Viename populiariausių vadovėlių „V dobryj put!“, kuris skirtas mokyklose mokyti vaikus rusų kalbos, galima surasti daugybę Rusijos propaganda persmelktos propagandinės informacijos.
Štai 10-okams pritaikytame vadovėlyje galima surasti tokių raginimų: kaip gauti vizą, kokie yra turizmo agentūrų pavadinimai, ką reikia aplankyti Kremliuje, aprašoma trijų dienų kelionė po Maskvą, teigiama, kad būtinai reikia aplankyti kai kurias parduotves.
Negana to, vadovėlyje yra ir atskira citata, kurioje sakoma: „Neturime jokio pagrindo blogai galvoti apie Rusiją. Rusija turi nuostabią kultūrą ir žmones ir tuo turėtų didžiuotis“. Taip pat „V dobryj put!“ vadovėlyje siūloma žiūrėti rusiškas laidas, kurios taip pat yra pagrįsto Kremliaus propaganda.
Apie šią situaciją laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ kalbėjome su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene bei apžvalgininku Rimvydu Valatka.
Ministrė J. Šiugždinienė tvirtino, kad šie vadovėliai jau yra išimti iš prekybos, tačiau rinkoje šios knygos vis dar egzistuoja.
Tačiau R. Valatka neslepia nusivylimo esama situacija ir svarsto, kad jei Rusijoje pasirodytų panašus užsienio kalbos vadovėlis, žmonės būtų uždaryti į kalėjimą.
„Aštuoneri metai vyksta karas, šlykščiausias karas Europoje, Putino karas prieš Ukrainą, o čia [vadovėlyje] liepia didžiuotis Rusija.
Aš pasakysiu taip: Rusijoje už tokį užsienio kalbos vadovėlį turbūt pasodintų 10 metų, o pas mus šito vadovėlio autoriai turbūt dar gavo kokią nors premiją, pagyrimą ir visems buvo gerai, ir tebėra gerai.
<...> Jeigu aš ateičiau į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, pirmiausiai susikraučiau, užsidaryčiau trims dienoms, susidėčiau visus vadovėlius, apžiūrėčiau ūkį, ką mes darome su savo vaikais“, – kalbėjo R. Valatka.
Tiesa, J. Šiugždinienė tvirtina, kad jau yra priimti atskiri sprendimai, kad tokių situacijų daugiau nebūtų.
„Mes šiuo metu keičiame tą sistemą, kaip vertinsime vadovėlius. Kaip ir sakiau, pas mus susiklostė tokia situacija, kad vadovėliai yra peleisti į rinką, yra tam tikras priežiūros mechanizmas, šiuo metu mes jį stiripiname, peržiūrėsime vadovėlius, prašome leidyklų, kad ir jie papildomai sutelktų pajėgas, nes knygų yra daug, ne viena“ , – teigė ministrė.
„Penkeriems metams išjungti rusų kalbą iš pasirinkimo“
Apžvalgininkas R. Valatka sako, kad šiuo metu Lietuvoje yra daugybė skirtingų institucijų, tačiau nė viena jų neatlieka darbo tinkamai tam, kad galėtų įvertinti švietimo aspektus.
„Mes turime gyvą galybę visokių kultūros tarybų, komisijų, kurios taško valstybės biudžeto pinigus į kairę ir į dešinę, bet neturime nė vienos tokios komisijos, į kurią žmonės ir patys ateitų, dirbtų už dyką, pavyzdžiui, istorikai, buvę politikai, politologai, rašytojai galėtų vertinti visus humanitarinius vadovėlius“, – svarstė A. Valatka.
Visgi J. Šiugždinienė pastebi, kad tokioje situacijoje nevertėtų užmiršti kritinio mąstymo, kadangi nėra konkrečių saugiklių, kad panašių situacijų nenutiks ateityje.
„Man atrodo, kad mes praleidžiame vieną esminių dalykų – kritinę mintį, mąstymą. Taip, kaip mąsto mokytojas ir ką galvoja visuomenė. Dabar labai stebimės ir vartome šiuos puslapius, <...> tas pats gali pasitaikyti ir toliau“ – teigė ji.
Savo ruožtu A. Valatka tvirtina, kad rusų kalbos poreikis šiais laikais yra lygus nuliui, todėl siūloma apsvarstyti, ar nevertėtų mokyklose riboti galimybę pasirinkti mokytis rusų kalbą.
„Rusų kalbos poreikis rinkoje yra zero. Ir ateityje dar bus didesnis.
<...> Kadangi per 6 karo mėnesius niekas Seime, nei Vyriausybėje apie tai net nepagalvojo, o jau yra 32 metai, kai mes turėjome pagalvoti, iš principo, tai turėtų būti valstybės, rinkos planas, apie tai, ko mums reikia. Aš siūliau penkeriems metams išjungti rusų kalbą iš pasirinkimo“, – teigė A. Valatka.
Švietimo ministrė tikina, kad toks siūlymas vargu, ar šiuo metu yra įgyvendinamas, be to, paaiškino, kodėl net 75 proc. mokinių renkasi mokytis rusų kalbos.
“[Yra] įvairios priežastys, ne šių ir ne praeitų metų problema. Yra daug dalykų, kad mokiniai jau pasirinkę tas kalbas. Tu nepakeisi to dalyko per vieną dieną. Žinoma, yra ir mokytojų trukumas.
<...> Kalbos pasirinkimas turi būti asmens ir jo šeimos sprendimas. Ir tikrai, aš manau, kad ta situacija, kai mes turime 75 proc. besimokančių antrąją kalbą, yra totaliai bloga. Bet mes tikrai negalime paimti ir išjungti arba pasakyti vaikui, kad dabar jūs mokysitė kažkurios kitos kalbos“, – svarstė J. Šiugždinienė.
