„Pritarus pakeitimams, valstybiniuose mokslo tyrimų institutuose vyriausiojo mokslo darbuotojo pareiginė alga bruto, įskaitant bazinio dydžio didėjimą, galėtų kilti nuo 241 iki 434, vyresniojo mokslo darbuotojo – nuo 210 iki 338, mokslo darbuotojo tyrėjo, mokslininko stažuotojo – nuo 210 iki 257 eurų, jaunesniojo mokslo darbuotojo – nuo 201 iki 238 eurų“, – šią savaitę pristatydama pakeitimus Seime sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Projektui po pateikimo buvo pritarta „už“ balsavus 113 Seimo narių ir vienam susilaikius. Toliau pataisas svarstys Švietimo ir mokslo komitetas, į plenarinį posėdį svarstymui projektas turėtų grįžti lapkričio 10 dieną.
Pataisomis numatyta visoms mokslo įstaigų pareigybių grupėms 10 proc. padidinti pareiginės algos koeficientų dydžių apatines ir viršutines ribas – vadinamąsias šakutes. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skaičiuoja, kad atlyginimai dėl to vidutiniškai augtų 13 procentų. Numatyta, kad tam biudžete prireiks apie 3,1 mln. eurų.
Algos augtų institutų direktoriams, mokslo sekretoriams, taip pat vyriausiems, vyresniesiems, jaunesniesiems mokslo darbuotojams, mokslo darbuotojams, tyrėjams, mokslininkams stažuotojams.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) aiškinamajame rašte pažymi, kad dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų atlyginimai yra „pernelyg maži ir nekonkurencingi šalies ir tarptautinėje darbo rinkoje“, o nuo 2009-ųjų įstrigę mažiausiai uždirbančių mokslininkų atlyginimai didėti pradėjo tik 2017-aisiais.
Pasak ministerijos, sparčiai didėjant visų sektorių darbuotojų atlyginimams Lietuvoje, akademinių darbuotojų darbo užmokesčio augimas nėra pakankamas.
ŠMSM duomenimis, 2018-aisiais mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų atlyginimai buvo padidinti vidutiniškai 20 proc., 2019-aisiais – dar 16 proc., 2020-aisiais – dešimtadaliu. Pernai asistentų ir jaunesniųjų mokslo darbuotojų algoms skirta dar 5,2 mln. eurų, šiemet akademinių ir neakademinių darbuotojų atlyginimai pakelti vidutiniškai 12,5 procento.