mokslas

Lietuvos švietimo taryba teigia nepritarianti, kad patenkinamo lygio per patikrinimus nepasiekę dešimtokai būtų nukreipiami į profesines mokyklas. „(...) pagrindinis ir vidurinis ugdymas turi būti kokybiškas ir gimnazijose, ir profesinio mokymo įstaigose, o keliami reikalavimai dėl mokymosi rezultatų turi būti vienodi, nes profesinis mokymas negali būti antraeiliu švietimo sektoriumi“, – rašoma trečiadienį išplatintame pranešime.

Nidoje oficialiai veiklą pradėjo Kuršių nerijos nacionalinio parko Gamtos mokykla. „Su visa dokumentacija, pradedant nuo investicinių projektų, pamąstymai pradėjo dar 2015 metais, tad iki įgyvendinimo buvo ilgas kelias. Dabar – iššūkis ir džiaugsmas“, – BNS sakė Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vadovė Aušra Feser.

Rusų kalbos mokymas mokyklose šiandien nėra prioritetas ir daugiau dėmesio reikėtų skirti Europos Sąjungos valstybių oficialioms kalboms, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Ar mes turime tamprius ekonominius, kultūrinius, socialinius santykius su Rusija? Veikiausiai ne. Štai kodėl manau, kad tai nėra prioritetas“, – trečiadienį žurnalistams sakė prezidentas.  „Rusų kalbų mokytojų mes turime daugiau nei pakankamai. Tada savotiškai pasiūla pradeda diktuoti paklausą.

Specialiųjų poreikių vaikų ugdymui mokyklose per 2023–2029 metus numatoma papildomai skirti 136,1 mln. eurų, trečiadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Kitiems metams preliminariai suplanuota 6,2 mln. eurų mokykloms pasiruošti priimti specialiųjų poreikių vaikus: lėšos būtų nukreiptos mokymosi aplinkai pritaikyti, specialistams pritraukti, švietimo pagalbai plėsti. 2024 metais įtraukiojo ugdymo finansavimui papildomai būtų skirta 15,6 mln. eurų.

Mokslininkų kuriamos inovacijos gali tapti įrankiais, darančiais teigiamus pokyčius visuomenėje ir auginančiais ekonomiką, tačiau tam reikalingas efektyvus dalinimasis žiniomis bei technologijomis ir jų komercializavimas. Apie tai, kaip mokslininkams efektyviau dalyvauti technologijų perdavime ir tyrimų metu sukurtų rezultatų komercializavime, buvo diskutuojama praėjusią savaitę Vilniuje vykusioje tarptautinėje Baltijos šalių technologijų perdavimo centrų (TTO) tinklo konferencijoje.

Į Lietuvą atvyksta 11 Jungtinės Karalystės universitetų atstovai, jie su Lietuvos universitetais tarsis dėl dvigubų diplomų partnerystės sudarymo informacinių technologijų (IT) ir gyvybės mokslų srityse.

Seimas svarstys Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, pagal kurias mokslininkų, tyrėjų algos nuo kitų metų sausio didėtų 13 procentų. „Pritarus pakeitimams, valstybiniuose mokslo tyrimų institutuose vyriausiojo mokslo darbuotojo pareiginė alga bruto, įskaitant bazinio dydžio didėjimą, galėtų kilti nuo 241 iki 434, vyresniojo mokslo darbuotojo – nuo 210 iki 338, mokslo darbuotojo tyrėjo, mokslininko stažuotojo – nuo 210 iki 257 eurų, jaunesniojo mokslo darbuotojo – nuo 201 iki 238 eurų“, – š...

Dar dešimties mokyklų devintokai po rudens atostogų galės dalyvauti pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kurse, penktadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Lapkritį mokymuose, skirtuose gerinti mokinių žinias apie nacionalinį saugumą, piliečių vaidmenį valstybės gynyboje dalyvaus devintokai iš Alytaus, Kauno, Pasvalio, Šaulių, Plungės, Utenos, Šalčininkų rajonų, Šilutės, Marijampolės, Tauragės mokyklų.

NASA trečiadienį pranešė, kad lapkričio 14 dieną dar kartą bandys paleisti savo milžinišką raketą į Mėnulį. Be įgulos vyksianti misija „Artemis 1“ jau anksčiau buvo atidėta dėl techninių problemų, įskaitant dujų nuotėkį, o vėliau – dėl Floridą nusiaubusio uragano „Ian“. „Praėjusios savaitės patikrinimai ir analizės patvirtino, kad, norint paruošti raketą ir erdvėlaivį į paleidimo aikštelę 39B Kenedžio kosmoso centre, darbų reikia atlikti minimaliai“, – rašoma kosmoso agentūros tinklaraštyje.

Paskutiniu metu dėl situacijos pasaulyje savo egzistavimo ateitimi galėjo susirūpinti kiekvienas. „Covid-19“ pandemijos fone matėme beždžionių raupų protrūkius. Rusijos invazija į Ukrainą padidino pasaulinio branduolinio karo riziką, o Vladimiro Putino retorika vis grėsmingesnė. O ekstremalūs orų reiškiniai atnešė atšiaurią klimato ekstremalios situacijos realybę, rašo BBC.

Mokytojų atlyginimų didinimo tempas yra nepakankamas, nes jis nespėja su infliacija, teigia prezidentas Gitanas Nausėda. Anot jo, dabartiniais tempais bus sudėtinga pasiekti pernai rugsėjį nacionaliniame partijų susitarime dėl švietimo įtvirtintą siekį, kad mokytojų vidutinis darbo užmokestis sudarytų 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio jau 2024-aisiais. „Mokytojo atlyginimai yra didinami, tačiau dabartinėmis aplinkybėmis jie didėja, deja, netgi mažiau, nei infliacija.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) siūlo nuo kitų metų sausio vidutiniškai 13 proc. didinti atlyginimus valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslo darbuotojams ir kitiems tyrėjams. Ministerija Vyriausybei siūlo 10 proc.

Testai nėra visagaliai, o baimė, kad mokytojai ir mokyklos beviltiškai atsilieka nuo sparčiai besikeičiančio pasaulio neturi pagrindo – tuo įsitikinęs garsus danų švietimo konsultantas Casperas Rongstedas.

Šalčininkų rajono savivaldybė mokyklų tinklo nepertvarkys, o klases, kuriose trūksta mokinių, finansuos pati, sako mero Zdzislavo Palevičiaus patarėjas Valdemaras Sliževskis. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai antradienį pareiškus, kad savivaldybė vienintelė Lietuvoje dar nepertvarkė mokyklų tinklo pagal naujausius reikalavimus, V. Sliževskis teigia, kad klases siekta išsaugoti kuo arčiau moksleivių gyvenamųjų vietų.

Ukrainiečių studentų mokslams iš dalies finansuoti ir stipendijoms mokėti Vyriausybė trečiadienį iš rezervo skyrė 660 tūkst. eurų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teigimu, 420 tūkst. eurų bus skirti ukrainiečių, priimtų į Lietuvos valstybinių aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas, šių metų mokslams iš dalies kompensuoti, 240 tūkst. eurų – jų stipendijoms. Šiais metais valstybė iš dalies finansuos iki 700 ukrainiečių studentų studijas.

Seime pirmadienį bus aptartas besikeičiantis aukštojo mokslo vaidmuo šiuolaikiniame pasaulyje. Seimo Švietimo ir mokslo komitetas kartus su Vilniaus universitetu rengia tarptautinę konferenciją „Aukštasis mokslas: pasiekimai, iššūkiai ir galimybės“, pranešė parlamento Ryšių su visuomene skyrius. Pasak pranešimo, per konferenciją bus siekiama aptarti esminius politikos formavimo, ekonominius bei socialinius faktorius, darančius įtaką aukštojo mokslo raidai.

170 aukštųjų mokyklų studentų laukia vietos bendrabučiuose, BNS informavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).  „Dabartinė situacija tokia, kad apie 170 studentų laukia bendrabučio vietos. Toks skaičius susidarė, nes eilė „pasislinko“, t.y. dalis laukusių vietas gavo, bet buvo pateikta papildomų prašymų“, – penktadienį BNS nurodė ministerijos atstovas Dainoras Lukas.

Net 75 proc. Lietuvos vaikų mokyklose mokosi rusų kalbos, o vadovėliai rusų kalba persmelkti Kremliaus propaganda. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė tvirtina, kad situacija yra „totaliai bloga“, o apžvalgininkas Rimvydas Valatka siūlo galimybę pasirinkti mokytis rusų kalbos mokyklose išbraukti.

Keturios sostinės mokyklos mokslo metus pradėjo su nauja sporto infrastruktūra – atnaujinti lauko aikštynai, sumontuota nauja, moderni įranga. Dar 7 mokyklose darbai yra įsibėgėję ir bus baigti iki šiltojo sezono pabaigos, rašoma pranešime žiniasklaidai.  „Fizinis vaikų ugdymas ištisus dešimtmečius buvo antrame plane – taip jį matė miesto politikai, mokyklų bendruomenės ir patys mokiniai. Ar toks požiūris pagrįstas? Tikrai ne.

Ketvirtadienį mokyklose, aukštojo ir profesinio mokslo įstaigose prasideda mokslo metai. Šiemet be tradicinių Rugsėjo 1-osios iškilmių Kaune vyks piketas dėl per mažo darbo užmokesčio dėstytojams ir solidarumo akcija su Ukrainos pedagogais bei moksleiviais Vilniuje. Be to, po poros metų suvaržymų mokslo metai prasidės įprastai – be specifinių COVID-19 ligos plitimo ribojimų.

Švietimo, sporto ir mokslo ministrei (ŠMSM) Jurgitai Šiugždinienei bandant raminti mokyklas, esą mokytojų trūkumo ir kitos problemos išsispręs, socialdemokratai ragina nepuoselėti iliuzijų ir nustoti eksperimentuoti su švietimo sistema krizių krečiamoje visuomenėje, rašoma pranešime spaudai.

Prasidedant mokslo metams policija žada daugiau dėmesio eismo saugumui, į pagalbą patruliuoti pareigūnams bus kviečiami policijos rėmėjai, šauliai. Kaip pirmadienį pranešė Lietuvos kelių policijos tarnyba, rugsėjo 1-ąją bus rengiamos įvairios prevencinės priemonės, o visą mėnesį pareigūnai patruliuos perėjose prie mokyklų bei tikrins vairuotojų blaivumą. Tam žadama pasitelkti šimtus savanorių ir patyrusių bei jaunųjų policijos rėmėjų.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį rengia tradicinį pikniką mokytojams, o švietimo, mokslo ir sporto ministrė pristatys, kaip bendrosios ugdymo įstaigos pasiruošusios naujų mokslo metų pradžiai. Pasak prezidento atstovo spaudai Rido Jasiulionio, Rugsėjo 1-osios išvakarėse G. Nausėda susitiks su studijas baigusiais ir mokyklose pradedančiais dirbti mokytojais.

Ėjimas į pirmą klasę – svarbus įvykis tiek vaikams, tiek tėvams. Pasiruošimas mokyklai tėvams paskutinėmis vasaros dienomis jis gali įnešti streso bei nerimo. Savo patirtimi ruošiant pirmokę pirmą kartą įžengti į mokyklą, sutiko pasidalyti dainininkė ir verslininkė Ineta Puzaraitė-Žvagulienė. Pirmą kartą ruošti savo vaiką mokyklai tėvams gali būti tikras iššūkis. Tačiau kaip tikina pati Ineta, su šiuo tikslu ji puikiai tvarkosi: „Tikrai nėra sunku.

Ketvirtadienį Birštono kultūros centre Švietimo, mokslo ir sporto ministerija organizuoja kasmetinę švietimo konferenciją, skirtą aptarti naujus mokslo metus. Joje dalyvaus Seimo nariai, Vyriausybės, Prezidentūros, savivaldybių, mokyklų, asociacijų, profesinių sąjungų atstovai, edukologai. Bus aptariamos netrukus prasidėsiančių mokslo metų naujienos, pristatyta dabartinė švietimo situacija, svarbūs pokyčiai, įtraukios mokyklos principai, pranešė ministerija.

Valdžia kviečia verslą ir mokslą jungtis į konsorciumus ir nuo rugsėjo teikti paraiškas gauti beveik 78 mln. eurų valstybės paramą kuriant inovacijas.  Pasak ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės, valstybė nori ne tik investuoti į išradimus, bet ir juos pritaikyti komercijai. o švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės teigimu, norima, kad Lietuvoje gimtų bent du stiprūs biotechnologijų ar lazerių klasteriai.

Vilniuje šiemet bus įrengtos 34 visiems metų laikams pritaikytos lauko klasės. Vilniaus savivaldybė, nuo gegužės laukusi pageidavimų tokioms klasėms, iš viso sulaukė 50 mokyklų paraiškų konkursui – kai kurios klasės bus įrengiamos kitąmet, nes reikalingi projektai, statybą leidžiantys dokumentai, pateikta ne visa reikiama dokumentacija. Šiemet lauko klasių įrengimui savivaldybė paskirstys  450 tūkst. eurų.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) ragina Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją skubiau spręsti mokyklų tinklo pertvarkos, klasių komplektavimo klausimus. Didžiausia šalies švietimo srities profesinė sąjunga ketvirtadienį pranešė, jog kreipėsi į ministeriją su raginimu greičiau imtis Vyriausybės prisiimtų įsipareigojimų. Ministrė Jurgita Šiugždinienė BNS tvirtina, kad šių klausimų sprendimas yra mokyklų ir savivaldybių atsakomybė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pratęsė stipendijas įstojusiems į pedagogikos studijas iki 2020-ųjų. Šios 115 eurų mėnesinės tikslinės stipendijos pedagogų rengimo programose studijuojantiems studentams bus mokamos toliau pagal projektą „Tęsk“, nepaisant to, jog Europos socialinio fondo finansuojamas projektas baigėsi. Šias stipendijas būsimiems pedagogams nuo šiol padengs valstybė, joms numatyta beveik 64 tūkst. eurų iš valstybės biudžeto.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO) trečiadienį paskelbs šių metų stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatus, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Anksčiau skelbta, kad šiemet per pagrindinį priėmimą buvo pakviesti studijuoti 20 tūkst. 517 jaunuolių: 10 tūkst. 892 – į universitetus, 9625 – į kolegijas. Tuomet sudarytos 17 tūkst. 76 sutartys su aukštosiomis mokyklomis.

Valstybė 2022–2027 metais ikimokykliniam ugdymui skirs 78 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) lėšų, savivaldybėse planuojami 19 naujų darželių, antradienį pranešė švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė. Laipsniškai pereinant prie 2025 metais įsigaliojančio visuotinio ikimokyklinio ugdymo nuo dvejų metų amžiaus, J. Šiugždinienė teigia, jog tam pradėti ruoštis reikia jau dabar.

Per papildomą priėmimą kvietimus studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose gavo 3104 asmenys, pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO). Iš jų dauguma – 2120 – pakviesti studijuoti kolegijose, 984 – universitetuose.

Jungtinės Karalystės ekspertai mano nustatę neseniai visame pasaulyje kilusio paslaptingo hepatito tarp mažų vaikų protrūkio priežastį. Jie sako, kad po su koronavirusu susijusių karantinų sugrįžo du paplitę virusai, kurie ir sukėlė retus, bet labai sunkius hepatito atvejus. Manoma, kad 35 šalyse susirgo daugiau kaip 1000 vaikų, iš kurių daugelis yra jaunesni nei penkerių metų amžiaus. Kai kuriems iš jų, įskaitant 12 atvejų Karalystėje, prireikė gyvybiškai svarbios kepenų transplantacijos.

Šalies universitetai sulaukė dešimčių, o kai kurie – ir šimtų ukrainiečių prašymų studijuoti. Tarp populiariausių specialybių yra informatika ir su finansais susijusios studijos.  Švietimo, mokslo ir sporto ministerija artėjančiais mokslo metais numato finansuoti studijas 700 ukrainiečių studentų, dalimi prisidedant ir pačioms aukštosioms mokykloms.  Ukrainiečių prašymai aukštąsias mokyklas vis dar pasiekia, tačiau jų jau sulaukta gausiai.

Matematikos brandos egzamino šiemet neišlaikė 35 proc. laikiusiųjų, antradienį pranešė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. „35 proc. laikiusių mokinių nepasiekė patenkinamo lygio, o paprasčiau tariant, neišlaikė matematikos egzamino. Matematika yra krizinėje situacijoje“, – per spaudos konferenciją antradienį paskelbė J. Šiugždinienė. Matematikos brandos egzamino rezultatų paskelbimas buvo atidėtas, šiemet abiturientams egzaminą išlaikius prastai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija antradienį pranešė paankstinusi kvietimus dalyvauti „Tūkstantmečio mokyklų“ programoje. Ketinimą dalyvauti programoje išreiškė 56 savivaldybės, dėl šios priežasties nutarta kvietimo datą į antrą srautą perkelti iš 2023 metų sausio mėnesio į 2022 metų spalį.  23 savivaldybės yra pasiruošusios pabaigti savo pateiktus pažangos planų projektus, likusios kviečiamos projektų rengimą tęsti spalį, teigiama pranešime.

Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas (Large Hadron Collider, LHC), kuriame atlikti eksperimentai prieš 10 metų patvirtino Higgso (Higso) bozono egzistavimą, artimiausiu laiku turėtų būti paleistas veikti iki šiol dar niekieno neišvystytu energijos lygiu, stengiantis įminti daugiau Visatos paslapčių. Didžiausio ir galingiausio pasaulyje dalelių greitintuvo darbas buvo atnaujintas balandį, po trejų metų pertraukos.

Visiškai kitoks barmenas, nei esame įpratę. Viename Miuncheno bare darbuojasi robotas, kuris kuo puikiausiai gali sumaišyti lankytojų mėgstamą kokteilį. Įžengusius į vieną Miuncheno barų pasitinka robotas barmenas, gaminantis gaivų „Mojito“ kokteilį. Robotas turi dvi „rankas“ – su viena sudeda mėtas, laimus ir įpila cukraus sirupą. O su kita pripila stiklinę. Čia dirbantys barmenai juokauja, kad robotas – puikus kolega – neatsikalbinėja ir nesiskundžia.

Klaipėdos mokslininkai bando iš atliekų sukurti degalus laivams. Jei jiems pavyks, tai sudrebins pasaulį, mat kol kas dar niekas to nėra padaręs – įvairių šalių mokslininkai varžosi, kurie bus pirmesni ir pelnys tarptautinę garbę. Klaipėdiečiai sako, kad jiems iki sėkmingo rezultato liko jau visai nedaug. Klaipėdos universiteto mokslininkas Žilvinas naikina plastiką ir su komanda planuoja nustebinti pasaulį. Iš atliekų vyras kuria laivams skirtus degalus.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) nariai trečiadienį lankysis medicinos ir mokslui skirtą įrangą gaminančioje įmonėje „Thermo Fisher Scientific Baltics“.  BFK dirbantis „darbietis“ Vytautas Gapšys teigė, kad susitikimas su įmonės vadovybe leis komitetui susidaryti geresnį vaizdą apie verslo aplinką.

JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) oficialiai prisideda prie neatpažintų skraidančių objektų (NSO) medžioklės – ketvirtadienį ši agentūra paskelbė apie naują studiją ir ketinimus pasitelkti geriausius mokslininkus „neatpažintiems reiškiniams ore“ tyrinėti. Ši tema seniai audrina žmonių vaizduotę, o neseniai sulaukė ir JAV Kongreso dėmesio. Projektas bus pradėtas vykdyti rudens pradžioje ir truks maždaug devynis mėnesius.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija pradėjo daryti tyrimus dėl beždžionių raupų, pirmasis ėminys buvo neigiamas. „Šią savaitę net buvo gautas pirmasis ėminys su įtariama šia virusine liga. Tačiau tyrimo rezultatas neigiamas, tad šiuo metu Lietuvoje beždžionių raupų atvejų dar nėra nustatyta“, – penktadienį pranešė laboratorija. Šios infekcijos atvejų nustatyta kaimyninėje Latvijoje.

Kasmetiniame pasauliniame universitetų reitinge „QS World University Rankings 2022“ Vilniaus universitetas (VU) išlaikė praėjusiais metais gautą rekordinę 400-ąją vietą. „Praėjusiais metais Vilniaus universitetas pasauliniame universitetų reitinge pasiekė istorines aukštumas, patekdamas į geriausių 400-uką. Jau tuomet buvo aišku, kad iššūkiu taps šios pozicijos išlaikymas.

Lietuvos mokslų akademija skelbia mokslo populiarinimo projektų skatinimo konkursą, kuriuo siekiama skatinti asmenis ir organizacijas aktyviau skleisti žinias apie mokslo ir technologijų svarbą ir naujausius pasiekimus. Tikimasi, kad konkursas padės visuomenei labiau suprasti ir įvertinti mokslinę veiklą ir jos rezultatus, prisidės didinant mokslininko profesijos patrauklumą, skatinant tyrėjų ir visuomenės dialogą.

Pirmadienį abiturientai laikys populiariausią pasirenkamą brandos egzaminą – anglų kalbos. Šiemet jį nutarė laikyti 17 tūkst. 912 kandidatų, dirbs 183 egzaminų centrai, pranešė Nacionalinė švietimo agentūra. Jaunuoliams reikės atlikti klausymo, skaitymo ir rašymo dalių užduotis. Užsienio kalbos (anglų) valstybinį brandos egzaminą sudaro keturios dalys. Balandžio 20, 21 ir 22 dienomis kandidatai jau laikė anglų kalbos kalbėjimo dalį.

Antarktikoje dirbantys mokslininkai pristatė įspūdingą radinį – antibiotikams atsparią bakteriją. Mokslininkai baiminasi, kad ši bakterija gali sukelti įvairias ligas, su kuriomis žmonijai būtų itin sunku kovoti. Dėl besikeičiančio klimato atšilinėja ir Antarktika, tad didėja tikimybė, kad bakterija atsidurs ir kitose pasaulio vietose. Vis tik jie tikisi, kad pavyks bakteriją panaudoti žmonių naudai, pavyzdžiui, medicinoje.

JAV aerokosminių technologijų milžinės „Boeing“ erdvėlaivis „Starliner“ trečiadienį sugrįžo į Žemę po nepilotuojamo bandomojo skrydžio, turinčio įrodyti, kad šis aparatas tinkamas skraidinti NASA astronautus į Tarptautinę kosminę stotį (TKS). Erdvėlaivis, išskleidęs didžiulius parašiutus, 16 val. 49 min. vietos (ketvirtadienį 1 val. 49 min. Lietuvos) laiku nusileido Naujosios Meksikos dykumoje ir pakėlė dulkių debesį.

Išmanieji telefonai gali tapti itin naudingu įrankiu ruošiantis egzaminams ar planuojant savo laiką. Įvairios programėlės leis įdomiau mokytis ir geriau susikaupti, kai tenka pasirengti artėjantiems atsiskaitymams, rašoma pranešime spaudai.  Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas teigia, kad išmaniosios aplikacijos ir jose veikiantys įrankiai tampa naudingais pagalbininkais, siekiantiems mokytis savarankiškai.