Kanadoje užfiksuota rekordinė 47,9°C temperatūra, o JAV Nacionalinė oro tarnyba išsiuntė įspėjimus apie karščius didelėje Vašingtono, Oregono, Montanos ir Aidaho dalyje. Daliai Šiaurės Amerikos karščio intensyvumas buvo šokiruojantis, privertęs daugelį miestų atidaryti „aušinimo centrus“. Didelis karštis pareikalavo net aukų.
Temperatūra buvo tokia neįtikėtinai aukšta, kad daugelis šios savaitės orus prognozuojančių ekspertų manė, kad jų modeliuose įsivėlė klaida.
„Prognozės atrodė visiškai neįtikėtinos, – „NBC News“ sakė Oregono valstijos universiteto docentas ir Oregono valstijos klimatologas Larry O'Neillas. – Jos buvo tokios beprotiškai neįtikėtinos, kad profesionalūs sinoptikai ir panašūs į mane žmonės manė, kad kažkas tikriausiai yra negerai su modeliais.“
Dėl šios nebūtos karščio bangos kaltas oro reiškinys, žinomas kaip karščio kupolas. Tai yra aukšto slėgio sistema, kuri tūno virš Ramiojo vandenyno šiaurės vakarų, pritraukdama labai šiltą orą ir sulaikydama bet kokį vėsų jūrų orą. Tai tarsi burbuliuojantis puodas, uždengtas dangčiu. Aukštas slėgis taip pat stumia šiltą orą žemyn link žemės ir dar labiau kaitina jį suspausdamas.
Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) duomenimis, karščio kupolai Šiaurės Amerikoje greičiausiai susidaro La Niña metais – kaip ir 2021-aisiais, kai praėjusią žiemą Ramiojo vandenyno rytuose vandenys buvo vėsūs, o Ramiojo vandenyno vakaruose – šilti.
Šis temperatūros skirtumas sukelia vėjus, kurie karštą orą stumia į rytus, Šiaurės Amerikos link. Galų gale šiltas oras įstringa reaktyviniame sraute, oro srovė eina prieš laikrodžio rodyklę aplink Žemę ir yra stumdoma virš žemės Ramiojo vandenyno šiaurės vakaruose.
Mokslininkai dažnai nesiryžta trumpalaikius orų įvykius tiesiogiai susieti su žmogaus sukelta klimato krize. Tačiau daugelis jau spėja, kad tokios keistos karščio bangos gali tapti vis dažnesnės ir dar ekstremalesnės, nes pasaulyje dėl klimato kaitos ir toliau kyla temperatūra.
„Ar praėjusią savaitę Vakaruose be klimato pokyčių galėjo susidaryti karščio kupolas? Žinoma. Ar jis būtų toks pats ekstremalus be klimato kaitos? Tikrai ne“, – „New York Times“ rašė klimato mokslininkas dr. Michaelas E Mannas ir pelno nesiekiančios organizacijos „Climate Communication“ direktorė Susan Joy Hassol.
„Mokslininkai nedvejoja, kad žmogaus sukelta klimato kaita jau veikia karščio bangas – dėl visuotinio atšilimo jos yra karštesnės, didesnės, ilgesnės ir dažnesnės. Tai, kas kažkada buvo labai retas reiškinys, pasitaiko vis dažniau“, – rašė jie.
