Bet kodėl mūsų balsas įrašuose skamba visiškai kitaip, nei kai mes jį girdime kalbėdami?
Vibracijos keliai
Kai kalbame vibruoja mūsų gerklose esančios balso stygos, taip sukurdamos garsą, kurį mes atpažįstame kaip kalbą. Šios vibracijos yra oru perduodamos į klausytojo išorinę ausį, kur jos judina ausies būgnelį, todėl ir šis pradeda vibruoti. Šios vibracijos tuomet pasiekia ausies sraigę, kuri paverčia jas į elektrinius impulsus, kurie per klausos nervą nukeliauja į smegenis. Būtent taip mes suprantame ne tik savo, bet ir kitų balsus.
Tačiau kai girdime save kalbant, šios vibracijos keliauja ir kitu, kiek tiesesniu keliu. Mūsų skleidžiami garsai keliauja ir per mūsų kaukolę, įskaitant kaulus bei minkštuosius audinius. Garsui keliaujant per šias tankias struktūras, sustiprėja žemo dažnio vibracijos, todėl sraigę pasiekia daug žemesnis garsas. Kai šį garsą apdoroja smegenys, mūsų balsas mums atrodo pilnesnis ir žemesnis nei tikrasis mūsų gerklų skleidžiamas garsas.
Deja, klausantis balso įrašo, garsas nekeliauja per mūsų kaukolės vidų. Taip lieka tik izoliuota ir oru keliaujanti jūsų kalbos versija, kuriai trūksta to gilesnio komponento, atsirandančio dėl vibracijų keliavimo kaulais. Būtent todėl mūsų balsas mums skamba siaubingai.
Ar tai normalu?
Nors ir būna keista, kai tai nutinka, visi patiriame tą patį. Jeigu klausotės, kaip kas nors kalba, yra tikimybė, kad jie mano, jog jų balsas yra daug žemesnis, nei jis yra iš tiesų.
Paprasčiausiai prisiminkite, kad įrašuose girdimas balsas yra tai, ką girdi visi, o jums jis atrodo keistas, tik todėl, kad nesate prie jo pripratę. Taigi nors jums jūsų balsas gali ir nepatikti, nesijaudinkite – tai yra visiškai normalu, o ir jūsų balsas tikriausiai nėra toks jau blogas, kaip jums gali pasirodyti.
