mokslas

Trečiadienį pradėti skelbti chemijos, fizikos, informacinių technologijų, užsienio kalbų rusų ir anglų, matematikos, istorijos, geografijos ir biologijos valstybinių brandos egzaminų rezultatai.  „Anglų kalbos rezultatai jau daugelį metų yra puikūs. Iš 18022 šiemet laikiusiųjų anglų kalbos valstybinį brandos egzaminą 9 proc. kandidatų gavo šimto balų įvertinimus, o neišlaikė vos 1 proc. Istorijos egzamino rezultatai taip pat labai geri.

Moterys šypsosi ir juokiasi dažniau nei vyrai, tačiau vidutiniškai žmonės nusijuokia apie 18 kartų per dieną. Žmonės retai juokiasi vieni – dažniausiai juokas aidi draugų susibūrimuose ar šeimoje. Bazelio universiteto mokslininkai teigia, kad daugiau juoktis reikėtų visiems – juoko naudą labai lengva pastebėti. Šis tyrimas buvo atliktas pasitelkus išmaniojo telefono programėlę. Ji pati pranešdavo, kada reikia atsakyti į kelis klausimus.

Lietuva ir Lenkija atnaujina šalių susitarimą dėl šių šalių gyventojų galimybės studijuoti viena kitos universitetuose, kvalifikacijų pripažinimo. Atnaujintą susitarimą dėl aukštojo mokslo pirmadienį Vilniuje pasirašys švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius ir Lenkijos aukštojo mokslo ir mokslo ministras Wojciechas Murdzekas.

Žmonių intelekto klausimas yra apipintas daugybe mitų, kurie dažnai klaidina ir yra itin įsišakniję visuomenėje. Pavyzdžiui, aukštas intelektas dažnai yra siejamas su žmogaus sėkme gyvenime, tačiau taip nėra. Kaip ir nėra teisingi teiginiai, kad intelektas yra priklausomas nuo žmogaus lyties.

Tokio rezultato lietuvių kalbos ir literatūros egzamine nebuvo jau penkerius metus – šimtukus gavo 214 abiturientų. Kol Nacionalinė švietimo agentūra džiaugiasi abiturientų rezultatais, ekspertai svarsto, kad tokį pasiekimą galėjo lemti karantinas bei politikų ir švietimo valdininkų pataikavimas abiturientams prieš Seimo rinkimus.

Ant stalo stovi puodelis. Jūs ir jūsų draugas abu žiūrite į tą puodelį, bet ar abu jį matote taip pat? Ar abu vienodai gerai suprantate jo poziciją, dydį ir proporcijas? Naujas Kalifornijos universiteto Berklyje tyrimas parodė, kad mūsų vizualinis aplinkos suvokimas yra labai skirtingas. Tai yra labai įdomi tema. Apie pasaulį mus informuoja mūsų pojūčiai. Taip, skirtingus dalykus galime išmatuoti, tačiau kasdien aplinkoje orientuojamės naudodamiesi savais pojūčiais.

Žemė ir Mėnulis maždaug prieš 800 mln. metų patyrė itin smarkų meteoritų lietų, per kurį bendra atsipalaidavusi energija buvo 30 kartų didesnė negu daug vėlesnio asteroido smūgio, nušlavusio dinozaurus, sakoma antradienį paskelbtoje naujoje studijoje.

Kauno Šančių mokyklą-daugiafunkcį centrą ateityje planuojama pertvarkyti į Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) licėjų. Šiam siūlymui taryba antradienį pritarė bendru sutarimu. „Numatoma, kad pertvarkius licėjus bus patrauklus ir išskirtinis, bus teikiamos personalizuoto modulinio integruoto ugdymo paslaugos, mokoma klasikinių kalbų, mokomasi ne mokykloje (lauko pedagogika, muziejai, bibliotekos, Vytauto Didžiojo universiteto laboratorijos)“, – rašo sprendimo projekto rengėjai.

Studijų ir mokslo įstaigose dirbančių dėstytojų ir tyrėjų algos didinti papildomai skirta 4,6 mln. eurų, penktadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Švietimo ministras Algirdas Monkevičius sako, kad dėstytojų ir tyrėjų algų augimas – ankstesnių investicijų į mokslą tąsa. „Tai daroma siekiant didinti mokslinės karjeros patrauklumą, pritraukti jaunimo ir sudaryti geresnes, stabilesnes sąlygas dirbti jau pasirinkusiesiems šį kelią“, – pranešime teigė ministras.

Prieglius Žuklys neseniai atsiėmė Vilniaus universiteto filologijos studijų diplomą ir savo kalba sulaukė ne tik šventės dalyvių aplodismentų, bet ir dėmesio socialiniuose tinkluose. Vaikinas negailėjo aštrių pasisakymų ne tik apie pasenusias ir nuo dabarties nutolusias filologijos studijas, bet ir apie tai, kad Lietuvoje bandoma visus įtikinti, kad niekas nemoka kalbėti lietuviškai.

Ruošiantis koronaviruso kontrolei rudenį, prioritetas ugdymui mokyklose bus teikiamas pradinukams ir pagrindinių klasių moksleiviams, sako premjeras Saulius Skvernelis. „Projekcijos vykdomos, prioritetas yra išlaikyti kontaktinį mokymą pradinėse klasėse ir pagrindinėje mokykloje. Vyresni gali daugiau savimi pasirūpinti, yra labiau pažengę technologijose, gali likti vieni namuose“, – interviu naujienų portalui delfi.lt pirmadienį teigė premjeras.

Vilniaus universitete mediciną studijuojantiems studentams atsivėrė daugiau galimybių mokytis ne kremtant sausą teoriją, bet prisiliečiant prie tikro žmogaus kūno. Universitetas skelbia sulaukęs rekordiškai daug – septyniasdešimties žmonių prašymų po mirties savo kūną paaukoti mokslui. Ir devynių tokių žmonių pareikšta valia pernai jau buvo įvykdyta, mirusiųjų kūnai tarnauja medicinai.

Pažvelkite į paveikslėlį ir pasakykite, kuris kvadratas, A ar B, yra šviesesnis? Ši optinė iliuzija turi daugybę versijų, tačiau visos jos veikia labai panašiai. Kažkodėl skirtingų elementų ryškumą interpretuojame pagal jų aplinką. Ar dėl to kaltos mūsų smegenys? Niekas nežino, kada ši optinė iliuzija buvo sukurta, nes jos versijų – šimtai. Kai kuriose reikia palyginti dvi plytas iš to paties namo sienos, kitose – tiesiog porą skritulių ant kintamo pilko fono.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius kartu su Nacionalinės švietimo agentūros direktore Rūta Krasauskiene šiandien lankėsi Vilniaus „Minties“ ir Vilniaus rajono Pagirių gimnazijose. Mokyklose, kurios yra ir valstybinių egzaminų centrai, ministras ir agentūros vadovė apžiūrėjo, kaip paruoštos patalpos saugiam egzaminų laikymui, susitiko su egzaminų vykdytojais ir paskirtais stebėtojais, rašoma ŠMSM pranešime spaudai.

Artėjant egzaminų akimirkai dauguma abiturientų jaučia milžinišką stresą, o įtampa, atrodo, darosi nepakeliama. O juk egzaminą norisi ne tik išlaikyti, tačiau pademonstruoti visus savo sugebėjimus ir gauti aukščiausius rezultatus. Kaip iš egzamino gauti maksimumą geriausią patarimą gali duoti ne mokytojai, tėvai ar draugai, tačiau tie, kuriems šį tikslą pasiekti pavyko.

Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) atliktas tyrimas atskleidžia, kad kas antram dvyliktokui yra svarbus aukštasis išsilavinimas. Dar didesnius lūkesčius dėl atžalų ateities puoselėja tėvai: beveik 70 proc. dvyliktokų tėvų nurodo, kad jiems svarbu, jog jų vaikas baigtų aukštąją mokyklą. Aukštojo išsilavinimo būtinybės nesureikšmina tik kas septintas moksleivis ir vos 1 iš 10 tėvų, rašoma pranešime spaudai.

Ministerija siūlo didinti stipendijas profesinių mokyklų moksleiviams, tačiau šioms stipendijoms numatytas fondas didės tik kitąmet. Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Arūnas Plikšnys sako, kad projektas artimiausiu metu bus teikiamas Vyriausybei. „Norime praplėsti ribas, kad būtų minimali stipendija – dabar yra 10 eurų, t.y. kad būtų 20, o maksimali galės būti nuo maždaug pusantro šimto iki 195 eurų.

Lietuvos paaugliams klasės ir namų darbai kelia daugiausiai streso tarp visų bendraamžių Europoje. Nors tai nereiškia, kad Lietuvos moksleiviai Europoje išsiskiria gausiausiais namų darbais, šalies pedagogai vis tiek atkreipia dėmesį, kad šių dienų paaugliai patiria nemažą krūvį.

Vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymu, universitetai iki birželio 1 d. turėjo galutinai apsispręsti dėl 2020 m. minimalaus konkursinio balo į universitetines pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas.

Pradinės mokyklos nuo šios savaitės jau gali vykdyti ne tik nuotolinį, o ir mišrų ugdymą. Tiesa, nė viena mokykla neišdrįso savo pamokų perkelti į klases pilna apimtimi. Netrukus ir vyresniųjų klasių moksleiviai galės būti mokomi nebe tik nuotoliniu, o mišriu būdu.  Portalas tv3.lt skelbia sąrašą mokyklų, kurios nuo pirmadienio, gegužės 25-osios vykdo pradinį ugdymą mišriuoju būdu. Duomenis iš viso pateikė 652 mokyklos, turinčios pradines klases.

Lietuvoje ir pasaulyje siaučianti pandemija atskleidžia giliausias švietimo sistemos spragas, mano vieno Kauno technologijos universiteto fakultetų dekanas Ainius Lašas. Jo teigimu, šiuo metu Lietuvos švietimui trūksta skaitmeninės infrastruktūros bei investicijų į kokybišką nuotolinį mokymą, tačiau valstybė švietimui skirtus pinigus skiria mokyklų pastatų remontui.

Bent dviem savaitėms mokinius sugrąžinti į mokyklas. Tokį pasiūlymą pristatė švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius. Tačiau pasiūlymas abejonių sukėlė ir pedagogams, ir moksleivių tėvams. Jie tvirtina, kad vaikams sugrįžus į mokyklas šios taps virusų židiniais tad nebus įmanoma užtikrinti nei vaikų, nei mokytojų saugumo. Šeštokas Nedas jau daugiau nei mėnesį mokosi nuotoliniu būdu.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius teigia, kad ministerija rengiasi tiek visuotiniam vaikų priėmimui į darželius, tiek ir galimam vėlesniam mokinių grįžimui į bendrojo ugdymo mokyklas. Pasak ministro, dėl to nuolat bendraujama su sveikatos apsaugos specialistais, iš kurių gaunamos rekomendacijas, kokios priemonės ir kaip jos turėtų būti vykdomos saugant vaikų ir ugdymo įstaigų darbuotojų sveikatą, rašoma pranešime.

Tikėtina, kad moksleiviai į mokyklas galės grįžti birželį, sako švietimo, mokslo ir sporto ministras. „Labai tikėtina, kad birželį mes galėsime grįžti į mokyklas“, – trečiadienį per Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdį teigė Algirdas Monkevičius. Anot jo, ši prognozė grindžiama mokslininkų skaičiavimais. Ministro teigimu, birželį dauguma moksleivių greičiausiai jau bus baigę ugdymo programas arba artės į pabaigą, tačiau mokyklos dar galės organizuoti neformalųjį ugdymą.

Čekijoje jau galima užeiti į dalį parduotuvių, pažaisti tenisą ar paplaukioti. Italams leista lankytis knygynuose, o Danijoje į mokyklas leista grįžti jaunesniojo amžiaus moksleiviams. Austrija leido atsidaryti smulkiesiems prekeiviams, analogiškų veiksmų ėmėsi ir Vokietija. Tačiau PSO perspėja, kad skubėti nutraukti karantiną gali būti pragaištinga.

Vyriausybė pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui didinti dėstytojų ir mokslininkų darbo užmokestį taip, kad jis nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. būtų vidutiniškai 10 proc. didesnis, palyginti su nustatytu iki 2019 m. gruodžio 31 d. Tai daroma siekiant didinti mokslinės karjeros patrauklumą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija apsisprendė – paskelbė, kad valstybinių brandos egzaminų dėl susiklosčiusios situacijos šalyje neatšauks. Ministras Algirdas Monkevičius sprendimą priėmė įvertinęs ministerijos darbo grupės išvadas.  Brandos egzaminų sesija šiemet prasidės nuo birželio 22 d. Brandos egzaminų vykdymo grafikas, priėmimo į aukštąsias mokyklas datos, reikalingos teisės aktų korekcijos bus derinamos šiandien vyksiančiame planavimo grupės posėdyje.

Kol neatsakyta į klausimą, įvyks valstybiniai brandos egzaminai ar vis tik bus priimtas sprendimas juos nukelti, iki balandžio vidurio abiturientai priversti laukti su nerimu. Pedagogų ir švietimo specialistų nuomonė šiuo klausimu išsiskiria – vieni mato galimybę vietoj egzaminų abiturientus vertinti pagal jų metinius pažymius, kiti sako, kad be brandos egzaminų grius abiturientų likimas.

Trečiadienį Vyriausybė patvirtino Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymą didinti valstybės finansuojamų bakalauro ir vientisųjų studijų skaičių – lyginant su pernai jis didėja ketvirtadaliu. „Didindami valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių siekiame kelti aukštojo mokslo prieinamumą ir užtikrinti didesnes galimybes studijuoti valstybės lėšomis išlaikant kokybės kartelę“, – pranešime žiniasklaidai sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Vilniaus Visorių ir Saulėtekio technologijų parkuose planuojama statyti naujus mokslinių tyrimų centrus, skelbia miesto savivaldybė. Visorių informacinių technologijų parko plėtros vadovas Edmundas Žvirblis sako, kad tai bus mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų centras, kuriame įsikurs įvairios laboratorijos.

Šiais mokslo metais pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas (PUPP) dešimtokams ir nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai (NMPP) nevyks, rašoma pranešime žiniasklaidai. Dešimtokams bus pasiūlyta savarankiškai atlikti PUPP lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos užduotis nuotoliniu būdu ir įsivertinti savo pasiekimus. Pagrindinio ugdymo pasiekimų pažymėjimas būtų išduodamas įrašant metinius įvertinimus.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, rengdamasi galimam nuotoliniam mokymui, ketina nupirkti arba išnuomoti 35 tūkstančius kompiuterių. Taip pat prašo visų, galinčių kompiuterius padovanoti ar paskolinti mokykloms. 5 tūkstančių kompiuterių bus perkama, dar 30 tūkst. bus nuomojama. Iš viso kompiuterinei technikai įsigyti skirta 9,2 mln. Eur. Į paslaugų paketą įtrauktas ir interneto ryšys. „Atlikome rinkos analizę.

Latvijos švietimo ir mokslo ministerija pranešė kartu su partnerėmis pasirengusi išdalyti apie 5 tūkst. išmaniųjų įrenginių jų neturintiems moksleiviams nuotoliam mokymuisi. Ministerija taip pat skelbia teikianti prašymą vyriausybei finansuoti tokį projektą. Ministerija išsiaiškino, kad nei kompiuterio, nei išmaniojo telefono su interneto ryšiu – neišvengiamų įrenginių nuotoliniam mokymuisi, namuose neturi tik apie 3 proc. šalies moksleivių.

Vykstanti švietimo įstaigų reforma daug aistrų kelia visoje Lietuvoje, o Kazlų Rūdoje sukėlė tikrą audrą. Mokytojai įtaria, kad reforma politizuota ir galbūt su nepotizmo apraiškomis. Jiems įtarimų sukėlė kelios kaimo mokyklos, kurios kol kas išbrauktos iš reorganizavimo, tai yra prijungimo prie didesnių mokyklų, o vienoje dirba šalies ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio sesuo, kitose – tarybos narių šeimos nariai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius pakeitė minimalius reikalavimus stojantiems į aukštąsias mokyklas, atsisakant minimalaus egzaminų vidurkio reikalavimo. „Atsisakoma pernai įvestos naujovės – nebebus skaičiuojamas trijų privalomų egzaminų balų aritmetinis vidurkis“, – BNS atsiųstame komentare teigia švietimo, mokslo ir sporto viceministras Valdemaras Razumas.

Mokslininkai pastebėjo tendencijas, vyraujančias mįslingų pliūpsnių serijose, kurios atkeliauja iš vieno šaltinio, esančio už pusės milijardo šviesmečių nuo Žemės. Greitieji radijo pliūpsniai, arba FRB, yra milisekundės ilgio radijo bangų pliūpsniai kosmose. Individualūs radijo pliūpsniai sklinda kartą ir daugiau nesikartoja. Tačiau besikartojantys greitieji radijo pliūpsniai yra žinomi dėl  kelis kartus siunčiamų trumpų energetinių radijo bangų.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) kreipėsi į švietimo, mokslo ir sporto ministrą Algirdą Monkevičių ir premjerą Saulių Skvernelį, prašydama peržiūrėti mokyklų bendrųjų programų rengimo konkurso sąlygas. „Eilinį kartą lipama ant to paties grėblio. Programas rengs daktaro mokslinį laipsnį turintys asmenys, kurie gal net nėra dirbę mokykloje, o pagal jas turės dirbti mokytojai.

Babuinas patinas, kuriam Australijoje turėjo būti atlikta vazektomijos operacija, antradienį drauge su savo „dviem žmonomis“ ištrūko į laisvę ir klaidžiojo didžiausio šalies miesto gatvėse stebint suglumusiems vietos gyventojams. Gyvūnų specialistai ir policininkai buvo iškviesti beždžionėms vakarinio piko valandą pabėgus iš sunkvežimio, kuriuo jie buvo vežami į vieną Sidnėjaus ligoninę.

Aukštasis mokslas Lietuvoje vėl brangs. Nuo rugsėjo kai kurių specialybių studentai, jei nepaklius į valstybės finansuojamas vietas, už studijas per metus turės pakloti ir pora, ir keliais šimtais eurų daugiau. Dalis studijų programų brangs ir beveik dviem tūkstančiais. Tiesa, tuo pačiu daugės ir valstybės finansuojamų vietų, o kartelė norintiems įstotį į aukštąjį mokslą bus kiek pamažinta.

Rusijos mokslininkai, kartu su kolegomis iš Prinstono universiteto, amžinajame įšale Sibire aptiko 42 tūkst. metų „miegojusius“ nematodus. Specialistams laboratorijoje pavyko juos „atgaivinti“. Šis atradimas gali prisidėti prie donorų organų užšaldymo technologijų tobulinimo. Tačiau ekspertai taip pat ir nerimauja – ledynuose gali slypėti nesuskaičiuojamas bakterijų, grybelių, įvairių gyvių ir augalų kiekis, ir nėra aišku, kuo pasireikš jų pabudimas, jeigu ledynai ištirptų.  42 tūkst.

Pasirodo, Lietuva turi daugiausiai moterų mokslininkių ir inžinierių tarp visų Europos Sąjungos valstybių. Nors pasaulinė statistika rodo, kad mokslo ir inžinerijos srityse dominuoja vyrai, mūsų šalyje net 57 proc. mokslininkų ir inžinierių yra būtent moterys. Remiantis „Eurostat“ duomenimis (2018 m.), Europos Sąjungos valstybėse 59 proc. visų mokslininkų ir inžinierių yra vyrai, o tik 41 proc. – moterys.

Susitarimas dėl pustuščių kaimo mokyklų, prasto švietimo ir blogų mokymosi rezultatų nugrimzdo į dar didesnę nežinią. Prezidentui Gitanui Nausėdai sukvietus partijų bei švietimo institucijų atstovus situacija dar labiau komplikavosi. Nors visi sutaria, kad reikia vieningai spręsti mokyklų bėdas, prieš rinkimus partijos ir toliau kritikuoja viena kitą. Premjeras Saulius Skvernelis jau galvoja apie kitus būdus, kurie leistų keisti švietimo sistemą be susitarimo.

JAV teisėsauga pateikė kaltinimus Harvardo universiteto profesoriui dėl nuslėptų pajamų, kurias jis gavo iš Kinijos Uhano universiteto. Chemijos ir cheminės biologijos departamento vadovas yra kaltinamas melavęs Gynybos departamentui apie iš kinų gautas lėšas.  Charlesas M. Lieberis, „Reuters“ pripažintas geriausiu pasaulio 2000-2010 metų chemiku, yra kaltinimas Gynybos departamentui nedeklaravęs savo interesų Kinijos programoje „Tūkstantis talentų“, įskaitant ir gautas pinigines lėšas.

Atsižvelgiant į Seimo Švietimo ir mokslo komiteto, universitetų ir kolegijų siūlymus, taip pat į studentų ir mokinių atsiliepimus, priimtas sprendimas šiek tiek supaprastinti 2020 m. minimalius kriterijus stojantiesiems į aukštąsias mokyklas ir sudaryti palankesnes sąlygas pretenduojantiems į universitetus ir kolegijas. Be to, siūloma pirmakursiams, pasirinkusiems studijuoti pedagogiką, skirti specialias stipendijas, rašoma Švietimo mokslo ir sporto ministerijos pranešime žiniasklaidai.

Dauguma savivaldybių merų pritaria siūlymui švietimo lėšų administravimą ir skirstymą perduoti savivaldybėms. Šį siūlymą diskusijai pateikė premjeras Saulius Skvernelis parlamentinėms partijoms išsiųstame susitarimo projekte. Lietuvos savivaldybių asociacija BNS nurodė, kad tokiam siūlymui pritaria 36 iš 50 merų, dalyvavusių apklausoje, 12 merų siūlė pasilikti prie esamos tvarkos.

Vasario mėnesį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai ir Kauno klinikų specialistai pradės naują tyrimą, kuriuo sieks nustatyti lėtinių neinfekcinių ligų ir jų rizikos veiksnių paplitimą tarp 25–64 metų amžiaus kauniečių. Keli tūkstančiai tyrimo dalyvių bus parinkti atsitiktine tvarka. Širdies ir kraujagyslių ligos, piktybiniai navikai ir antro tipo cukrinis diabetas yra labiausiai paplitusios lėtinės neinfekcinės ligos, kuriomis serga Lietuvos gyventojai.

Kruopšti analizė parodė, kad milžinišku balionu Antarktidoje užfiksuotų dalelių dabartinėmis mūsų fizikos žiniomis paaiškinti negalima. Tad, prasidėjo aiškinimosi, kas jos yra, lenktynės. 2006 metais ir paskui dar 2014, NASA mokslininkai, naudodami oro balioną su dalelių detektoriumi Antarctic Impulsive Transient Antenna (ANITA), užfiksavimo neaiškius signalus.

Lietuvos švietimo sistemoje įsišaknijusi ne viena problema. Kol pedagogai trimituoja apie matai iš metų neaugančias algas, aukštojo mokslo bendruomenė Vyriausybei negaili kritikos, kad ši užmiršo apie savo pažadus ir aukštojo mokslo kokybės skatinimą.

Prezidentas vėl žeria kritiką švietimo, mokslo ir sporto ministrui. Esą finansavimas švietimui auga, tačiau mokinių pasiekimai negerėja. Jam antrina ir Valstybės kontrolės bei Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovybė, kuri tvirtina, kad švietimo sistemoje – tikra betvarkė. Pasak jų, šiandieninė sistema ruošia ne imlius jaunus žmones, o pašalpų gavėjus. Vykdant pirkimus, paslaugos nuolatos įsigyjamos iš vieno ir to paties tiekėjo, o institucijose dirba giminaičiai.