mokslas

Anabiozė – neveiklos būsena – daugeliui mokslinės fantastikos personažų leido keliauti į tolimą kosmoso kraštą ramybės būsenoje, ir atsibusti tik pasiekus tikslą. Dabar ši koncepcija yra išbandyta kaip būdas išgelbėti ūmias traumas patyrusių pacientų gyvybes. Iki šiol JAV bent vienam žmogui sukelta anabiozė.

Šiuo metu vyksta visiškai naujos „kosmoso lenktynės“. Galite pagalvoti, kad misija yra nuskristi į Mėnulį ar net Marsą, tačiau šioms lenktynėms keliamas ne toks didingas, bet vis dėlto įdomus tikslas – pirmiesiems nufilmuoti komercinį filmą kosmose.

Kasmetiniame pasauliniame universitetų reitinge „QS World University Rankings 2021“ Vilniaus universitetas (VU) pakilo į rekordinę 400-ąją vietą. Tai didžiausias kada nors pasiektas Lietuvos universitetų įvertinimas pasauliniame QS universitetų reitinge. Pernai Vilniaus universitetas šiame reitinge užėmė 423-ią vietą.

Partijų susitarimą dėl švietimo tikimasi baigti derinti šią savaitę, galutinis balsavimas Seime greičiausiai nusikels į rudenį, sako valdančiųjų ir opozicijos atstovai, priklausantys specialiai derybų grupei. Susitarimo projekte, kurį matė BNS, švietimas įvardijamas kaip „kertinis Lietuvos valstybės prioritetas“, nurodomi septyni esminiai „kokybiškos švietimo sistemos“ principai, taip pat 24 konkretesni įsipareigojimai iki 2024 metų bei 2027 metų, konkretūs siektini sėkmės rodikliai.

Lietuvoje pirmadienį prasideda brandos egzaminų sesija. Sesija prasideda vieninteliu privalomu norint gauti brandos atestatą lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminu – Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, valstybinį egzaminą laikyti pasirinko 17,2 tūkst., mokyklinį – per 9,3 tūkst. kandidatų. Pagrindinė egzaminų sesija finišuos liepos 2-ąją, kai bus laikomas fizikos valstybinis brandos egzaminas.

Kiekviena kultūra turi savo tradicijas, susijusias su mirtimi, tačiau kai kurios jų pašaliečiams gali pasirodyti gana keistos. Tačiau, tikriausiai, patys kraupiausi ir keisčiausi laidojimo ritualai vyko Orknio saloje akmens amžiuje.

Venera – artimiausia Žemės kaimynė, tačiau sąlygos ten visiškai kitokios. Ši planeta yra tiesiog pragariška, o štai Žemėje klesti gyvybė. Dėl to NASA nusprendė iki šio dešimtmečio pabaigos surengti dvi naujas Veneros tyrimų misijas – „DAVINČI+“ ir „VERITAS“ – ir tikisi, kad jos padės išsiaiškinti, kas lėmė tokius planetų skirtumus.  „Šiomis dviem seserinėmis misijomis siekiame suprasti, kaip Venera tapo į pragarą panašiu pasauliu, kurio paviršiuje lydosi švinas.

Vilniuje sparčiai kyla modernaus dizaino bei išplanavimo Tolminkiemio gimnazija, kurią galės lankyti apie 1000 vaikų. Jau dabar aktyviai ieškomas švietimui ir bendruomeniniams tikslams atsidavęs asmuo, kuris užimtų šios mokslo įstaigos direktoriaus pareigas. Pilaitėje, Tolminkiemio g. 2D, statoma šiuolaikiška 12 000 kv.

Pasak mokslininkų, sukūrusių programėlę, numatančią maksimalią gyvenimo trukmę, žmonės niekada negalės gyventi ilgiau nei 150 metų. Biologijos ir biofizikos ekspertai dirbtinio intelekto sistemai padavė didžiulį kiekį DNR ir medicininių duomenų, surinktų iš šimto tūkstančių savanorių, gyvenančių JK ir JAV.

Naujas tyrimas trumparegystę susiejo su prasta miego kokybe. Tai yra būklė, kuri paveikia iki 30 proc. suaugusiųjų ir 10 proc. vaikų, rašo dailymai.co.uk. Mokslininkai iš Flinderso universiteto nustatė, kad miopiją (medicininis trumparegystės terminas) turinčių žmonių miegas yra prastesnis nei žmonių su normaliu regėjimu dėl uždelsto cirkadinio ritmo ir mažesnės melatonino – hormono, atsakingo už miego reguliavimą naktį, gamybos.

Daugiau nei 3000 metų senumo senovės persų civilizacijos kapų tyrimas atskleidė, kad ten palaidoti žmonės nesilaikė griežto binarinio lyties suvokimo, kuriuo mes pradėjome abejoti tik visai neseniai. Išties, tyrimo autorė mano, kad ankstesniems archeologiniams tyrimams stiprų poveikį turėjo vakarietiškas lyties suvokimas. Diskusijos apie socialinę lytį ir žmonių, atmetančių lytį, su kuria gimė, mąstymo pagrįstumą tampa tikru kultūriniu mūšio lauku.

Mažesni lūkesčiai, tačiau ne tokie maži, kad jaustumėtės apgailėtini, yra laimingo gyvenimo paslaptis, teigia „laimės formulės“ ieškantys mokslininkai, rašo dailymail.co.uk.  Londono universiteto koledžo ekspertai šiuo metu vykdo „Laimės projektą“, kurio tikslas – surasti paprastą formulę, kuri paaiškintų, kas padaro mus laimingais.

Žmonės, gyvenantys iki 100 metų ir ilgiau, žavi mokslą. Jie pralenkia vidutinę gyvenimo trukmę daugiau nei 20 metų. Teigiama, kad viena moteris yra sulaukusi netgi 122 metų, nors tai buvo ginčytina. Vis tik mokslininkai niekada iki galo nesuprato, kas lemia ilgaamžiškumą. Pilnavertė mityba, kancerogenų, tokių kaip rūkymas, vengimas yra labai svarbūs dalykai. Gyvenimo trukmė pailgėja palaikant gerą fizinę būklę.

Naudodamiesi laboratorijoje užaugintomis mini smegenimis, mokslininkai išsiaiškino, kodėl žmonių smegenys yra didesnės už beždžionių. Maždaug prieš 5–8 mln. metų žmonės ir beždžionės atsiskyrė nuo bendro protėvio. Po kurio laiko žmonėms išsivystė didesnes smegenis: dabar žmogaus smegenys yra maždaug tris kartus didesnės už mūsų artimiausių „giminaičių“ – šimpanzių – smegenis.

Vienas labiausiai visame pasaulyje paplitusių Covid-19 pandemijos padarinių yra miego sutrikimai. „Koronos nemiga“ yra naujas terminas, vartojamas su pandemija susijusioms miego problemoms apibūdinti. Ją patiria ne visi: kai kurie teigia, kad pripratę prie naujo gyvenimo būdo, kuriame nebeliko įprasto prieš-pandeminio streso, jie išsimiega geriau.

Naujas tyrimas atskleidė, kad žmonės, kurie jautriai reaguoja į tam tikrus garsus, ypač čepsėjimą ir garsų kvėpavimą, gali turėti įjautrintą ryšį smegenyse, rašoma dailymail.co.uk. Niukaslio universiteto mokslininkai aptiko padidėjusį klausos žievės ir motorinių valdymo sričių, susijusių su veidu, burna ir gerkle, ryšį tiems, kurie kenčia nuo misofonijos.

Galimybė kvėpuoti pro išangę nėra reali. Tačiau kada nors deguonies klizmos gelbės ir žmonių gyvybes. Bent jau tuo įsitikino JAV ir Japonijos mokslininkai, kurie jau atliko ir eksperimentus su gyvūnais. Kai kurie vandens gyvūnai geba, sakykime paprastai, kvėpuoti per užpakalius. Tiksliau sakant, reikalui esant, jų žarnos gali padėti padidinti deguonies kiekį kraujyje. Nesunku įsivaizduoti, kaip toks gebėjimas praverstų žmonėms.

Izraelio psichologas, ekonomistas ir Nobelio premijos laureatas Danielis Kahnemanas perspėja - kovoje tarp dirbtinio intelekto ir žmogaus, žmogus visada pralaimės. Ir bus visiškai sutriuškintas. Kahnemanas yra vienas garsiausių bihevioristinės ekonomikos atstovų. Savo karjeroje jis pastebėjo, kad žmonėms sunku įsivaizduoti eksponentinį augimą. Nors turime įrankių jį apskaičiuoti, žmogaus protas geriau veikia linijinėje progresijoje.

Vyriausybė šiandien pritarė nuostatai, kad ir pradinukai, ir 5-11 (III gimnazinės klasės) klasių mokiniai nuo birželio 1 d. galėtų mokytis mišriu būdu nesitestuodami savivaldybėse, kuriose nustatomos švelnesnės karantino sąlygos, rašoma pranešime. Šios sąlygos galios Birštono, Elektrėnų, Neringos, Biržų, Ignalinos, Jurbarko, Joniškio, Klaipėdos, Kretingos, Kupiškio, Mažeikių, Pakruojo, Pasvalio, Rokiškio, Skuodo, Šiaulių, Šilalės ir Telšių rajono savivaldybėse.

Nuo pirmadienio į auditorijas ir klases gali grįžti studentai bei profesinio mokymo mokiniai, skelbia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Pirminio profesinio mokymo ir aukštojo mokslo studijos gali vykti mišriu būdu periodiškai testuojant studentus ir kontaktiniu būdu dirbančius darbuotojus arba taikant savikontrolę galimai COVID-19 ligai nustatyti.

Atidėliojimas yra sunkiai nugalimas įprotis, su kuriuo kovojo ne vienas žmogus, galėjęs tapti genijumi. Kai kurie žmonės bando sau padėti „susikaupimo“ grojaraščiais, o kiti laikinai ištrina programėles, kurios „suvalgo“ jų laiką. 1925 m. liepos mėn.

Šalies abiturientai penktadienį švęs simbolinę Paskutinio skambučio šventę, žyminčią atsisveikinimą su mokykla. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, sveikindama abiturientus, prašo šventėje laikytis saugumo reikalavimų. Dalis mokyklų šią šventę minės ir kitą savaitę. Kaip Paskutinį skambutį rengti mokykloje, sprendžia kiekvienos mokyklos vadovas, atsižvelgdamas į bendruomenės susitarimus ir derindamasis su savivaldybe.

Prireikė net 15-os metų atidžių stebėjimų, tačiau astronomai pagaliau sužinojo, kokiu greičiu Venera sukasi aplink savo ašį. Tai reiškia, kad dabar žinome kokia yra vienos paros trukmė šioje ugningoje Žemės dvynėje. Viena diena Veneroje prilysta 243,0226 dienoms Žemėje – beveik dviem trečdaliams vienerių metų mūsų planetoje. Tiesa, vienos paros trukmė Veneroje gali skirtis apie 20 min.

Misija pavyko, na, bent jau įvykdytas pirminis jos etapas – raketa Y3, į Kinų kosminę stotį gabensianti krovininį erdvėlaivį, iš savo gamybos vietos buvo perkelta į erdvėlaivių paleidimo aikštelę Kinijos pietuose. Prie projekto plušėję inžinieriai neslėpdami džiaugsmo švenčia patriotiškai mojuodami vėliavomis. Tiesa, jų dar laukia daug nelengvų užduočių.  „Po perkėlimo turime prijungti dujas, elektrą ir patikrinti, ar viskas gerai veikia.

Nacionalinė švietimo agentūra informavo mokyklas, kad mokiniai jau gali susipažinti su elektroninio nuotolinio dešimtokų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) rezultatais, rašoma pranešime spaudai. Dešimtose klasėse ugdymo proceso pabaigoje organizuojami privalomieji lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir pasirenkamieji gimtosios baltarusių, lenkų, rusų bei vokiečių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai.

Dar viduramžių Europoje nevaisingumo problemą spręsdavo sumaltų kiaulių sėklidžių, užpiltų vynu, išvirimu. Eliksyrui nepadėjus, buvo siūloma išgerti vyno su katžole tuščiu skrandžiu. Catherine Rider, viduramžių istorikė Ekseterio universitete (Didžioji Britanija), neseniai tyrinėjo daugybę medicininių ir religinių tekstų iš XII-XV a. apie nevaisingumo gydymą.

Kolumbijos universiteto mokslininkai sukūrė neįtikėtinai mažą mikroschemą, kurią į odą galima implantuoti adata. Tai – mažiausia vienos mikroschemos sistema pasaulyje, tik ką ji gali? Maždaug dulkių erkutės dydžio mikroschema yra kompaktiškesnė už mažiausią kompiuterį pasaulyje. Ji tokia maža, kad be mikroskopo jos ir nepamatysite. Jos tūris – šiek tiek mažiau nei 0,1 kubinis milimetras. Šis prietaisas yra per mažas, kad galėtų naudoti įprastas radijo bangas.

Lietuvos švietimo taryba siūlo leisti auštosioms mokykloms pačioms nustatyti, kuriuos brandos egzaminus, išskyrus lietuvių kalbos, būtina išlaikyti norint studijuoti nemokamai konkrečioje studijų kryptyje.

Dėl žmonių sukeltos klimato kaitos jau keletą dešimtmečių sparčiai tirpsta poliariniuose regionuose esantys ledynai. Naujas tyrimas parodė, kad paskutiniame praeito amžiaus dešimtmetyje dėl tirpstančių ledynų pakitus vandens pasiskirstymui Žemės paviršiuje pasislinko mūsų planetos sukimosi ašis. Tyrimo rezultatai, paskelbti žurnale „Geophysical Research Letters“, yra ypatingai svarbūs gamtos ir kosmoso tyrimams.

Eteriniai aliejai – tam tikrų augalų ekstraktai, turintys junginių, užfiksuojančių jų kvapo „esenciją“. Medicinoje tai yra itin ginčytina tema. Pardavėjai, siūlydami daugybę aliejų, naudojamų viskam, pradedant nuo streso ir baigiant gimdymu, dažnai drąsiai tvirtina apie jų veiksmingumą ir pritaikymą, daugeliu atvejų neturėdami tvirtų įrodymų. Tai nereiškia, kad kiekvienas eterinis aliejus yra blogas – pavyzdžiui, pipirmėtės tyrimai su gyvūnais rodo, kad jis gali padėti virškinimui.

Pasirodo, dirbtinis intelektas gali būti naudingas mūsų sąjungininkas kovoje su atsparumu antibiotikams. Stiprų naują antibiotiką, sugebėjusį sunaikinti vaistams atsparias bakterijas, atrado mašininio mokymosi algoritmas. Masačiusetso technologijos instituto (MIT) tyrėjai, panaudoję naują kompiuterinį algoritmą, peržiūrėjo milžinišką skaitmeninį archyvą, kuriame yra aprašyta daugiau nei 100 mln. cheminių junginių.

Kartais žmogų gali lydėti nesėkmės, tačiau Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinio parko prižiūrėtojui Roy‘ui Sullivanui, tikriausiai, nesisekė labiausiai. Per savo 71-erius gyvenimo metus nuo 1912 m. iki 1983 m., R. Sullivanas buvo net septynis kartus nutrenktas žaibo. Laimei, jis visus kartus išgyveno. Manoma, kad vyras iš viso buvo nutrenktas aštuonis kartus, tačiau jis nesugebėjo įrodyti pačio pirmo tokio incidento, kuris, kaip teigiama, įvyko dar jo vaikystėje.

Mes visi turime pažįstamą, kuris, atrodo, nenustoja valgyti, tačiau niekada nepriauga svorio. Deja, mes turime liūdnų žmonių tiems, kurie mano, kad to galima išmokti. Pasirodo, ši savybė yra užkoduota giliai mūsų DNR. Žurnale „PLOS Genetics“ publikuoto tyrimo autoriai užsibrėžė atlikti iki šiol didžiausią tokio tipo tyrimą ir suprasti, kurie genai lemia lieknumą, o kurie – antsvorį. Jie atrado keletą naujų genetinių atmainų.

Olandų mokslininkai treniruoja bites užuosti ir atskirti teigiamą koronaviruso testą nuo neigiamo. Bitės testą atskiria per kelias sekundes ir taip ypač paspartina laukimo procesą.    Olandų mokslininkas Winas Van Der Poelis pasakoja: „Duodame bitėms teigiamą ir neigiamą koronaviruso testus ir po to jos gauna cukrinio vandens. Jei testas teigiamas, bitė ištiesia savo straubliuką gerdama.

Tikriausiai esate skaitę nors vieną istoriją apie tai, kaip kieno nors varpa įstrigo keistame daikte arba kaip keistas objektas užstrigo išangėje. Paprastai šias istorijas lydi toks pat keistas paaiškinimas, kaip minėtas daiktas/kūno dalis netyčia įstrigo minėtame objekte/kūno dalyje. Pavyzdžiui, vyras, kuris nukrito nuo kopėčių ir, jo nelaimei, nusileido užpakaliu ant sodo nykštuko. Arba vyras, kuris užmigo siurbdamas ir siurblys įtraukė jo varpą.

Švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė prašo savivaldybių persvarstyti sprendimą dėl 5-11 klasių mokinių grįžimo į mokyklas, kad šie bent kelioms savaitėms gyvai susitiktų mokyklose. „Suprantame, kad pandeminė situacija nėra paprasta ir testavimo procesai nėra lengvi, savivaldybių pasirengimas testuoti yra skirtingas, tačiau sugrįžtančių mokinių skaičiai labai nustebino“, – ministerijos pranešime sakė J. Šiugždinienė. „Tik apie 3 tūkst.

„Plokščiažemininkai“ tikrai nepasižymi logika. Jie kaip tik yra žinomi dėl savo noro nepaisyti faktų. Tačiau kai reikia paaiškinti loginius argumentų trūkumus, tai jiems dažniausiai nepavyksta. Pabandykime ignoruoti visus planetinius požymius, įrodančius, kad Žemė yra apvali, nesuskaičiuojamus eksperimentus, kuriuos galime atlikti namuose, ar net nuotraukas, padarytas esant kosmose. Vis tiek išlieka vienas didelis argumentų trūkumas, kurį reikia paaiškinti.

Kas nutinka mūsų smegenims, kai mirštame? Žmonės tūkstančius metų bandė atsakyti į šį klausimą, pasitelkę mokslą arba religiją. Tačiau paaiškėjo, kad atsakymas visą laiką buvo slepiamas devintojo dešimtmečio „Star Trek“ epizode „The Next Generation“. Vos prieš kelis mėnesius neurologų komanda paskelbė neįtikėtiną tyrimą, paaiškinantį, kas nutinka smegenims, kai mes mirštame. Tokio pobūdžio tyrimai buvo atlikti su gyvūnais, bet dar niekada – su žmonėmis.

Dalelių greitintuvai yra aparatai, kuriuose yra išvystomas milžiniškas dalelių greitis, paprastai siekiant, kad jos susidurtų. Tačiau milžinišku greičiu skriejančios dalelės neturėtų susidurti su žmogaus galva. Deja, vienam vyrui ši pamoka buvo labai skaudi. 1978 m. liepos 13 d. dalelių fizikos specialistas Anatolijus Burgoskis dirbo prie didžiausio dalelių greitintuvo Sovietų Sąjungoje – sinchotrono „U-70“. Incidento metu 36-erių mokslininkas apžiūrinėjo sugedusią aparato dalį.

Per pastaruosius metus terminą „saviizoliacija“ pradėjome naudoti beveik kasdien. Tačiau grupė savanorių šią idėją pritaikė visiškai kitame lygmenyje: jie 40 dienų išbuvo oloje be natūralios šviesos ir kontakto su išoriniu pasauliu. 15 laikinai urvinių žmonių į Lombriveso olą Prancūzijoje įžengė kovo 14 d. Šie savanoriai yra projekto „Deep time“ (liet. „Gilusis laikas“) dalyviai. Eksperimento metu buvo bandoma išsiaiškinti kaip visiška izoliacija paveikia žmogaus fiziologiją ir psichologiją.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė patvirtino bendruosius ugdymo planus mokyklose, juose numatyta daliai vyresniųjų moksleivių didinti matematikos, fizinio ugdymo pamokų skaičių. Dar viena naujovė – pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendruosiuose planuose įtvirtinta galimybė net ir ne karantino metu iki 30 proc. ugdymo laiko skirti mokymuisi nuotoliniu būdu. Šie planai įsigalios nuo rugsėjo, jie skirti ateinantiems dvejiems mokslo metams.

Po viso pusmečio mokslų namie į klases sugrįžo dvyliktokai. Tiesa, iki egzaminų – vos mėnuo ir toli gražu ne visi abiturientai mano, kad grįžimas į suolus tokiam trumpam laikotarpiui prasminga. Ir dalis dvyliktokų, ir mokyklų vadovų nuogąstauja, kas bus, kai kitą savaitę kontaktinės pamokos atsinaujins ir jaunesniems vaikams. Esą smarkiai išaugs užsikrėtimų tikimybė, o virusui paplitus tektų praleisti egzaminus.

COVID-19 moksliniams tyrimams sveikatos ir švietimo srityse skirta beveik 3 mln. eurų, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Pasak ministerijos, Lietuvos mokslo tarybos skelbtame konkurse iš viso Europos Sąjungos lėšomis bus finansuojama 12 projektų, iš jų – penki sveikatos srities ir septyni – švietimo.

Jūs tikriausiai gerai žinote, kad mėlyna ekranų šviesa kenkia miegui. Galbūt vakare telefoną perjungiate į nakties režimą, kuris ekraną nudažo gelsva spalva. Bet ar tai veikia? Naktinį režimą turi kone kiekvienas monitorius, išmanusis telefonas ir nešiojamas kompiuteris. Jo užduotis – sumažinti ekrano išskiriamą mėlyną šviesą, kuri skatina melanopsino išsiskyrimą. Melanopsinas – tai baltymas, kuris nurodo smegenims, kad reikia išlikti žvaliems.

Nors šių žmogžudysčių kaltininkų ar aukų jau seniai nebėra, mokslininkai išaiškino daugelį paslaptingiausių pasakojimų apie nusikalstamą ar įtartiną veiklą istorijoje. Tai priverčia suprasti, kaip lengva turėjo būti nusikalsti iki vaizdo stebėjimo kamerų, DNR ir pirštų atspaudų įrodymų bei XXI amžiaus medicinos. Štai krūva įspūdingų neišspręstų bylų iš praėjusių šimtmečių, kurias mokslas pagaliau padėjo išaiškinti.

„The Ocean Race Europe“ (toliau – TORE) varžybose startuosianti „Ambersail-2“ įgula tapo viena iš dviejų komandų, kurios visų varžybų metu ne tik rungtyniaus su konkurentais, bet ir rinks bei vėliau mokslininkams perduos svarbius aplankytų akvatorijų vandens pavyzdžius, leidžiančius nustatyti jų užterštumą mikroplastiku. Pasak mokslo atstovų, tai – svarbus indėlis plečiant gyvybiškai svarbias žinias apie akvatorijų būklę.

Atsižvelgdamas į koronaviruso pandemijos pasekmes ir kviesdamas abiturientus pasilikti studijuoti Lietuvoje, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) steigia stipendijų fondą. Ši aukštoji mokykla žada skirti 300 studijų stipendijų geriausiems studentams, įstojusiems į bakalauro ir vientisųjų studijų valstybės nefinansuojamas vietas, ketvirtadienį pranešė VDU.

Pandemijai vis dar kaustant šalies gyvenimą, nuotoliniu būdu tenka mokytis ir daugumai Lietuvos mokinių. Naujienų portalą tv3.lt pasiekė skaitytojos Dalios (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi, – red. past.) laiškas, kuriame ji teigia, kad problemų švietime – apstu, o situaciją dar labiau blogina nuotolinis mokymas.  Pateikiame visą skaitytojos laišką:  „Daugumai dešimtokų, vienuolikų dvyliktokų kankina klausimas, ką studijuoti, kokius dalykus rinktis.

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar leisti grįžti į mokyklas 5-11 klasių moksleiviams. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė išvakarėse teigė siūlysianti, kad šiuo metu nuotoliniu būdu besimokantys 5-8 klasių moksleiviai galėtų grįžti į mokyklas nuo pirmadienio, 10 ir 11 klasių moksleiviai – dar po savaitės, nuo gegužės 10-osios.