Tokias išvadas pateikia Vilniaus universiteto mokslininkai: esą su rimtomis bėdomis Lietuvoje susiduria vienas iš 7 vaikų. Ekspertai pataria tėvams griežtai riboti laiką, kurį jų atžalos leidžia prie įrenginių ekranų.
Vos tik pasigirsta pertraukos skambutis, vaikai į rankas griebia ne tik kuprines, bet ir išmaniuosius telefonus: „Dažniausiai per telefoną su draugais bendrauju.“
„Reikalingos tos technologijos, po truputį pereina ir prie skaitmeninių vadovėlių, mokyklose naudojami ir elektroniniai dienynai“, – teigia Kauno tarptautinės gimnazijos direktorius Erikas Griškevičius.
Kauno tarptautinėje gimnazijoje galioja įvairūs susitarimai. Vienose klasėse moksleiviai prieš pamoką patys telefonus sudeda į specialias dėžutes, kitose mokytojai leidžia telefonus naudoti kaip skaičiuotuvus.
„Yra geranoriškas susitarimas, įforminta mokymo sutartyje, kad vaikai pamokų metu nesinaudoja nebent mokytojui paprašius, tarkim, matematikos metu gali naudoti skaičiavimo mašinėlę“, – sako E. Griškevičius.
O Vilniaus universiteto mokslininkai atliko tyrimą. Aiškinosi, kokią žalą 2–14 metų Lietuvos vaikams daro išmanieji įrenginiai – telefonai, kompiuteriai. Pasirodo, kad nukenčia ne tik miego trukmė, vaikų laikysena, bet ir psichinė sveikata, prastėja mokymosi rezultatai.
„Pirmiausia mokyklinio amžiaus vaikams tas matosi per motyvacijos mokytis, labai sumažėjimą, tai atsiliepia ir mokymosi rezultatams“, – teigia Vilniaus universiteto Psichologijos instituto direktorė Roma Jusienė.
„Tie vaikai, kurie per daug sėdi prie kompiuterio ir žaidžia, tai jiems pasireiškia ir fiziologiniai simptomai tokie, kaip galvos skausmai, pykinimas, neaiškios kilmės virškinimo trakto skausmai, galvos svaigimas“, – aiškina socialinė pedagogė Giedrė Kisielė.
O kuo ilgiau vaikas sėdi internete, tuo labiau gali sutrikti jo mityba. Mažieji arba pradeda kimšti nesveiką maistą, arba atvirkščiai – nustoja valgyti.
„Man tekę matyti, kai žmogus anoreksija pradeda sirgti, kad jis nevalgo nieko, jis gali nevalgyti parą, dvi ir svarbiausia, kad būtų kolos buteliukas ir visiškai daugiau nieko nevalgys“, – pasakoja Seimo narys, vaikų psichologas, psichiatras Linas Slušnys.
Kenčia ir santykiai su bendraamžiais, vaikams, kurie valandų valandas praleidžia žiūrėdami į telefono ekraną, sunkiau sekasi bendrauti gyvai, palaikyti pokalbį.
„Jeigu vaikas neišsimiega, „nedamiega“, neatsikelia rytais, mieguistas, jeigu jis vakarais nueina miegoti, negali be ekrano, tai jau yra tėvams ženklas, kad su ekranais yra pažeistos ribos“, – sako G. Kisielė.
„Problemos labiausiai pasimato link paauglystės. Mes, kai tyrinėjam paauglius, maždaug apie 10, keliolika procentų paauglių jau yra tie vadinami probleminiai interneto naudotojai. Mažiausiai kas dešimtas, o vis tik tai galime galvoti ir maždaug kas 7,8“, – tvirtina R. Jusienė.
Mokslininkai mokykloms ir tėvams parengė rekomendacijas. Ikimokyklinio amžiaus vaikai nuo 2 iki 5 metai prie ekrano turėtų praleisti iki 1 valandos per dieną. Pradinio mokyklinio amžiaus vaikai nuo 6-ių iki 10-ies metų iki 2 valandų per dieną; paaugliai nuo 11 iki 14 metų iki 3-ijų valandų per dieną.
„Galutiniame rezultate, kalbant apie paauglius, 3–4 valandos yra maksimaliai, kiek vaikas turėtų leisti internete, ypač toms pramoginėms, laisvalaikio veikloms“, – tvirtina R. Jusienė.
Tiesa, specialistai mano, kad valdžia šiai problemai skiria nepakankamai dėmesio.
„Tikrai būtų galima drąsiai pasekti Prancūzijos pavyzdžiu ir mokyklose įvesti tokią visuotinę bendrą tvarką, kad vaikai iki 15-os metų, kol jie baigia 8-ias klases, progimnaziją, nesinaudotų savo išmaniaisiais įrenginiais mokykloje, ugdymo procese galima naudoti įrenginius tiek, kiek mokytojas ugdymo procesui nori naudoti“, – kalba G. Kisielė.
„Yra vaikų, kurie turi nedidelę priklausomybę nuo telefonų, tai nuolat tenka priminti tėvams. Yra ir sveikatos priežiūros specialistai mokyklose, kurie veda paskaitas tėveliams, kad vaikai lankytų ir neformaliojo švietimo užsiėmimus ir namuose būtų reguliuojamas tas laikas buvimo prie kompiuterio“, – sako E. Girškevičius.
Kauno tarptautinės gimnazijos vadovas pasakoja, kad ir dabar mokyklos personalas stengiasi spręsti kylančias bėdas.
„Kai suprastėja vaiko pasiekimai, tuomet ieškoma priežasčių. Pas jį yra kompiuteriniai žaidimai ar kiti dalykai kenkia jam, tai šitoje vietoje taip ir kalbame, teikiamos rekomendacijos, kad galbūt vaikui reikia rasti kitą užsiėmimą“, – kalba E. Griškevičius.
„Kai tėvai ir mokykla žiūri viena kryptimi, tai mes tą problemą galime išspręsti. Ir telefonų, ir kiek mes naudosim ekranus, kada ir kokiems tikslams mes juos naudosim“, – tikina L. Slušnys.
O vaikams iki dvejų metų amžiaus išvis nerekomenduojama naudotis jokiais ekranus turinčiais prietaisais.
