Per pastaruosius kelis dešimtmečius, mokslininkai žmonijai sukūrė šimtus biotechnologijomis paremtų vaistų ir vakcinų. Klinikiniai vaistų tyrimai suteikia viltį ateityje išgydyti dar daugiau ligų, tarp kurių įvairūs onkologiniai susirgimai, širdies ligos, Alzhaimerio liga, diabetas, išsėtinė sklerozė, AIDS ar artritas. Biotechnologijų rinka yra ypatingai imli moksliniams tyrimams. Jiems pasaulyje išleidžiama apie 20 mlrd. eurų per metus. Skaičiuojama, kad visos planetos biotechnologijų rinka verta maždaug 400 mlrd. eurų. Tokia šios srities statistika tik įrodo biotechnologijų svarbą.
Biotechnologijų sritis yra gerai išvystyta ir Lietuvoje. Lietuvių kuriamos inovacijos yra vertinamos ne tik mūsų šalyje, bet ir visame pasaulyje. Mūsų biotechnologijų sektorius pripažintas kaip viena iš labiausiai išsivysčiusių Vidurio ir Rytų Europoje, o lietuvių sukurti produktai vertinami visame pasaulyje ir 80 proc. jų eksportuojami į daugiau nei 70 šalių. Lietuvoje vyksta biotechnologiniai tyrimai, o sukurtos technologijos ir produktai yra taikomi medicinos, farmacijos, chemijos, žemės ūkio, aplinkos ir kitose srityse, be to siūlomos įvairios paskatos moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai remti biotechnologijų sektoriaus plėtrą Lietuvoje.
Pats sektorius kasmet auga vidutiniškai 20 proc. Nuo 2007-2017 m. skaičiuojama, kad Lietuvoje biotechnologijų sektoriuje įsikūrė apie 30 startuolių. Lietuvių įmonių vystomi inovatyvūs biotechnologiniai produktai prisideda bei pagerina ir kiekvieno vartotojo kasdieninį gyvenimą: nauji diagnostikos metodai, nauji inovatyvūs vaistai vėžio ir kitų ligų gydymui, inovatyvios valymo priemonės buičiai.
Ne paslaptis, kad biotechnologijos iš ties sudėtinga veiklos sritis. Specialistai teigia, kad šiam sektoriui priklausantys startuoliai taip pat skiriasi ir jų verslo vystymasis, plėtros etapai skiriasi nuo pavyzdžiui, informacinių technologijų.
„Dažnu atveju, biotechnologijų sektoriaus augimo sparta priklauso nuo naujų startuolių įmonių ir jų plėtros tempo. Šis procesas nėra toks greitas, kaip gali atrodyti. Lietuvoje susikūrusiems startuoliams apie 1990 metus vystymasis užtruko apie 15 metų, kol pritraukė išorinius investuotojus ir prasidėjo jų spurtas“, įžvalgomis dalinasi Lietuvos biotechnologų asociacijos prezidentė bei Vilniaus universiteto taikomosios biokatalizės sektoriaus vadovė Inga Matijošytė.
Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto mokslininkas dr. Linas Mažutis sako, kad Lietuvoje sparčiau juda, ta biotechnologijų sritis, kurioje jau yra atliktas šioks toks įdirbis. Mokslininkas išskiria, fermentus, jų biocheminį charakterizavimą ar savybių keitimą.
„Šioje srityje mes esame stipresni už kaimynus, bet, norint pasiekti Vakarų Europos lygį, dar reikia gerokai pasitempti“, – analizuoja situaciją pašnekovas L. Mažutis. Paprašytas pasidalinti, kuria kryptimi turėtų žvalgytis tie, kurie nori sulaukti sėkmės sako, kad šiandien Lietuvoje reikšmingiausi yra molekulinių įrankių kūrimo biotechnologijai ir biomedicinai darbai. Taip pat įvardija, kad pasaulyje didelių inovacijų tikimasi iš genomo redagavimo technologijų, žmogaus genomo technologijų, pavienių biomolekulių, ir ląstelių analizės, personalinės biomedicinos.
Tačiau ekspertai teigia, kad lyginant su kitais verslo sektoriais, biotechnologijų sektorius yra vienas iš stabiliausių augimo atžvilgiu, tiek pajamų, tiek ir darbuotojų ir darbo našumo.
