iki tol. Tai leido plėtotis aršioms diskusijoms. Vieni tokį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sprendimą kritikavo, o kiti gynė, sakydami, jog tai tik į naudą. Nepaisant to, kalbama, kad mokymosi kokybė šį birželį buvo prasta, nes Lietuvoje mokyklos nėra pritaikytos karščiams.

Šiemet mokytis profesinėse mokyklose pageidavimą pareiškė per 17 tūkst. jaunuolių, daugiausia jie rinkosi inžinerines profesijas. Pirmadienį baigėsi pagrindinis priėmimas į profesinio mokymo įstaigas per Bendrojo priėmimo informacinę sistemą. Čia savo prašymus registravo 17 tūkst. 344 asmenys. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, mokytis profesinėse mokyklose nori 11 tūkst. 411 asmenų, įgijusių vidurinį išsilavinimą, ir 4925 – pagrindinį.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, vertindamas savivaldybių prašymą atšaukti mokslo metų ilginimą iki birželio vidurio dėl vasarą kylančių karščių, sako, kad karščiai gali užklupti ir rugsėjį ar gegužę.

Lietuvoje daugėja abiturientų, kurie studijuoti vyksta į užsienį, vėliau ten dažnai ir lieka. Nors dauguma jaunuolių žada toliau mokytis Lietuvoje, beveik kas ketvirtas planuoja studijas užsienyje, o kas trečias prieš mokydamasis Lietuvoje nori bent metus pagyventi svetur. Vyriausybėje sėkmingiausiai valstybinius brandos egzaminus išlaikę abiturientai, „šimtukininkai“, pagerbiami kasmet.

Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ birželio mėnesį atliktos apklausos duomenimis, daugiausia pasitikėjimo šalyje turinti institucija vis dar išlieka Priešgaisrinė gelbėjimo ir apsaugos tarnyba – ja pasitiki 90 proc. apklaustųjų. Gaisrinės saugos specialybė – ne tik gerbiamas, bet ir prasmingas bei įdomus darbas.

„Tikiuosi, kad tai mano raktas į ateitį“ – sako visus 5 abitūros egzaminus šimtukais išlaikiusi Klaipėdos licėjaus abiturientė Mariam Varoneckaitė. Smagu girdėti, kad mergina nesiruošia kelti sparnų į užsienį ir žada studijuoti Lietuvoje odontologiją. Įdomu tai, kad mokyklą Mariam pradėjo lankyti būdama 5-erių. „Manau, kad man dėl to taip gerai ir sekėsi, nes buvau viskam labai imli“, – įsitikinusi ji. Nesitikėjo Šiemet uostamiesčio abiturientai stebino šimtukų gausa.

Beveik 2 tūkst. jaunuolių šiemet gavo šimto balų įvertinimą už mažiausiai vieną brandos egzaminą, pranešė Nacionalinis egzaminų centras (NEC). Šiemet iš viso per brandos egzaminų sesiją surengta dvylika egzaminų. Iš visų juos laikiusiųjų 1923 mokiniai gavo aukščiausią – šimto balų – įvertinimą. NEC duomenimis, devyni mokiniai iš Kauno, Klaipėdos, Naujosios Akmenės, Vilniaus surinko po penkis šimto balų įvertinimus.

  Nacionalinis egzaminų centras (NEC) ketvirtadienį skelbia paskutinių – geografijos, istorijos ir matematikos – valstybinių brandos egzaminų rezultatus.   Matematikos egzaminą šiemet laikė 16,5 tūkst. kandidatų, iš kurių egzaminą išlaikė 82,2 proc. Pernai matematikos egzaminą išlaikė 87,2 proc. kandidatų. Tačiau maksimalų šimto balų įvertinimą šiemet gavo 1,9 proc. kandidatų, pernai tokių buvo 1,5 proc.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius sprendimus dėl mokslo metų trukmės žada priimti rugpjūčio mėnesį. „Tai kompleksinė tema, apimanti ne tik mokymosi trukmę, bet ir ugdymo proceso formą, infrastruktūros galimybes. Sutarėme, kad ministerija surinks išsamesnę informaciją, kaip atskiros savivaldybės ir jose esančios mokyklos organizavo ugdymo procesą birželio mėnesį, kokia gerąja patirtimi galėtų pasidalyti, kokias mato didžiausias problemas ir sunkumus.

Korepetitoriavimo populiarumas Lietuvoje ir toliau išlieka aukštas – tai liudija Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) nurodomi duomenys. Kiek uždirba individualias mokymo paslaugas teikiantys specialistai ir ar įmanoma pasiekti aukštų rezultatų neperkant papildomų mokymo paslaugų, paaiškina lietuvių kalbos, chemijos ir matematikos korepetitoriai.

Premjeras Saulius Skvernelis, trečiadienį susitikęs su didžiausios švietimo profesinės sąjungos atstovais, sako, kad konkretesni susitarimai galimi birželio pabaigoje. „Sutarėme, kad birželio pabaigoje susitiksime ir priimsime du – tris sprendimus, kurie yra suderinti ir abiems pusėms yra priimtini“, – žurnalistams po Vyriausybės posėdžio sakė jis.

 Valstybinis studijų fondas nuo antradienio pradeda priimti paraiškas paramai studijuoti užsienio universitetuose. Paraiškas programai „Kitas 100“ galima teikti iki liepos 2 dienos, pranešė Vyriausybė. Pernai startavusios programos fondas šiemet didinamas tris kartus ir siekia 300 tūkstančių eurų.

Pasirodo, ne tik žmonės savo kūną siūlo už dovanas, pinigus ir kitą atlygį. Izraelio mokslininkai paskelbė neįtikėtiną tyrimą apie šikšnosparnius, kurių patinėliai, norėdami pasiporuoti, patelėms pasiūlo maisto. Ir jos sutinka. Tokią veiksmų seką sakosi išstudijavę Izraelio Tel Avivo universiteto mokslininkai. Jie tikina radę ryšį tarp šikšnosparnių maitinimosi ir poravimosi. „Pagrindinis atradimas buvo tas, kad egiptietiškų vaisėdžių šikšnosparnių patinėliai siūlo maistą už seksą.

O dabar kviečiame šiek tiek žvilgtelti į ateitį – Niujorke pademonstruotas naujausias vienos britų kompanijos reaktyvinis skraidantis kostiumas, vadinamasis „Jet Suit“. Beje, pirmos tokios dyzeliu varomos skraidyklės pagalba pasiektas ir žmogaus skriejimo greičio rekordas – daugiau kaip 50 km/h. Reaktyviniai varikliai ant rankų ir nugaros – vaizdas kaip iš fantastinio filmo. Skraidantis kostiumas, arba kitaip „Jet Suit‘as“, demonstruojamas Niujorke.

Socialiniuose tinkluose plinta vis labiau populiarėjanti optinė iliuzija. Vieni sako, kad piešinys sukasi pagal laikrodžio rodyklę, o kiti tikina, kad prieš. Viskas priklauso nuo to, į priekį, ar atgal, pajudinsite galvą. Ladbible praneša, kad ši iliuzija tarsi sulaužo žmogaus smegenis penkiolikai milisekundžių. Mokslininkai tyrė šį reiškinį su makakomis ir tyrimai parodė, jog tarp informaciją apdorojančių neuronų atsiranda 15 milisekundžių tarpas.

Naujasis švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius siūlo grįžti prie siūlymo įvesti visuotinį nemokamą pirmosios pakopos aukštąjį mokslą. Pasak A. Monkevičiaus, priėmus politinį sprendimą dėl nemokamo bakalauro tokias studijas būtų įmanoma užtikrinti nuo 2020 metų rugsėjo.

Lietuvoje ruošiamasi dar vIenai aukštojo mokslo reformai. Tik šį kartą valdžia nori jungti ne universitetus, o kolegijas, kuriose šiuo metu studijuoja beveik 34 tūkstančiai jaunuolių. Kol Švietimo ir mokslo ministerija aiškina, kad pokyčiai neišvengiami, įstaigų vadovai baiminasi, kad reforma pasibaigs mechaniniu kolegijų sujungimu, kuris problemų esą nesprendžia. Kauno technikos kolegijoje studentams veiklos netrūksta. Jaunuoliai šio užsiėmimo metu mokosi, kaip atpažinti BMW variklio dalis.

„Jei jūsų vaikas mokosi Skuodo savivaldybės mokykloje, tikimybė, kad jis pramoks informatikos, labai nedidelė“, – vargu, ar tėvai kada nors norėtų išgirsti tokius žodžius. Kritika daliai Lietuvos savivaldybių dėl spragų švietime, tuštėjančių mokyklų ar prastų mokymosi rezultatų girdima dažnai ir net gali kelti žiovulį. Tačiau šįkart Lietuvoje pristatytas reitingas, kuriame aiškiai matyti, kuriose savivaldybėse vaikai tam tikrose disciplinose paruošiami prasčiausiai.

Naujausi šalies ugdymo įstaigų reitingai ne tik išryškino geriausiai abiturientus bei studentus paruošiančias mokslo kalves, bet ir atskleidė grėsmingas tendencijas.

Apie tai, kas nutinka po mirties tikriausiai mąsto visi. Vieni tiki, kad žmogaus laukia tik juoda tuštuma, kiti galvoja, jog siela reinkarnuojasi, yra ir manančių, kad mirus atsiveria tarsi kitas, anapusinis pasaulis. Ši tema yra plačiai nagrinėjama ne tik šventikų, paprastų žmonių, bet ir mokslininkų. Būtent pastarieji aiškinasi, kad po mirties nutinka žmogaus smegenyse. Jų tyrimai įrodo, kad žmogaus sąmonė vis dar veikia po to, kai nustoja dirbti širdis.

Biotechnologijų pramonė šiandien yra viena iš svarbiausių ir pažangiausių biologijos mokslo sričių pasaulyje. Mokslininkų kuriami inovatyvūs produktai padeda pagerinti sveikatą, apsisaugoti bei pasveikti nuo įvairiausių ligų. Per pastaruosius kelis dešimtmečius, mokslininkai žmonijai sukūrė šimtus biotechnologijomis paremtų vaistų ir vakcinų.

Nepaisant daugelio kavos privalumų, ji kaltinama tuo, kad padeda šalinti skysčius iš organizmo – ir tokiu būdu sukelia dehidrataciją. Tikriausiai dauguma yra pajutę, kad atsigėrus kavos, ima troškinti. Tačiau ar iš tiesų tokie teiginiai yra teisingi? Anot naujai atlikto tyrimo – ne. Birmingemo universiteto (Jungtinė Karalystė) mokslininkai tyrė 50 vyrų, kurie kasdien išgeria po 3-6 puodelius kavos, organizmų skysčių lygius.

Inovatyvūs verslai kviečiami ieškoti naujų partnerysčių ir investicijų galimybių viename didžiausių Skandinavijos regiono verslumo festivalių „Slush 2018“, kuris gruodžio 4-5 d. vyksta Helsinkyje, Suomijoje. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) jau 3 kartą kviečia verslą dalyvauti šiame festivalyje bei kompensuoja dalį patirtų kelionės išlaidų. „Šis festivalis atveria galimybes jaunam verslui stiprinti bendradarbiavimą su partneriais iš užsienio valstybių.