Panevėžio Beržų progimnazijoje – pirmą kartą po ilgo laiko vyko pamoka, į kurią susirinko 10 moksleivių. Šeštokas Minijus sakė, kad mokytis iš namų jam ne tik sunku, bet ir atsibodo.
„Atėjau, nes auklėtoja sakė: „Kas gauna dvejetus, tas į mokyklą. Iš vokiečių N raidės, iš lietuvių N raidės. Aš prisijungdavau, tiktai nekalbėdavau“, – sako šeštokas Minijus.
Su vaikais šioje mokykloje dirba dvi socialinės pedagogės, kurios prižiūri, kad pamokos vyktų sklandžiai ir vaikai nesimuliuotų kaip namuose.
„Einam prie kiekvieno vaiko, stebim, ką daro, žiūrim per planšetes, ar tikrai jūs darot“, – pasakoja socialinė pedagogė Vaiva Aleknavičiūtė.
Daugumą mokinių vėl grįžti į mokyklą pakvietė patys mokytojai, kurie nerimauja dėl vaikų gerovės ir pasiekimų.
„Dalis vaikų neprisijungia prie pamokų arba prisijungia prie vienos, dviejų pamokų per dieną. Tai yra labai blogai ugdymo rezultatams visiems, todėl susitarėme su tėvais, kad jie ateis į mokyklą ir gaus čia užtikrintas sąlygas“, – teigia Beržų progimnazijos direktorius Stanislovas Ambrazaitis.
„Tikriausiai visi žino, kad vaikai mėgsta „multitaskinti“. Tai jie įsijungia pamoką, jie dalyvauja pamokoje, bet jie kažkuo kitu užsiima, jie negirdi, kas yra sakoma, dėl to ir tas pažangumas nėra toks, koks buvo mokykloje“, – kalbėjo socialinė pedagogė Justina Stacevičienė.
Į mokyklą atkeliavusi aštuntokė Gabija pasakojo, kad į nuotolines pamokas sunku atsikelti, namuose mokslams nepavyksta susikaupti, nes trukdo broliai ir sesės, trūksta ir motyvacijos.
„Pamokas dažnai pramiegodavau arba taip nelankydavau, ir pažymiai nebuvo vieni iš geriausių. Nebuvo labai didelio noro mokytis. Ta prasme, nes nuotoliniu yra daug sunkiau mokytis nei mokykloje“, – sakė aštuntokė Gabija.
Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai sako, kad tokių vaikų kaip Gabija ir Minijus – dešimtys tūkstančių.
„Yra apie 25 tūkst. vaikų, kurie patiria mokymosi sunkumų dėl labai įvairių priežasčių. Vieniems galbūt trūksta tinkamo interneto ryšio arba geresnės kompiuterinės įrangos, bet jų gretose yra ir vaikai, kurie net ir turėdami puikias sąlygas mokytis iš namų yra praradę motyvaciją, ir jiems reikalinga kontaktinė pagalba“, – pasakoja Bendrojo ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė.
Auga prarastoji karta
Vilniaus universiteto mokslininkų tyrimas atskleidė, kad per karantiną motyvacijos mokytis neteko net pusė moksleivių, o 8 iš 10, jei tik galėtų, iškart grįžtų į mokyklos suolą. Be to, mokantis iš namų, sparčiai didėja atotrūkis tarp gerai besimokančių vaikų ir silpnesnių mokinių.
„Jeigu mokytojai sako, kad tie gerai besimokantys vaikai – jų maždaug trečdalis teigia, kad jie įgyja tas žinių spragas, tai visos kitos, kaip mes sakome, probleminės grupės vaikų, čia 70 procentų vaikų turi žinių spragas“, – teigia psichologijos instituto docentė Sigita Girdzijauskienė.
Tyrimo atstovai sako, kad jau beveik metus per nuotolį vykdomas mokymasis gali lemti, jog turėsime naują prarastąją kartą.
„Mažesniems vaikams poveikis nuotolinio ugdymo yra ypač didelis. Mokytojai kalba apie tai, kad vaikai neišmoko skaityti. Vienas iš tų pagrindinių bazinių akademinių įgūdžių, ką vaikas turi įgauti, nes ant jo statomi visi kiti, tai yra skaitymo įgūdis. Ir tiesiog nebėra tinkamų sąlygų tai daryti“, – kalbėjo S. Girdzijauskienė.
Dėl nuotolinio mokymo kenčia net tik rezultatai, bet ir vaikų fizinė, emocinė bei psichinė gerovė. Tyrimas parodė, kad daugiau nei trečdalio vaikų būsena ir elgesys karantino metu pablogėjo, o geriausiu draugu tapo telefono ar kompiuterio ekranas. Lyginant su ankstesniais metais, prie ekranų vaikai praleidžia dvigubai daugiau laiko.
„Vaikai skundžiasi, pastebime ir padidėjusius galvos skausmus ir akių tokį silpnumą, ir regėjimo sutrikimus ir bendrą nuovargį, galbūt viršsvorio atsiranda, nes yra mažai judėjimo“, – sako vaikų psichologė Aušra Kurienė.
Nuotolinį mokymą peikia ir tėvai, ir net patys mokytojai. Beveik pusė pradinukų tėvų ir daugiau nei trečdalis mokytojų mokymą per kompiuterių ekranus vertina nepalankiai arba labai nepalankiai. Tėvų forumo tarybos pirmininkas sako, kad nuotolinis mokymas tėra mokymosi imitacija.
„Įsivaizduokite, gaisrininkai gesina gaisrą nuotoliniu būdu. Dabar įsivaizduokit, gimdymą gydytojas priiminėja nuotoliniu būdu. Tas vadinamas nuotolinis darbas, nuotolinis mokslas, nuotolinė meilė ir visi nuotoliniai socialiniai santykiai, tai mes labai aiškiai galime pasakyti, kad jie yra netikri“, – pasakoja tėvų forumo atstovas Darius Trečiakauskas.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad moksleivių grįžimas į mokyklas priklausys nuo sergamumo rodiklių.
„Jeigu mes pasiektumėme rezultatą, kad turime mažiau kaip 200 atvejų 100 tūkst. gyventojų 14 dienų bėgyje, tai galėtume svarstyti grįžimą į kontaktinį arba mišrų pradinių klasių ugdymą. Jeigu būtų mažiau kaip 100 atvejų, galėtume kalbėti apie tai, kad ir pagrindinis, vidurinis, pradinis ugdymas vyksta klasėse“, – teigė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
