mokiniai

Vilnietį Petrą nustebino tvora, tverianti Vilniaus „Sietuvos“ progimnaziją, esančią Justiniškių mikrorajone. Vyras susirūpinęs, ar tokia tvora nekelia pavojaus mažamečiams vaikams. Situaciją apie mokyklą tveriančią tvorą pakomentavo ir Vilniaus miesto savivaldybės atstovai. „Labas, humanizuojamas Vilniau! Va tokį „perliuką“ radome Vilniaus „Sietuvos“ progimnazijoje.

Nuo šio rudens mokyklose – reformų metas: atsinaujins bendrosios ugdymo programos, o vienuoliktokai ruošis tarpiniam pasiekimų patikrinimui. Nedingo ir pažadas iki 2025 metų mokytojo profesiją paversti prestižine. Tačiau realybė – kitokia. Dalyje mokyklų neužtenka nė vadovėlių, o iš savo algos neišgyvenantys mokytojai vasaromis uždarbiauja užsienyje.  36-erius metus nedidelėje kaimo mokykloje Kelmės rajone dirbanti geografijos mokytoja jau 15 metų vasaromis uždarbiauja užsienyje.

Nuo šių mokslo metų atnaujinamos bendrosios ugdymo programos. Jose atsiras tokie dalykai kaip astronomija, filosofija ar net musulmonų sunitų tikyba, o mokytojai gaus daugiau laisvės planuoti pamokas. Pedagogai sako, kad naujovės nėra blogos, bet trūksta mokymo priemonių – reikia užsakyti vadovėlius, kurių jie dar nė nematė, o kai kuriems dalykams vadovėlių lietuvių kalba apskritai nebus.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teikia derinimui sprendimus dėl tarpinių gimnazistų trečiokų patikrinimų, juos numatoma leisti perlaikyti pirmiesiems, išbandysiantiems šį egzaminą.  Kaip pirmadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, tarpiniai patikrinimai vyks III gimnazijos klasėje, juos mokiniai laikys pavasarį. Juos bus galima perlaikyti paskutinėje gimnazijos klasėje, o į galutinį egzamino rezultatą bus įskaičiuotas aukštesnis rezultatas.

Per koronaviruso pandemija trečdalis studentų priaugo svorio, moksleiviai valgė mažiau daržovių, penktadienį skelbia Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU). Universiteto mokslininkai 2022–2023 metais Lietuvoje atliko tyrimą, į kurį buvo įtrauktos trys atsitiktinės imtys: vienuoliktos klasės moksleiviai, kolegijų pirmo kurso studentai ir suaugusieji 20–64 metų gyventojai. Apklausta po maždaug pusantro tūkstančio kiekvienai iš šių grupių priklausiusių asmenų.

Įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarimą Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pateikė Švietimo įstatymo eilės straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, kuriame siūlomi bendrieji ir specialieji kriterijai mokykloms.  Įstatymo nuostatuose apsiribojama kiekybiniais rodikliais, kurie tampa realia grėsme daugeliui švietimo įstaigų tiek regionuose, tiek miestuose.

Dar vieni neįkvepiantys moksleivių tyrimo rezultatai – kasdien fiziškai aktyvus vos kas devintas mokinys, daugiau nei pusė nevalgo pusryčių, o net vienam iš keturių vaikų sunku užmigti. Maža to, beveik pusė mokinių reguliariai nesivalo dantų. Daugėja ir pasitenkinimo gyvenimu nejaučiančių vaikų. Tyrimą atlikę mokslininkai piešia liūdnas prognozes – per mažai lakstantys ir judantys vaikai prasčiau ir mokosi, o atsakomybę už tai turėtų prisiimti ir mokyklos, ir tėvai.

Moksleivių elektroninių cigarečių rūkymas yra vis opesnė problema. Tad Kauno policija į pagalbą telkiasi šiuolaikinius būdus – rūkančius paauglius prie mokyklų fiksuoja dronais. Ir kone kaskart nustato pažeidėjus. Medikai sako, kad jų pacientais tampa vis jaunesni neaiškios kilmės skysčiais, kuriuose net narkotikai ir žiurkių nuodai, apsinuodiję moksleiviai.

210 milijonų kainuosianti ir ant ministerijos stalo dvejus metus dulkėjusi tūkstantmečio mokyklų programa keliasi į šalies mokyklas. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė žada, kad tokia programa mažins atskirtį tarp mokyklų. Kritikai atkerta – kaip toks projektas gali mažinti atskirtį, kai jame dalyvaus viso labo tik ketvirtadalis šalies mokyklų. O mokytojams iš šimtų milijonų nebus skirtas nė centas.

Daugėjant vaikų, patyrusių seksualinę prievartą, ir dažnėjant atvejų, kai iš mokyklų apsinuodiję narkotikais mokiniai tiesiu taikymu pakliūna į ligoninę, sukruto ir valdininkai. Keturios ministerijos susėdusios prie bendro stalo kartu su policija puolė ieškoti sprendimų, ir vienas pagrindinių – priversti mokyklas neslėpti problemų.  Mat kol kas mokyklos labiau rūpinasi savo reputacija nei bando viešinti esamas problemas. To paties – netylėti apie esamas problemas valdininkai prašo ir tėvų.

Dešimtokų pasiekimų patikrinimas, įvedus keturių balų kartelę, turės pragaištingų padarinių mokykloms ir mokytojams, sako „Reitingų“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas. „Ji (įvesta kartelė – BNS) turės pragaištingų padarinių didelei daliai gimnazijų (...). Tai reiškia, kad mažėtų gimnazijų mokytojų krūviai, mažėtų atlyginimai, dalies mokytojų, mokyklų apskritai nereiktų, jas reikėtų uždaryti“, – trečiadienį spaudos konferencijoje kalbėjo G. Sarafinas.

Socialiniuose tinkluose plinta vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas žiaurus paauglių elgesys vienoje sostinės mokykloje. Policija pradėjo tyrimą pagal Baudžiamąjį kodeksą. Įspėjame, kad jautresnius skaitytojus gali sukrėsti įvykio detalės. Išplitusiame vaizdo įraše matyti, kaip du mokiniai sugriebia vaikiną, jį paguldo ant stalo klasėje, numauna kelnes ir kiša daiktą į išangę, o likusi klasė žiūri, filmuoja ir leipsta juokais. Apie šį įvykį informuota policija.

Lietuvos moksleiviai leisti laiką gamtoje gali ne tik pramogaudami, bet kartu ir mokydamiesi. Tai daryti kviečia Lietuvos saugomose teritorijose veikiančios gamtos mokyklos, sujungiančios gamtosauginį pažinimą su vaikų abejingais nepaliekančiomis pramogomis: naktiniais žygiais, išgyvenimo gamtoje pamokomis, paukščių ir gyvūnų stebėjimo išvykomis.

Po kelių savaičių prasidėsiančios moksleivių atostogos kelia daugybę rūpesčių tėvams. Dauguma vaikų per jas tiesiog lieka namuose ir laiką leidžia savo nuožiūra, o kai kurios šeimos planuoja atostogas kartu užsienyje. Tiesa, tokioms atostogoms reikia ruoštis gerokai iš anksto – pigiausios poilsinės kelionės jau iššluotos. O ir tokių kelionių kainos artėjant atostogų datai būna gerokai didesnės nei įprastai.

Ruošiamasi atnaujinti bendrojo ugdymo programas. Į jas jau nuo kitų mokslo metų bus įtraukti astronomijos, filosofijos, musulmonų sunitų tikybos ir kiti dalykai. Kaip naujienų portalui LRT.lt sakė buvusi Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) Ugdymo departamento vadovė Saulė Vingelienė, laukia kelios permainos. Pavyzdžiui, atnaujinant programas dorinio ugdymo bloke atsiras musulmonų sunitų tikyba.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos užmačia kitąmet egzaminuoti vienuoliktokus tapo tikru galvos skausmu kai kurioms mokykloms, mat tarpiniams patikrinimams reikalingo skaičiaus kompiuterių mokyklos neturi. O štai vienoje gimnazijoje, kuriai reikia įsigyti net 100 kompiuterių, kilo tėvų pasipiktinimas – esą ministerija tvarką įvedė, o kaip ir už ką tuos kompiuterius reikės įsigyti – taip ir nepaaiškino.

Premjerė Ingrida Šimonytė neseniai viename interviu pareiškė, kad rusų, kaip antros užsienio kalbos, mokymą šalies mokyklose galėtų pakeisti lenkų kalba. Esą dabar, kai mokyklose norima palaipsniui sumažinti besirenkančiųjų rusų kalbą, ją galėtų visavertiškai pakeisti kaimyninės ir draugiškos mums šalies kalba. Pasak Šimonytės, šios kalbos mokytojų rasti nesunku, mat šalyje veikia lenkų mokyklos, kurias reikia jungti, o specialistai galėtų pereiti į lietuviškas mokyklas.

Švietimo reformos kai kuriems jau kelia siaubą. Žurnalo „Reitingai“ redaktorius Gintaras Sarafinas pasidalijo vienos mamos laišku, kuriame ji teigia esanti pakraupusi nauja tvarka. Pasak G. Sarafino, šaunu, kad Seimo nariai renkasi į neeilinę sesiją, nes reikia kelių skubių sprendimų. „Galima rinktis: galbūt reikėtų įvesti naują mokestį šeimoms, o gal geriau tiesiog pakeisti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pavadinimą.

Vaikai per daug laiko praleidžia prie kompiuterių, telefonų ir kitų išmaniųjų įrenginių, taip kenkia savo psichinei ir fizinei sveikatai. Dėl to vaikams dažnai skaudą galvą, pykina, jie netgi nebenori valgyti arba kemša nesveiką maistą, taip pat nebemoka gyvai bendrauti su draugais. Tokias išvadas pateikia Vilniaus universiteto mokslininkai: esą su rimtomis bėdomis Lietuvoje susiduria vienas iš 7 vaikų.

Viena Vilniaus progimnazija pristato dvi naujas idėjas. Pirmoji: bandys susitelkti ties mokiniais, kurie turi spec. poreikių. Mokyklos direktorius sako, kad trūksta specialiųjų pedagogų. Kita idėja – vaikų finansinis raštingumas. Mokykla jau dabar gali didžiuotis vidine tvarka ir atmosfera, mat mokytojams suteiktos visos galimybės patogiai ir gerai jaustis darbe.

Šią savaitę Lietuvos mokyklose prasideda Nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas (NMPP), per kurį bus įvertintos ketvirtokų ir aštuntokų žinios. Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenimis, šiemet patikrinime dalyvaus daugiau nei 58 tūkstančiai mokinių iš 750 šalies mokyklų.  Kaip pranešė agentūra, šiais mokslo metais NMPP metu bus įvertinti 29481 ketvirtos ir 28481 aštuntos klasės moksleivių gebėjimai.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį pasirašė pataisas, kuriomis įtvirtinami privalomi mokinių pasiekimų patikrinimai, o nuo 2025 metų įvedamas slenkstis mokslą gimnazijoje norintiems tęsti dešimtokams. Pasak šalies vadovo, Seimas įstatymu pakeitimus priėmė atsižvelgęs į jo pasiūlytas ir su socialiniais partneriais aptartas korekcijas.

Lietuvoje daugėja „naminukų“. Ir tai ne kokios mistinės būtybės. Taip yra vadinami vaikai, kuriuos tėvai užuot vedę į mokyklą nusprendė mokyti patys, savo šeimose. „Naminukų“ tėvai sako, kad mokantis namie gerėja vaikų pasiekimai, psichologinė būklė, mat jie gauna daugiau dėmesio nei mokykloje. Visgi pedagogai atkerta, kad mama ar tėtis mokytojo atstoti negali, o ir bendravimas su kitais vaikais naudingas.

Lietuvos mokyklos turės atverti duris ir negalės atsisakyti priimti specialiųjų poreikių turinčių vaikų. Jie mokysis kartu su visais bendrose klasėse. Tokia švietimo įstatymo pataisa įsigalios 2024-aisiais ir kainuos per 150 milijonų eurų. Pedagogai nuogąstauja, kad dirbti su specialiųjų poreikių vaikais per metus jie išmokti nespės, o ir visiems vaikams mokantis kartu nukentės mokymosi rezultatai.

Lietuvoje masiškai trūksta mokytojų. Mokytojų paieškos vyksta darbo portaluose, socialiniuose tinkluose ir per asmenines pažintis. Kad mokiniai klasėse nesėdėtų vieni, mokytojai priversti vieni kitus pavaduoti, dirbti viršvalandžius ir atidėlioti išėjimą į pensiją. Ministerijos valdininkai tragedijos dar nemato ir toliau žada palaipsniui didinti atlyginimus, o kai kurių pedagogikos specialybių studentams žada padidinti stipendijas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija svarsto, ar Lietuva per kelerius metus mokyklose turėtų palaipsniui atsisakyti rusų, kaip antros užsienio kalbos. Būtent tokį tikslą užsibrėžė Latvija ir planuoja jį įgyvendinti 2026 metais. Tiesa, kai kurie Lietuvos švietimo bendruomenės nariai tvirtina, kad tokie ministerijos užmojai Lietuvai kaip tik nepalankūs, mat mokėti priešo kalbą – privalumas, o ne trūkumas.

Ukrainos tarptautinėje mokykloje Vilniuje, įsikūrusioje Vilniaus kolegijos patalpose, neskamba skambutis, pranešantis apie pamokų pradžią ir pabaigą. Nėra interneto ryšio. Vienu vadovėlių rinkiniu dalinasi du mokiniai. Valgyklą, kol kas atstoja koridorius, kur laikinai pastatyti stalai ir suolai.

Mokinių laukia naujovės – atsiras privalomi žinių patikrinimai. Ketvirtokai, aštuntokai ir dešimtokai laikys matematikos ir lietuvių kalbos privalomus testus. Surinkusiems keturis balus arba mažiau mokiniams bus suteikta galimybė taisytis, o štai prastą balą surinkę dešimtokai būtų paliekami kartoti kursą. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teigimu, šiais patikrinimais siekiama kokybiškiau paruošti mokinius valstybiniams egzaminams.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) siūlo, kad mokslus vienuoliktoje klasėje norintys tęsti dešimtokai nuo 2025-ųjų turės išlaikyti žinių patikrinimą teigiamu balu, ketvirtokams ir aštuntokams žinių patikrinimai taptų privalomi.

Prienų progimnazijos moksleivė atsidūrė medikų rankose, po to, kai galimai pavartojo neaiškios kilmės medžiagų. Vėliau apsinuodijusi mergaitė išleista gydytis namo, bet ant kojų pastatytos policijos pajėgos, incidentą tiria ir pati mokykla. Vaikai pasakojo, kad tarpusavyje pasidalijo keistai atrodančiais „guminukais“, o vėliau pasijuto prastai.

Testai nėra visagaliai, o baimė, kad mokytojai ir mokyklos beviltiškai atsilieka nuo sparčiai besikeičiančio pasaulio neturi pagrindo – tuo įsitikinęs garsus danų švietimo konsultantas Casperas Rongstedas.

Vienoje Lietuvos progimnazijų, šeštokų klasėje, mokosi 30 vaikų, iš jų 26 yra lietuviai ir 4 ukrainiečiai. Per savaitę šie vaikai turi penkias lietuvių kalbos pamokas, kurios vyksta bendrai, nors ukrainiečių mokinukai nesupranta lietuviškai, o lietuviai – nesupranta rusiškai, tad abiem mokinių grupėms toje pačioje pamokoje aiškinama skirtingomis kalbomis ir pateikiamos skirtingos užduotys, skirtingi namų darbai.

Pirmoji rugsėjo diena turėjo būti iškili šventė Ukrainos Zaporižės srityje esančio Prymorsko miesto vaikams ir mokytojams. Ši data – tradicinė naujųjų mokslo metų pradžia buvusiose sovietinėse šalyse – paprastai pasižymi džiaugsmu: berniukai ir mergaitės, pasipuošę geriausiais savo rūbais ir lydimi tėvų, sveikina mokytojus ir dovanoja jiems gėles. Tačiau šie metai daugeliui yra kitokie, rašo Radio Free Europe/Radio Liberty.

Prasidėjus naujiems mokslo metams, užvirė diskusijos, kaip Lietuvos mokyklose turėtų būti dėstoma rusų kalba. Vieni ragina išvis šią kalbą uždrausti, o ekspertai atšauna, kad rusų kalba – svarbi, bet reikia atsijoti grūdus nuo pelų. Tiksliau tariant, keisti Maskvos režimui pataikaujančius rusų kalbos vadovėlius, o iš rusų kalbos ir literatūros programos pašalinti imperinę Rusiją aukštinančius autorius.

Nuo rugsėjo pirmosios vaikams, turintiems vidutinių, didelių ar labai didelių specialiųjų poreikių skiriamas dvigubas Neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) krepšelis – dėl to būrelio lankymo kaina sumažės 40 eurų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Kardelių jūra ir pasipuošusiais vaikais prasidėjo naujieji mokslo metai. Tėvai gali atsikvėpti ir savo mažuosius bei jų rūpesčius patikėti mokytojams, o dalis vaikų neslepia liūdesio, nes vėl teks lankyti pamokas. Šie mokslo metai ypatingi: Lietuvoje mokyklas lankys apie 10 000 ukrainiečių. Dalis jų mokysis kartu su lietuviais, kiti dienas leis specialiose ukrainiečių mokyklose.

Šiemet bus šešiolikta rugsėjo pirmoji, kai parduotuvėse nebus galima įsigyti alkoholio. Skaičiai rodo, kad draudimo tikslas atskirti alkoholį nuo mokslo ir žinių išsipildė – pastarųjų dvejų metų rugsėjo pirmąją alkoholiu nebuvo apsinuodijęs nei vienas nepilnametis. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vedėjas Gintaras Karanda primena, kad rugsėjo 1 d. Lietuvoje nebus galima įsigyti alkoholio.

Rugsėjo 1-osios išvakarėse mokiniai ir jų tėvai jau supuolė į turgelius ieškoti gražiausių žiedų mokytojams. O gėlių kainos tėvus verčia iš koto. Štai populiariausios rugsėjo pirmosios gėlės – kardeliai palyginus su pernai pabrango maždaug trečdaliu. Tad kai kurie tėvai taupydami perka po vieną kardelį, kuris Vilniuje kainuoja apie 2 eurus. Tiesa, kai kuriose mokyklose mokytojai gėlių išvis negaus.

Šiandien prasideda gėlių pirkimo bumas – moksleiviai ruošiasi rugsėjo 1-ajai. Gėlių pardavėjai papasakojo, kokios gėlės populiariausios, kiek jos kainuoja ir nuo priklauso jų kaina. Pašnekovų teigimu, gėlių kaina priklauso nuo stiebo ilgio, žiedo dydžio, veislės ar spalvos retumo, taip pat ir augintojų – pirkti lietuviškas gėles esą visada pigiau. Vis dėlto kylant transporto kainoms, pandemijai sumažinus augintojų skaičių, gėlės per metus pabrango.

Jau praėjo metai kaip vairuotojai, bent 2 metus turintys B kategorijos vairuotojo pažymėjimą, po 6 valandų praktinio kurso gali įgyti teisę vairuoti lengvuosius motociklus. Specialistai aiškina, kokių pokyčių įvyko ir ar toks sprendimas nepadidino rizikos keliuose. Pašnekovai pastebi, kad keliuose per metus padaugėjo lengvųjų motociklų, šia galimybe gyventojai aktyviai domisi ankstyvą pavasarį, prieš motociklų sezoną.

ilipinuose pirmadienį prasidėjus naujiems mokslo metams į mokyklas sugrįžo milijonai vaikų, daugelis jų – pirmąkart nuo COVID-19 pandemijos pradžios 2020-aisiais. Filipinai yra viena iš paskutiniųjų pasaulio valstybių, atnaujinusių visavertį kontaktinį ugdymą. Mokyklos atvėrė savo duris netylant įspėjimams, kad užsitęsęs nuotolinis ugdymas pagilino švietimo krizę šioje Pietryčių Azijos valstybėje.

Iki mokslo metų likus dviem savaitėms, prasideda mokyklinių prekių bumas. Šiais metais mokyklinės reikmės pabrango net iki 40 proc.. Tačiau sunkios finansinės padėties žmonės gali teikti prašymus dėl mokinio reikmių paramos, kuriai šiais metais skirta 7,1 mln. eurų. Pašnekovai atskleidė, kad šiemet mokslo metams buvo pradėta ruoštis anksčiau, nei pernai. Dėl pakeltų tiekėjų kainų, žaliavų trūkumo ir brangaus tiekimo be išimties brango visos prekės.

Lytinis švietimas Lietuvos mokyklose – vos įžiūrimas. Vaikai vadovaujasi nuogirdomis ir medžiaga internete, o penktadalis lytiškai aktyvių paauglių nenaudoja jokios kontracepcijos. Gydytoja ginekologė atsako, su kokiomis bėdomis susiduria Lietuvos jaunimas dėl lytinio švietimo stokos: tai neplanuotas nėštumas, abortai ir lytiškai plintančios ligos.

Į viršų kylant kainoms, su baime rugsėjo pirmosios laukia verslininkai, ruošiantys maistą pradinukams. Jie sako, kad Švietimo ministerijos patvirtinti įkainiai tokie žemi, kad gali tekti rinktis – vaikams tiekti prastesnį maistą, arba apskritai nutraukti kontraktus. Ir kviečia ministrę Šiugždinienę kartu apsilankyti parduotuvėje, kad ji pati pamatytų kokios maisto kainos.

Likus savaitei iki bendrojo priėmimo į aukštąsias šalies mokyklas pagrindinio etapo pabaigos užsiregistravo beveik 27 tūkst. stojančiųjų, daugėja besirenkančiųjų pedagogiką, pirmadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).  Iš minėtų 27 tūkstančių užsiregistravusiųjų pateikti prašymus studijuoti, norimas programas išsirinko ir pageidavimus į jas priimti pateikė jau per 17,8 tūkst. stojančiųjų.

Šeimos, auginančios mokyklinio amžiaus vaikus, gali teikti prašymus gauti nemokamą maitinimą ir paramą mokinio reikmenims įsigyti dar iki prasidedant naujiems mokslo metams. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad nepriklausomai nuo šeimos pajamų ir be atskiro prašymo pateikimo nemokami pietūs mokykloje skiriami visiems priešmokyklinukams, pirmokams ir antrokams, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Pusei Lietuvos nuščiuvus dėl prastų valstybinio matematikos brandos egzamino rezultatų, kurie dar nė nepaskelbti oficialiai, progimnazijos mokytoja teigia, jog jos tai visai nestebina, nes visas mokymo procesas Lietuvoje yra sujauktas, o požiūris į mokymąsi yra atsainus.  Naujienų portalui tv3.lt laišką parašiusi mokytoja progimnazijoje vaikus moko lietuvių kalbos, tačiau panašų vertinimą teigia girdinti ir iš savo kolegių matematikos mokytojų.

Beveik 27 tūkstančiai Lietuvos abiturientų laikė pirmąjį brandos egzaminų sesijos privalomą lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą. Abiturientai sako turėję neramią naktį, kai kurie per ją bandė išmokti tai, ko neišmoko per 12 metų. Kad užkirstų kelią egzaminų užduočių pardavinėjimui, informaciją socialiniuose tinkluose apie galimus sukčiavimo atvejus akylai stebėjo policija.  Prie Šiaulių universitetinės gimnazijos buriavosi dalis Šiaulių abiturientų.

Rusijoje kilo skandalas, kai vaikai paskutinio skambučio proga nusprendė surengti LGBT pasirodymą. Šis šokis taip nepatiko Sverdlovsko srities Rusijoje švietimo ir jaunimo politikos ministrui Jurijui Biktuganovui, jog šis viešai pareiškė, kad po tokio pasirodymo turėtų būti atleista ir mokyklos direktorė.  „Moksleivių pasirodymo sukeltas rezonansas yra suprantamas.