mokiniai

Koronavirusas pasaulyje sustabdė ne tik verslų veiklą, bet ir švietimą. Visame pasaulyje uždaromos mokyklos neaplenkė ir Lietuvos. Jaunimo ugdymas persikėlė į namų aplinką, o mokiniai didžiąją šių mokslo metų dalį praleido prie kompiuterių ekranų. Tai – stresas ne tik brandos egzaminams besiruošiantiems abiturientams, bet ir 10-okams.

Specialistų manymu, Lietuvoje yra bent keliolika savivaldybių, kurioms švietimo klausimu reikėtų griežto supurtymo. Tai demonstruoja itin žemi šių savivaldybių pasiekimai laikant valstybinius brandos egzaminus. Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas išskiria kelias savivaldybes, kurių moksleiviai per praėjusių metų valstybinius brandos egzaminus pademonstravo itin žemus rezultatus.

Žemas socialinis ir ekonominis savivaldybės, kur mokosi vaikas, lygis nebūtinai reiškia, kad jo pasiekimai bus menki. Anaiptol, naujausi mokyklų reitingai rodo, kad ir skurdžiau gyvenančiose savivaldybėse moksleiviai pasiekia puikių rezultatų valstybiniuose brandos egzaminuose. Žurnalas „Reitingai“ trečiadienį pristatė naujausius ugdymo įstaigų reitingus ir vertinimus. Jau aštuntąjį kartą pristatytas institucinis visų šalies gimnazijų reitingas.

Kaune nuspręsta kol kas negrąžinti 5-11 klasių vaikų į kontaktinį ugdymą, trečiadienį pranešė miesto savivaldybė. Tai nuspręsta įvertinus mokyklų bendruomenių, pedagogų, pačių moksleivių nuomones ir vis dar sudėtingą epidemiologinę situaciją. Pasak savivaldybės, jeigu mieste vis dėlto atsirastų įstaigų, kurios vieningai pasisakytų už pamokų organizavimą klasėse ir gebėtų užtikrinti visus saugumo reikalavimus jose, mišraus ar dalinio kontaktinio ugdymo galimybės būtų svarstomos.

Po viso pusmečio mokslų namie į klases sugrįžo dvyliktokai. Tiesa, iki egzaminų – vos mėnuo ir toli gražu ne visi abiturientai mano, kad grįžimas į suolus tokiam trumpam laikotarpiui prasminga. Ir dalis dvyliktokų, ir mokyklų vadovų nuogąstauja, kas bus, kai kitą savaitę kontaktinės pamokos atsinaujins ir jaunesniems vaikams. Esą smarkiai išaugs užsikrėtimų tikimybė, o virusui paplitus tektų praleisti egzaminus.

Klaipėdoje 5-11 klasių mokiniai mokslo metus užbaigs nuotoliniu būdu. Galimybės grįžti į klases aptartos su švietimo įstaigų vadovais, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro bei Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro specialistais, tačiau daugelis susitikimo dalyvių išreiškė poziciją, kad užtikrinti saugų grįžimą, testavimą, srautų reguliavimą ir kitų reikalavimų įgyvendinimą yra gana sudėtinga, o mokslo metams artėjant į pabaigą grįžimo nauda greičiausiai nebebus didelė.

Nuo pirmadienio į mokyklas gali grįžti abiturientai: atsižvelgdama į tai, kad abiturientams lieka vis mažiau laiko iki valstybinių brandos egzaminų, bei į tai, kad aktyviai vykdomas abiturientų skiepijimas, Vyriausybė yra nutarusi nuo gegužės 3 d. ugdymą abiturientams leisti vykdyti mišriu būdu. Mišrus ugdymas organizuojamas švietimo, mokslo ir sporto ministrės nustatyta tvarka, ne mažiau kaip 50 proc. pamokų turėtų vykti kontaktiniu būdu.

Vyriausybė užsimojo į mokyklas grąžinti visus mokinius nuo gegužės 10 dienos, po pusantros savaitės. Mokyklos privalės užtikrinti, kad visi grįžtantieji būtų reguliariai testuojami, tad vyriausybė žada vežti į mokyklas greitus antigenų testus. Didžiųjų miestų vadovai vis tiek abejoja, ar didelėse mokyklose pavyks užtikrinti visus saugumo reikalavimus, tad didmiesčių mokiniams gali tekti mokytis nuotoliniu būdu iki mokslo metų pabaigos. Netestuoti vaikai iš klasių turi būti išprašomi.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kategoriškai paneigia tinklapyje 3min.lt straipsnyje „Jeigu mokiniai nesitestuos, jų laukia skausminga mirtis“ minimas neva LRT radijo laidoje sveikatos apsaugos ministro išsakytas mintis, kad vengiant reguliaraus testavimo grįžimas į mokyklas rudenį bus sudėtingas, tačiau turtingų tėvų vaikai galės mokytis be testų ir nuodingų skiepų. Šios informacijos šaltiniu nurodomas ekspertai.eu portalas.

Vyriausybė nuo gegužės 3 dienos į mokyklas leido grįžti abiturientams, tačiau kitiems moksleiviams dar teks palaukti. Mokytojai norėtų, kad visi mokiniai grįžtų į mokyklų suolus, tačiau jiems kyla ir labai daug klausimų, sakė Švietimo ir mokslo profsąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas. Naujienų portalo tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ jis taip pat minėjo, kad nelabai kas nori į mokytojams ar vaikų tėvams kylančius klausimus atsakyti.

Radviliškio Vinco Kudirkos progimnazijoje COVID-19 susirgo 11 mokinių, dėl to izoliuota 113 jų klasiokų, antradienį informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). „Pirmas susirgimas nustatytas balandžio 17-ąją, naujausias – šeštadienį, balandžio 24 dieną“, – BNS sakė NVSC atstovė Justina Petravičienė. Radviliškio Vinco Kudirkos gimnazijos direktorė Rasa Dagienė BNS teigė, kad COVID-19 atvejai nustatyti testuojant kaupinių būdu.

Pradinukų mokslo metai truks savaite ilgiau, nei planuota – iki birželio 15-osios, BNS informavo švietimo, mokslo ir sporto ministrės atstovas spaudai Dainoras Lukas. Pasak jo, savaite mokslo metai pailgės dėl savaitės papildomų atostogų pradinukams gruodį. „Tikslios pradinukų atostogų datos pasakyti negalime, mokyklos skaičiuojasi pačios ir datos gali skirtis. Tai priklauso nuo mokyklose vykdytos veiklos. Tačiau daugumos pradinukų atostogos prasidės maždaug birželio 15 dieną.

Dalis prieš vaikų testavimą nuo koronaviruso nusiteikusių tėvų bando kilti į žygius prieš valstybę. Apie 200 tėvų su plakatais pirmadienį buvo susirinkę prie Kauno savivaldybės ir bandė įrodyti, kad vaikų testavimas yra prievarta ir net genocidas. Ir tai gali būti tik pradžia, nes ruošiami ieškiniai. O mokinių interesams atstovaujanti organizacija Tėvų forumas skelbiasi surinkusi keliolika tūkstančių eurų aukų ir žada kreiptis į teismą.

Vyriausybė ketina leisti pačioms savivaldybėms spręsti dėl 5–11 klasių grąžinimo į mokyklas, atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Pasak ministrės pirmininkės, epidemiologinė situacija savivaldybėse yra skirtinga, todėl Vyriausybė neturi galimybės priimti sprendimo, kuris būtų vienodai taikomas visose savivaldybėse privaloma tvarka.

Vienoje Šilutės mokykloje septintokai vietoj istorijos pamokos išvydo pornografinius vaizdus. Kažkas įsilaužė į nuotolinę pamoką ir keturiolikmečiams ėmė rodyti iškreiptus seksualinius santykius. Teisėsaugininkai įsilaužėliui grasina kalėjimu, o psichologai sako, kad septintokai nepamatė nieko naujo. Šilutės mokykloje istorijos pamoka septintokams virto biologijos. Mokytojai vedant nuotolinė pamoką, kažkas į ją įsibrovė ir 14-mečiai vietoj antikinės Romos vaizdų išvydo pornografines nuotraukas.

Šviežias ir grynas oras ne tik palaiko gerą savijautą, pasirodo, taip pat padeda ir mokytis. Tuo pasinaudojo vienos Šiaulių rajono gimnazijos bendruomenė ir žalioje lauko klasėje vykdo pamokas. Sušilus orams Šiaulių rajono Meškuuičių gimnazijos trečiokėliai suskubo į lauko klasę, kur saugiai ir kūrybingai gali mokytis įvairių mokomųjų dalykų.

Kino teatrai ir prekybos centrai duris atvers ankščiau nei mokyklos? Nors švietimą Vyriausybė laiko prioritetine sritimi, tęsti mokymosi procesą gyvu kontaktu mokyklose gali tik pradinukai, nuo gegužės į mokyklos suolus bus galima sugrįžti ir abiturientams. Kai kurie dvyliktokai, besiruošiantys egzaminams, sako, kad mokymasis nuotoliniu būdu griauna jų svajones, esą dėl prie kompiuterių prarastų metų jie baiminasi neišlaikyti egzaminų ir neįstoti į norimas specialybes.

Vyriausybė pritarė, kad abiturientai mokytis kontaktiniu būdu galės grįžti nuo gegužės 3 dienos. Tiesa, kontaktinis ugdymas bus derinamas su nuotoliniu. Taip pat ministrų kabinetas ketvirtadienio posėdyje nutarė, kad nuo balandžio 19 iki gegužės 3 dienos gyvose konsultacijose galės dalyvauti nebe 5, o 10 abiturientų.

Pamokos paplūdimyje – svajonė ar vis tik per daug blaškantis būdas kažko išmokti? Bet kokiu atveju, ispanų vaikai mokosi taip. Šalies Mursijos regiono mokykla stalus ir lentą išnėšė į „Anūkų“ paplūdimį – būtent čia susėdę ir kojom tabaluodami į smėlį mokiniai bando išmokti tai, ką pasakoja mokytojai. Taip ši mokykla sugalvojo išnaudoti gryną orą ir atrasti naują mokymo būdą. „Tai – saugu ir vaikams labai smagu mokytis tokiu neįtikėtinu būdu.

Naujausi duomenys rodo, kad stabilizuojasi naujų narkotinių ir psichotropinių medžiagų atsiradimas, o Europoje pastebima tendencija, kad „grįžtama“ prie „tradicinių“ medžiagų vartojimo. Ekspertams ir medikams didžiulį nerimą kelia tai, kad jų vartojimas ir prieinamumas moksleivių gretose vis dar išlieka didelis. Tyrimai rodo, kad 4 proc. mokinių patenka į aukštos rizikos vartotojų kategoriją. Labiausiai rinkoje paplitę sintetiniai kanabinoidai ir katinonai, kuriuos renkasi jaunimas.

Jau nuo kitos savaitės į mokyklų suolus galės grįžti net 45 savivaldybių pradinukai. Prie kontaktinio mokymo grįžta tos savivaldybės, kuriose sergamumas koronavirusu mažas, todėl nei pradinukams, nei jų šeimoms ar mokytojams nereikės testuotis kaupinių metodu. Yra naujienų ir abiturientams. Visose šalies mokyklose jie galės atvykti į konsultacijas.

Sostinėje duris atvėrė dar dvi ugdymo įstaigos – į klases jose atskubėjo beveik 800 pradinukų. Nuo kovo 15 d. galėjo atsidaryti dar apie 60 mokyklų, visgi to padaryti jos nespėjo. Pedagogai sako, kad rajonuose vaikų grįžimą į mokyklas temdo tėvų baimė testuotis kaupinių metodu. Valdžia jau rengia planą, kaip į klases grąžinti visus šalies pradinukus. Sostinės Baltupių progimnazijos pradinukai po trijų mėnesių pertraukos pagaliau grįžo į mokyklą.

Dar kelioms mokykloms pirmadienį atvėrus duris pradinukams, grįžimas į klases primena Rugsėjo 1-ąją, o tėvai sako jaučiantys didelį palengvėjimą, nors jį ir temdo nerimas dėl galimos trečiosios koronaviruso bangos. Ekspertai perspėja, kad užsitęsęs nuotolinis mokymas labai pablogino vaikų psichologinę ir fizinę būklę – daug vaikų nutuko ir tapo dar labiau priklausomi nuo išmaniųjų renginių ekranų.

Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijoje COVID-19 nustatyta dviem moksleiviams, informavo mokyklos direktoriaus pavaduotoja. Individualiai moksleiviai tirti po to, kai savaitgalį pranešta apie du teigiamus kaupinių atsakymus. Iš viso tirti 167 kaupiniai, likusiųjų atsakymai – neigiami.

Kitos savaitės pradžioje į tris Vilniaus mokyklas grįš dar per 1100 pradinių klasių moksleivių, atnaujinti kontaktinį pradinukų ugdymą ruošiasi ir kiti miestai. Kaip BNS sakė Vilniaus savivaldybės vyriausioji patarėja švietimo klausimais Alina Kovalevskaja, šią savaitę atliekami pirmieji koronaviruso testai kaupinių metodu moksleiviams, jų šeimoms bei mokyklos bendruomenei su šeimomis.

Po nuotolinio mokymosi į mokyklą vaikai atėjo kaip į šventę. Sostinėje į Kunigaikščio Gedimino progimnaziją kontaktiniam ugdymui sugrįžo apie 600 ką tik ištestuotų pradinukų. Moksleiviai pro mokyklos duris žengė tarsi rugsėjo pirmąją – su gėlėmis ir pakilios nuotaikos. Epidemiologai ragina visiškai neatsipalaiduoti ir kol kas masiškai mokyklų neatidarinėti, mat uždarose patalpose kyla didelė rizika užsikrėsti koronavirusu.

Bandomajam projektui pasirinktos Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos direktorius Rimantas Remeika sako, kad įstaiga pasiruošusi po daugiau nei savaitės susigrąžinti apie 800 pradinukų į klases. Direktorius BNS penktadienį teigė, kad šiuo metu pirmąja vakcinos nuo koronaviruso doze jau paskiepyta absoliuti dauguma, t.y. 84 su pradinukais dirbantys mokytojai, o didžioji dauguma tėvų sutinka kartu su vaikais atlikti koronaviruso testus kaupiniu tyrimo būdu.

Kol šalies moksleivių tėvai su nekantrumu laukia, kada bus atvertos mokyklų durys, viena Vilniaus progimnazija jas ketina atidaryti jau pirmadienį. Vilniaus miesto savivaldybė imasi eksperimento. Koronaviruso testais tikrins pradinukus ir jų šeimas, plačiai dar nenaudojamu kaupinio testavimo būdu, ir gavus neigiamus rezultatus leis mokiniams susirinkti į mokyklos suolus. Tiesa, kilo kliūčių dėl paties testavimo, bet savivaldybė atkerta, kad nugalės karą su biurokratiją ir mokyklą atidarys.

Studentai negaili kritikos studijas branginti nusprendusiai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Tačiau ministrė Jurgita Šiugždinienė pažymi, kad sprendimą paskatino kelis kartus besiskiriančios studijų kainos bei reikšmingai didesnis studentų skaičius universitetuose nei kolegijose ar profesinėse mokyklose. Ministrė turi žinių ir abiturientams – brandos egzaminai šiemet vyks, tačiau galutinius sprendimus dar ketinama priimti.

Socialiniame tinkle „TikTok“ paplito įrašas, kuriame matyti, kaip mokytojas elgiasi su savo mokiniais, o tai ištirpdė tūkstančių širdis. Jungtinių Valstijų mokytojas tapo žvaigžde. O viskas – dėl itin paprastos priežastis. Šis buvo nufilmuotas, kaip linksminasi ir nepasiduoda internetinio mokymo blogybėms.

Nuotolinis mokymas – pragaras ir vaikams, ir mokytojams, ir tėvams. Tyrimai rodo, kad per karantiną net trečdalio moksleivių elgesys ir psichinė būsena pablogėjo, vaikų motyvacija mokytis sumažėjo perpus, o pradinukai nė neišmoko skaityti. Tėvai nuotolinį mokymą vadina mokymosi imitacija, o mokslininkai sako, kad auga nauja prarastoji karta. Panevėžio Beržų progimnazijoje – pirmą kartą po ilgo laiko vyko pamoka, į kurią susirinko 10 moksleivių.

Vos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paskelbė, kad šiemet abiturientams nereikės laikyti lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos, pasipylė abiturientų siūlymai atšaukti ir valstybinio anglų kalbos egzamino kalbėjimo dalį. Abiturientai jaudinasi, kad egzamino metu gali užstrigti internetas ar sustreikuoti kompiuteris, tačiau anglų kalbos mokytojai egzamino dalies siūlo neatšaukti – kalbėjimas yra labai svarbi kalbinio ugdymo dalis.

Mokslininkai sako, kad mokinių fizinis aktyvumas stipriai mažėja ir tai kelia nerimą. Karantino metu vykstant nuotolinėms pamokoms vaikai visai nejuda, tad dalis fizinio ugdymo pedagogų per savo pamokas bando juos išjudint. Rengia įvairius iššūkius, skatina atlikti pratimus, o įrodymus, kad vaikai tikrai sportuoja, prašo filmuoti ir atsiųsti. Fizinio ugdymo pamoką pradeda Aleksandro Stulginskio mokyklos pedagogas Mantas Brazionis.

Pirmadienį vykusiame Vyriausybės pasitarime ekspertų taryba pristatė pasiūlymus, nuo kurių turėtų prasidėti karantino atlaisvinimai šalyje. Ekspertai pirmiausia Vyriausybei siūlo atverti mokyklas, tačiau prieš tai mokytojams ir mokiniams turėtų būti atlikti koronaviruso testai. Taip pat siūloma, kad vėliau galėtų būti skiepijami pedagogai ir vyresnių klasių moksleiviai.

Vyriausybės pasitarime ekspertų taryba pristatė pasiūlymus, nuo kurių turėtų prasidėti karantino atlaisvinimai šalyje. Ekspertai pirmiausia Vyriausybei siūlo atverti mokyklas, tačiau prieš tai mokytojams ir mokiniams turėtų būti atlikti koronaviruso testai. Taip pat siūloma, jog vėliau galėtų būti skiepijami pedagogai ir vyresnių klasių moksleiviai.

Kinijoje mokytojo poelgis tapo tikra sensacija internete. Žmonės iš viso pasaulio nerimavo dėl vyro ir domėjosi, kas šiam nutiko. Įraše matyti, kaip prieš pamoką ir įeidamas į klasę mokytojas susotoja, sunkiai atsikvėpia ir jo veide atsiranda netikra šypsena. Toks įrašas privertė sunerimti internautus ir spėlioti, kas nutiko, kad mokytojas patiria tokį spaudimą. Žmonės linkėjo laikytis šiuo sunkiu laikotarpiu ir nebijoti išsakyti savo jausmų ir būti tuo, kuo esi.

Nereikia įsivaizduoti, kad geriausiai moksleivius tam tikrose disciplinose gali paruošti tik elitinės didmiesčių gimnazijos. Tą kuo puikiausiai parodo gimnazijų reitingas pagal disciplinas, kur tarp šalies lyderių puikuojasi ir Telšių, Kėdainių, Ukmergės bei Šalčininkų rajonų mokyklos. Žurnalas „Reitingai“, kaip ir kasmet, pristato geriausių Lietuvos mokyklų pagal kiekvieną discipliną reitingą.

Pirmadienį Vyriausybė nutarė, kad dėl prastėjančios epidemiologinės situacijos visi mokiniai nuo 5 iki 12 klasių iki pat žiemos atostogų mokysis tik nuotoliniu būdu. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programose rekomenduojama ugdyti tik tuos vaikus, kurių tėvai neturi galimybių dirbti nuotoliniu būdu.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kartu su epidemiologais išanalizavusi situaciją švietimo įstaigose, mokinių žiemos atostogų laiko nusprendė nekeisti. Mokiniai kalėdinių atostogų išeis gruodžio 23 dieną, baigs atostogauti sausio 5 dieną. Nesiūloma įvesti ir visuotinio nuotolinio mokymo.

Švietimo profesinės sąjungos išsako skirtingas pozicijas dėl nuotolinio ugdymo.  Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) siūlo palikti dabar nustatytą tvarką, kai įvertinusios situaciją ir pasitarusios su steigėjais sprendimus dėl mokymo būdo priima pačios švietimo įstaigos. „Nuskambėjęs siūlymas įvesti visuotinį nuotolinį mokymą visoje šalyje – skubotas, neišdiskutuotas ir neargumentuotas“, – sakoma antradienį paskelbtame LŠMPS pareiškime.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga kreipėsi į paskirtąją premjerę Ingridą Šimonytę prašydami „iš naujo vertinti situaciją dėl tolimesnio švietimo įstaigų darbo ir svarstyti galimybę dirbti tik nuotoliniu būdu“. Profesinės sąjungos kreipimesi sakoma, kad virusui sparčiai plintant „situacija tampa ypač nepalanki ikimokyklinio, priešmokyklinio bei pradinio ugdymo įstaigose, nes būtent jos dirba kontaktiniu būdu“. Vyresnieji mokiniai nuo lapkričio pradžios yra perėję prie nuotolinio arb...

Vyriausybei nusprendus karantiną pratęsti nuo lapkričio 29 d. iki gruodžio 17 d., švietimo įstaigų darbo pobūdis nesikeičia. Kaip ir iki šiol, ikimokyklinio, priešmokyklinio amžiaus vaikai, pradinių klasių mokiniai, taip pat specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai, nepriklausomai nuo jų amžiaus, ugdomi kontaktiniu įprastu būdu. 5-12 klasių mokiniai, taip pat mokiniai profesinio mokymo įstaigose, studentai aukštosiose mokyklose mokysis, studijuos nuotoliniu arba mišriu būdu.

Vaikų darželiuose, bendrojo ugdymo ir aukštosiose mokyklose registruota 5 tūkst. koronaviruso atvejų, ketvirtadienį informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovai. „Nuo rugsėjo 1 dienos iki lapkričio 25 registruoti 4233 VOVID-19 ligos atvejai, iš jų – 2318 vaikams ir 1915 - ugdymo įstaigų darbuotojams“, – spaudos konferencijoje sakė NVSC atstovė Greta Gargasienė.

Nuo rugsėjo 1-osios fiksuota daugiau kaip 2 tūkst. 700 koronaviruso atvejų ugdymo įstaigose, tačiau čia nefiksuojami skaitlingi židiniai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologės Daivos Razmuvienės teigimu, daugiausia atvejų nustatyta vaikams. „Skaičiuojant nuo rugsėjo 1 iki lapkričio 15 dienos, iš viso registruota 2716 COVID-19 atvejų, didžioji dalis – apie 70 proc. – yra vaikai, likusi dalis – įstaigų darbuotojai“, – pirmadienį žurnalistams sakė specialistė.

5-12 klasių moksleiviai Klaipėdoje mokymąsi tęs nuotoliniu būdu ir ateinančias dvi karantino savaites. Nuotoliniu būdu turės būti tęsiamas ir profesinis mokymas. Išimtys taikomos tik profesiniam mokymui, vykdomam kartu su socialinių įgūdžių programa, taip pat specialiosioms mokykloms ir bendrojo ugdymo mokyklose esančioms specialiosioms klasėms. Čia ugdymas bus tęsiamas įstaigose, užtikrinant numatytus saugumo reikalavimus.

Įsivaizduokite, įeinate į dienyną patikrinti vaiko pažymių, o ten pilna su tabako gaminiais susijusių reklamų. Taip nutiko tėvams ir mokytojams įėjusiems į vieną dienyną. Dienynas atsiprašo ir sako, kad reklama jau yra pašalinta, o ekspertai teigia, kad panašios reklamos gali atsidurti bet kurioje interneto svetainėje. Tėvai ir mokytojai stebisi – mokinių dienyne šviečia su tabako gaminiais susijusios reklamos. Socialiniuose tinkluose imta dalintis reklamos nuotraukomis.

Vyriausybei paskelbus karantiną, vaikai, kurie ugdomi pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas, lankys darželius ir mokyklas įprastai, o 5-12 klasių mokiniai, taip pat mokiniai profesinio mokymo įstaigose, studentai aukštosiose mokyklose ateinančias tris savaites nuo lapkričio 9 d. mokysis nuotoliniu arba mišriu būdu. Kokį būdą rinktis, apsispręs savivaldybė arba pati mokykla.

Visi vaikai sugrįžta mokytis į klases nuo lapkričio 9 dienos. Tai ketvirtadienį patvirtino ministerijos. Nuo kitos savaitės vyresnių klasių moksleiviams (5-12 klasių) pamokos dar vyks nuotoliniu būdu, bet po savaitės ir jie sugrįžta į klases. Tačiau sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga užsimena ir apie svarstomus naujus ugdymo modelius.

Nuo kitos savaitės Lietuvos moksleiviai galės savaitę džiaugtis rudens atostogomis. O štai nuo lapkričio 3-osios vėl teks kibti į mokslus. Tiesa, ne visiems vienodai – vyresnėliams pamokos vyks nuotoliniu būdu, o priešmokyklinukai ir pradinukai grįš į klases. Šis sprendimas baugina dalį tėvų, nes mokyklose vaikams gali būti nesaugu. Tuo metu pradinių mokyklų vadovai ramina – kai įstaigose liks tik pradinukai, jų saugumą užtikrinti bus paprasčiau.