mokslas

Universitetai teigia registruojantys studentų duomenis apie jų įgytą imunitetą nuo COVID-19, dauguma jų vykdys ir atsitiktines patikras. Aukštojo mokslo, kaip ir kitos švietimo įstaigos, nuo rugsėjo 1-osios dirba įprastiniu kontaktiniu būdu, tačiau jose iš bendruomenės reikalaujama turėti galimybių pasą. Praėjusi savaitė universitetuose buvo įvadinė, o paskaitos, seminarai ir kiti įprastiniai užsiėmimai prasideda nuo rugsėjo 6-osios.

Ilja Mečnikovas, 1895-aisiais sulaukęs 50 metų, pradėjo vis labiau jaudintis dėl senėjimo. Dėl to šis Rusijos Nobelio premijos laureatas ir vienas iš imunologijos įkūrėjų nukreipė savo dėmesį nuo imunologijos ir pasinėrė į gerontologiją. Dėl jo dabar pripažįstame trilijonų bakterijų, žinomų kaip žarnyno mikrobiomas, svarbą reguliuojant sveikatą ir ligas, rašo theconversation.com. Jį sužavėjo žarnyno bakterijų įtaka sveikatai ir ligoms.

Dėl žmonių sukelto klimato atšilimo, per pastarąjį dešimtmetį smarkiai padaugėjo potvynių. NASA atlikti tyrimai parodė, kad kito dešimtmečio viduryje situacija gali tapti labai pavojinga, nes žemę veiks ne tik klimato kaita, bet ir savitas mėnulio ciklas, vadinamas nutacija. Mėnulis ir saulė turi didelį gravitacinį poveikį žemei, pavyzdžiui, būtent jie sukelia potvynius. Tačiau visi šie trys dangaus kūnai nėra tobulai sulygiuoti.

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo brandos atestatą duoti tik išlaikiusiems du egzaminus, iš kurių vienas privalo būti valstybinis. Ano jo, į aukštąsias mokyklas reikėtų priimti tik tuos, kurie yra išlaikę mažiausiai tris valstybinius brandos egzaminus, o brandos atestatą duoti tik išlaikiusiems du egzaminus, iš kurių vienas privalo būti valstybinis.

Prezidentūra siūlo Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimus, kurie, anot jos atstovo, leistų į aukštąsias mokyklas Lietuvoje priimti ne tik pagal akademinius rezultatus. Šalies vadovo patarėjas švietimui, mokslui ir kultūrai Paulius Baltokas sako, kad yra neteisinga, jog į bakalauro studijas bet kokio amžiaus žmonės priimami remiantis tik brandos atestatu.

Kol mokiniai džiaugėsi išsiilgta vieni kitų draugija, vienybę bent trumpam bandė demonstruoti ir politikai. Parlamentinių partijų lyderiai pasirašė nacionalinį susitarimą dėl švietimo politikos. Jame – pažadai dėl didesnių algų pedagogams, įdomesnių pamokų moksleiviams, darželių visiems ikimokyklinukams. Tiesa, patys politikai pripažįsta, kad susitarti pavyko tik dėl mažos dalies reikalingų reformų, o ir kaip jas įgyvendinti – nežinia.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad parlamentinių partijų pasirašytas susitarimas dėl Lietuvos švietimo yra toks pat svarbus, kaip partijų susitarimas nuosekliai didinti išlaidas valstybės gynybai. Trečiadienį Seime parlamentinių partijų lyderiai pasirašė susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos.

Rugsėjo 1-ąją parlamentinių partijų lyderiai pasirašė susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos. Jame įsipareigojama iki 2030-ųjų siekti pokyčių, susijusių su pedagogų rengimu ir apmokėjimu, švietimo ir mokslo finansavimu ir pasiekiamumu. Tiesa, dalis švietimo profesinių sąjungų kritikavo susitarimą, teigdamos, kad jis parengtas paskubomis ir esą nebendradarbiaujant su švietimo bendruomene.

Ministrė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad rengiant kitų metų valstybės biudžetą švietimas turės būti prioritetu. Taip ji sakė po to, kai parlamentinių partijų lyderiai įsipareigojo iki 2030-ųjų imtis pokyčių švietime. Trečiadienį Seime parlamentinių partijų lyderiai pasirašė susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos.

Bent pora šimtų vaikų krimsti mokslų liks namuose. Ir ne todėl, kad teks izoliuotis dėl koronaviruso. Paragavę nuotolinio mokymo ir neužtikrinti, ar atžalos galės vėl normaliai eiti į mokyklas, dalis tėvų nusprendė į klases jų išvis nebeleisti – vaikus mokys namuose patys. Tiesa, psichologai ir dalis mokytojų į tokį tėvų ryžtą žiūri skeptiškai. Kai kurie vardija ir kitas priežastis – savoje aplinkoje vaikams esą ramiau, jie gali ilgiau išsimiegoti ir sveikai maitintis.

Ateityje pasiskiepyti nuo koronaviruso gal bus įmanoma ne tik nuėjus į vakcinavimo punktą ar ligoninę, o tiesiog namie suvalgius daržovę. Mokslininkai visame pasaulyje kuria genetiškai modifikuotus augalus, kurie gali tapti mūsų skaniomis ateities vakcinomis. Apie pomidorų, vakcinuosiančių žmones nuo COVID-19, auginimą šiandien skelbia uzbekų mokslininkai.

Pasauliui šylant, tirpsta ledas ir kartais jis atveria dalykus, kurie verčiau ten ir būtų pasilikę. 15 tūkst. metų senumo Tibeto ledyno tyrinėjimas padėjo atskleisti, kad jame gali būti begalės virusų, apie kuriuos anksčiau nieko nežinojome. Kol kas atrastieji virusai greičiausiai negali paveikti žmonių, tuo labiau kelti grėsmę mūsų sveikatai, tačiau mes nežinome, kas dar ten gali tūnoti. „Šie ledynai susiformavo pamažu.

Danų mokslininkai teigia atradę, pasak jų, daugiausia į šiaurę nutolusią sausumos vietą – dar vardo neturinčią salelę, esančią į šiaurę nuo Grenlandijos salos. Visgi mokslininkai mano, kad atrastasis sausumos ruoželis netrukus gali būti užlietas jūros. Mokslininkai sausumos plotą atrado liepos mėnesį, per vykdomą ekspediciją. Iš pradžių jie manė pasiekę Udaku („Oodaaą“) vadinamą sausumos vietą – šiauriausią iki šiol žinomą salą planetoje.

Jūs žinote, kaip skamba jūsų balsas, ar ne? Juk jūs girdite jį kaskart kalbėdami. Ir štai, kuomet išgirstate savo balso įrašą, jis dažnai skamba neatpažįstamai ir priverčia daugelį žmonių susigėsti. Bet kodėl mūsų balsas įrašuose skamba visiškai kitaip, nei kai mes jį girdime kalbėdami? Vibracijos keliai Kai kalbame vibruoja mūsų gerklose esančios balso stygos, taip sukurdamos garsą, kurį mes atpažįstame kaip kalbą.

Ateityje pasiskiepyti nuo koronaviruso gal bus įmanoma ne tik nuėjus į vakcinavimo punktą ar ligoninę, o tiesiog namie suvalgius daržovę. Mokslininkai visame pasaulyje kuria genetiškai modifikuotus augalus, kurie gali tapti mūsų skaniomis ateities vakcinomis. Apie pomidorų, vakcinuosiančių žmones nuo COVID-19, auginimą dabar skelbia uzbekų mokslininkai.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) rektore išrinkta muzikologė doc. dr. Judita Žukienė, iki šiol ėjusi mokslo prorektorės pareigas. Kaip penktadienį pranešė akademija, išrinktoji rektorė pareigas pradės eiti nuo spalio 1 dienos.

Šiais metais į aukštąsias mokyklas priima beveik 19 tūkst. pirmakursių, užimtos praktiškai visos valstybės finansuojamos vietos, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Pasibaigus papildomam priėmimui, paaiškėjo, kad naujus mokslo metus universitetuose ir kolegijose pradės 18 tūkst. 769 pirmakursiai. Du trečdaliai jų – 12 tūkst. 560 – gaus valstybės finansavimą studijoms. Universitetuose stojantieji sudarė 10 tūkst. 579 studijų sutartis, iš jų beveik 80 proc.

Partijų susitarimą dėl švietimo planuojama pasirašyti rugsėjo 1-ąją, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrės atstovas spaudai Dainoras Lukas. Pasak jo, susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos 2021–2030 metais parlamentinių partijų lyderiai turėtų pasirašyti Seime. „Planuojama pasirašyti rugsėjo 1 dieną. Susitarimą tikrai pasirašo parlamentinės Seimo partijos, turinčios savo frakcijas Seime.

Mokiniai ir jų tėveliai gali ruoštis naujų mokslo metų pradžiai – Rugsėjo 1-osios šventė pirmąją kalendorinio rudens dieną vyks Lietuvininkų aikštėje, 9 val. ryto, rašoma pranešime spaudai. Dėl besitęsiančios pandeminės situacijos, renginys bus šiek tiek trumpesnis negu įprastai – truks 30 min. Visi šventės dalyviai kviečiami laikytis saugumo reikalavimų (laikytis saugių atstumų, dėvėti kaukes ir kt.

Friederike Otto savo tyrimais siekia paneigti visas abejones, kad ekstremalius meteorologinius įvykius lemia klimato kaita. Kai šią vasarą Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Kanados vakarus alinusi karščio banga net keliais laipsniais pralenkė visus ankstesnius oro temperatūros rekordus, žiniasklaida visame pasaulyje pradėjo kelti svarbų klausimą: „Ar tai – klimato kaita?“ Kaip praneša politico.

Papildomame priėmime studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose pakviestas 3051 stojantysis, penktadienį pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO). Apie tūkstantis jų pakviesta į universitetus, beveik du tūkstančiai – į kolegijas. Į universitetus per papildomąjį priėmimą pakviesta apie 400 žmonių mažiau, į kolegijas, apie šimtus daugiau nei pernai.

Nuo rugsėjo 1-osios ruošiantis kontaktiniam ugdymui, Vilniuje dėl COVID-19 bus periodiškai testuojami visi pradinukai, testuotis turės ir vyresni nepasiskiepiję moksleiviai, penktadienį pranešė sostinės savivaldybė. Dar prieš rugsėjo 1-ąją visi Vilniaus pradinukai turės atlikti greituosius antigeno testus, o prasidėjus rugsėjui toliau periodiškai bus tiriami kaupinių metodu, kas keturias–septynias dienas.

Prezidentas Gitanas Nausėda su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene bei sporto bendruomene penktadienį aptars šalies sporto problematiką. Šalies vadovo atstovas spaudai Ridas Jasiulionis informavo BNS, kad per susitikimą bus kalbama apie ilgalaikę Lietuvos sporto plėtros strategiją, sporto sistemos finansavimą, masinio ir aukšto meistriškumo sporto problemas.

Karantino metu padaugėjo vaikų psichosomatinių sutrikimų ir net rimtų ligų. Tai atskleidė mokslininkų kolektyvo atliktas nuotolinio ugdymo poveikio Lietuvos vaikų emocinei ir fizinei sveikatai tyrimas, atliktas pernai birželio-gruodžio mėnesiais, rašo 15min.lt Pasak Santaros klinikų Pediatrijos centro Vaikų neurologijos skyriaus vedėjos dr. Rūtos Praninskienės, vaikams, kurie ir iki pandemijos turėjo emocijų ir elgesio problemų, jos dar labiau pagilėjo.

Vyriausybė trečiadienį pritarė 2,8 tūkst. nešiojamųjų kompiuterių perdavimui mokykloms. Jas pasieks 1999 HP ir 801 „Lenovo“ kompiuteriai“. „Šiandien teikiamas tvirtinti nutarimo projektas yra tik labai nedidelė dalis mūsų visų pastangų padėti savivaldybėms ir mokykloms tinkamai pasiruošti ugdymo procesui ir užtikrinti, kad tiek vaikai, tiek mokytojai turėtų visas reikalingas technologines priemones“, – Vyriausybės posėdyje trečiadienį sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinie...

Įteisinta ne ilgesnė nei 36 valandų darbo savaitė visiems švietimo pagalbos specialistams, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Vyriausybė trečiadienį pritarė ministerijos siūlymui nuo rugsėjo nustatyti 36 valandų darbo laiko normą per savaitę tiems švietimo pagalbos specialistams, kuriems iki šiol sutrumpinto darbo laiko norma nebuvo taikoma.

Trečiadienį Vyriausybė patvirtino nutarimo „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ pakeitimus, kurie svarbūs ir švietimo įstaigoms, rašoma pranešime spaudai. Savivaldybių administracijoms išsiųsta detali informacija su scenarijais, kaip rugsėjį bus organizuojamas ugdymo procesas, o ketvirtadienį tai bus aptarta per susitikimą su savivaldybių administracijų vadovais.

Šiemet per pagrindinį priėmimą į aukštąsias mokyklas 2109 jaunuoliai registravosi studijuoti ugdymo studijų programas, tačiau beveik ketvirtadalis jų neatvyko į motyvacijos vertinimą.  Iš 1415 atvykusiųjų 1354 gavo teigiamą įvertinimą, pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO). Visiems stojantiems į ugdymo mokslus privalomas teigiamas motyvacijos vertinimas. Gavus neigiamą įvertinimą, stojantysis konkurse dalyvauti nebegali.

Ekspertai sako, kad teiginiai, jog nėra tokio viruso, kuris laikui bėgant tapo labiau mirtinu, yra neteisingi. „Teiginys, jog virusologijos istorijoje dar niekada nebuvo įvykusi mutacija, dėl kurios virusas tapo mirtingesnis, nėra teisingas“, – „USA Today“ sakė Timothy Sheahanas, virusologas ir Šiaurės Karolinos universiteto Gillingso pasaulinės visuomenės sveikatos mokyklos docentas.

Gali būti sunku turėti daug pasiekusių brolių ir seserų. Kiekvienas šeimos susibūrimas tampa ginču – kuriam vaikui sekasi geriau, kas yra už ką protingesnis. Žiūrėk, po kelių minučių jau kumščiuojiesi su savo seserimi virtuvėje dėl to, ar Mahleris buvo įtakingesnis už Pitagorą. Na, tik džiaukitės, kad šiais metais jums nereikia kviesti Laurento Simonso kartu švęsti Kalėdų.

Masačusetso technologijos instituto (MIT) mokslininkų komanda sukūrė psichopatinį dirbtinį intelektą, naudodamasi socialiniame tinkle „Reddit“ patalpintomis nuotraukų antraštėmis. Ir jie jį pavadino Normanu pagal Alfredo Hitchcocko Normaną Batesą.

Jungtinės Karalystės vyriausybė pirmadienį atšaukė didžiąją dalį dėl koronavirusinės pandemijos įvestų suvaržymų Anglijoje, žengdama žingsnį, kurį mokslininkai ir opozicija pasmerkė kaip pavojingą šuolį į nežinomybę. Nuo vidurnakčio (2 val. Lietuvos laiku) vėl gali veikti tokios vietos kaip naktiniai klubai, taip pat pilnu pajėgumu gali veikti kitos įstaigos uždarose patalpose, tačiau nebelieka teisiškai nustatytos tvarkos dėl kaukių dėvėjimo ir darbo iš namų.

Pažvelgus į istorinių ir milžiniškų geologinių įvykių chronometražą per šimtus milijonų metų, galima pamatyti ciklinius veiklos pliūpsnius, kurie kartojasi gana tolygiai. Aprašydami šį modelį naujame tyrime, Niujorko universiteto ir Karnegio mokslo instituto mokslininkai apibūdina šį reiškinį kaip „Žemės pulsą“. Tačiau pagrindinė priežastis, lemianti šį pulsą, tebėra paslaptis.

Jei praėjusią savaitę negyvenote po akmeniu, tikriausiai žinote, kad Ramiojo vandenyno šiaurės vakarus užklupo ypatinga karščio banga, dėl kurios didelė dalis JAV ir Kanados šiuo metu gyvena labai aukštoje temperatūroje. Kanadoje užfiksuota rekordinė 47,9°C temperatūra, o JAV Nacionalinė oro tarnyba išsiuntė įspėjimus apie karščius didelėje Vašingtono, Oregono, Montanos ir Aidaho dalyje.

Giliai po jūros dugnu, 100 milijonų metų senumo uolos sluoksnyje, tyliai gyvena paslaptinga gyvybės forma. Tai nei „Godzilla“, nei seniai išnykęs „Megalodonas“, tačiau ji parodo, kaip įvairios gyvybės formos Žemėje gali gyventi ekstremaliomis ir keisčiausiomis sąlygomis. Mokslininkai neseniai atrado, kad po jūros dugnu gyvenančių mikrobų bendruomenės gali išgyventi uolienų nuosėdose daugiau nei 100 milijonų metų, vartodamos beviltiškai mažai maistinių medžiagų.

Kad ir kaip nemoksliškai tai skamba, „pasidavimas“ („give-up-itis“) yra tikras terminas, vartojamas apibūdinti mediciniškai dokumentuotą, tačiau menkai suprantamą reiškinį, kai noro gyventi netekęs asmuo iš tikrųjų miršta, nepaisant akivaizdžios fiziologinės priežasties nebuvimo. Pirmiausia ši būklė buvo nustatyta amerikiečiams ir Pietų Korėjos kariams, kurie žuvo karo belaisvių stovyklose Korėjos karo metu, o vėliau buvo pritaikyti Vietnamo karo belaisviams, išgyvenusiems laivo katastrofas.

Aortos aneurizma kasmet visame pasaulyje nusineša daugybę gyvybių. Aorta yra didelė kraujagyslė, kuria iš širdies išteka kraujas. Aortos aneurizma yra ant jos susiformavęs neįprastas padidėjimas (jį turėjo ir Einšteinas, tačiau siekiat sustabdyti ligą, jo aorta buvo apvyniota celofanu). Šie padidėjimai gali sukelti nepatogumo jausmą, tačiau daugelis nė neįtaria, kad turi aortos aneurizmą, kol ji nėra pastebima atliekant tyrimus.

Tikriausiai visi žino mikrobangų krosnelės istoriją. Tai vienas geriausių visų laikų „netyčinių“ mokslo išradimų. Tiems, kurie nežino, XX a. 5 deš. inžinierius Percy‘is Spenceris dirbo kompanijoje „Raytheon“, kur vieną dieną testavo aktyvųjį radarą, savo kišenėje turėdamas šokolado plytelę. Vykdydamas tyrimus jis pastebėjo, kad jo kišenėje buvęs šokoladas ištirpo.

Po to, kai 11 pacientų pradėjo skųstis keista neurologine liga, dėl kurios jie tapdavo beveik paralyžiuoti, gydytojai atrado naują, vaikams pasireiškiančią šoninės amiotrofinės sklerozės (ŠAS) formą. Nepaisant to, kad dauguma ŠAS formų pasireiškia jauniems, bet jau suaugusiems, arba vidutinio amžiaus žmonėms, šis naujas tipas paveikia mažus vaikus, kurių būklė su laiku blogėja.

Šviesos įvaldymas yra mokslinės fantastikos pagrindas, pradedant fotonų torpedomis, baigiant „šviesos kardais“ („lightsabers“) ir hologramomis. Ši naujausia technologija sujungia pastarąją ir tuo pačiu buvusią realybę: mokslininkai žino, kaip priversti hologramą atsirasti tiesiog iš oro. Kaip paskelbta „Scientific Reports“, komanda naudoja vadinamąjį optinių spąstų vaizdavimą (optical trap display). Dalelė įstrigdinama ore ir yra judinima, kad būtų sukuriama tam tikra forma.

Penktadienį Nacionalinė švietimo agentūra skelbia lietuvių kalbos ir literatūros mokyklinio brandos egzamino rezultatus. Juos mokiniai gali sužinoti savo mokyklose. Šiais metais 7550 abiturientų laikė lietuvių kalbos ir literatūros mokyklinį brandos egzaminą. Jį išlaikė 94,3 proc. mokinių, rašoma pranešime spaudai.  Aukščiausius 9–10 balų įvertinimus gavo 2,85 proc. mokinių. Praėjusiais metais lietuvių kalbos ir literatūros mokyklinį brandos egzaminą laikė 8352 abiturientai.

Daugelis žmonių, galvojančių apie elektromobilio pirkimą, nerimauja dėl to, kaip ir kur jį įkrauti. Tačiau tikrasis klausimas, kurį turėtumėte užduoti, yra tai, kaip papildysite kuro benzininei ar dyzelinei transporto priemonei, jei nepasirinksite elektrinės. Taip yra todėl, kad per ateinančius du dešimtmečius elektromobiliai degalinių verslą pavers mirties spirale, o elektromobiliai bus numatytasis pasirinkimas visiems automobilių savininkams.

Supažindinant su periodine lentele dažnai teigiama, kad natūralūs cheminiai elementai pasibaigia ties uranu. Pasakojama, kad viskas, kas nėra tai, turėjo būti padaryta žmonių. Plutonio-244 atomai, randami prieš milijonus metų susidariusiose uolose, įrodo, kad tai ne visai teisinga, tačiau dar negalime būti tikri, koks gamtos reiškinys yra už tai atsakingas. Supernovos sprogimai sukūrė daug sunkiųjų elementų, be abejo, įskaitant tuos, kuriuose yra daugiau protonų nei urane.

Pamačius pražūtingus branduolinių sprogimų Hirosimoje ir Nagasakyje padarinius Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, prasidėjo šaltasis karas. Atominių bombų žadamas masinis sunaikinimas ir galia pastūmėjo pasaulio supervalstybes į branduolinių tyrimų siautulį. JAV buvo pasiruošusi ant Japonijos numesti ir trečiąją bombą, jei tik to prireiks, o likusios tautos pradėjo kurti savo arsenalą, siekdamos atbaidyti priešą arba nuo jo apsiginti.

Naujas tyrimas atskleidė, kad riešapelekė – milžiniška keista žuvis, vis dar egzistuojanti nuo dinozaurų laikų – gali išgyventi 100 metų. Tyrime teigiama, kad patelės lytinę brandą pasiekia tik šeštojo gyvenimo dešimtmečio pabaigoje, o riešapelekių patinai lytiškai subręsta nuo 40 iki 69 metų. Kas turbūt keisčiausia – mokslininkai mano, jog šių žuvų nėštumas trunka apie penkerius metus.

Ar kada pabundate traiškanotomis akimis, lengvai prakaituodami, galvodami „ką aš ką tik sapnavau ir kodėl visas tas šlamštas yra mano smegenyse?“ Na, jei ir yra ko pasimokyti iš dirbtinio intelekto (AI), tai būtų tai, kad egzistuoja rimta priežastis, kodėl jūsų sapnai gali būti tokie ryškiai siurrealistiški. Erikas Hoelis, Tuftso universiteto neurologijos mokslų daktaras, įkvėptas tam tikro dirbtinio intelekto veikimo principo, pateikė naują hipotezę, kodėl mes sapnuojame.

Rusų mokslininkai atgaivino Sibiro įšale 24 tūkst. metų miegojusius mažyčius gyvūnus. Iki 2 mm galintys užaugti mažyliai dabar juda ir sparčiai dauginasi. Mokslininkai sako, kad gyviai sunkiai budinosi iš tūkstantmečius trukusio miego.  Verpetė – mikroorganizmas, dažniausiai užaugantis iki pusės milimetro ilgio, bet gali būti ir didesnis. Verpečių būna įvairių – jos turi aštrius dantis, lūpą, virškinimo organus ir maitinasi už save mažesniais mikroorganizmais.

Depresija yra labai rimta liga. Bet gali būti, kad ją galima gydyti juoko dujomis, net jei tai atrodo kaip idėja iš vaikiškos užrašų knygutės. Diazoto monoksidas (N₂O), dar vadinamas juoko dujomis, naudojamas medicinoje. Pavyzdžiui, juo malšinamas skausmas prieš gimdymą ar po traumų. Tačiau mokslininkai dabar mano, kad azoto oksidas galėtų būti naudojamas ir depresijos gydyme. Sunkūs depresijos atvejai kartais sunkiai pasiduoda medikamentiniam gydymui.

Izraelio mokslininkams pavyko stipriai pailginti pelių gyvenimo laiką. Be to, šie graužikai turėjo daugiau energijos ir rečiau sirgo vėžiu. Mokslininkams tai pavyko pasiekti pasitelkus genų inžineriją. Taip jie padidino SIRT6 baltymo išsiskyrimą. Šis baltymas yra atsakingas už DNR grandinių taisymą ir taip savotiškai saugo genus nuo susidėvėjimo. Ši terapija buvo išbandyta su 250 pelių. Jos ne tik gyveno vidutiniškai 23 proc.