Apie nepakankamą lytinį ugdymą šalies mokyklose „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ kalbėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytoja akušerė ginekologė Kristina Jarienė.
Vaikai prašo lytinio švietimo pamokų
Prieš kelerius metus daryta Lietuvos moksleivių apklausa lytinių santykių tema nustebino gydytojus ginekologus. K. Jarienė nurodė, kad pagrindinė problema – tėvai nėra linkę komunikuoti su vaikais apie lytiškumą.
„Beveik 10 tūkst. moksleivių apklausę esame prieš keletą metų. Mane nuliūdino, kad du trečdaliai tėvų absoliučiai nekalba su savo vaikais jokiomis temomis. Tą parašė patys vaikai – tiek berniukai, tiek mergaitės – anketose. Šita problema galėtų būti išsprendžiama mokyklose, bet, deja, to irgi nėra“, – teigė K. Jarienė.
Medikė papildė, kad su savo atžala kalbasi temomis, kurios daugeliui tėvų atrodo tabu.
„Aš turiu paauglį sūnų 14 metų. <...> Esu su juo pakalbėjusi apie kontracepciją, galimus pavojus ankstyvų lytinių santykių. Mane nustebino jo pasakymas: Mama, būtų labai gerai, kad tu ateitum į mokyklą ir pakalbėtum su mano draugais, nes mokyklose mes tokios informacijos negauname. <...> Informacijos trūksta ir nepakanka – problema yra didžiulė“, – įvardijo specialistė.
Tą patį teigia ir ginekologo kabinete pasirodančios nepilnametės merginos.
„Konsultuodama paaugles <...> kiekvienos paklausiu: Ar vyksta pas jus mokyklose šviečiamosios pamokos? Visos su keliomis labai retomis išimtimis pasakė, kad ne“, – sakė gydytoja akušerė ginekologė.
Kas trečias gimnazistas pradeda lytinį gyvenimą
Lietuvoje vidutinis amžius, kada jaunuoliai pradeda užsiiminėti seksu yra mažesnis nei 18 metų. Statistika rodo, kad vidutiniškai paauglės merginos tampa lytiškai aktyvios sulaukusios 17 metų, o paaugliai vaikinai – 16 metų.
„Tai yra pakankamai dideli skaičiai – tarp 11-tokų, 12-tokų jau kas trečias yra turėjęs lytinių santykių. <...> Kas dešimtas berniukas, kurie turi lytinius santykius, pradeda juos nuo 14 metų ir kas dešimta mergaitė, kuri turi lytinių santykių, pradeda iki 15 metų“, – nurodė K. Jarienė.
Negaudami patikimos informacijos iš suaugusiųjų, paaugliai griebiasi šiaudo ir ieško jos patys taip, kaip išmano. Bėda ta, kad dauguma žinių apie lytinį gyvenimą semiasi iš pornografijos, sako gydytoja K. Jarienė.
„Yra toks dalykas kaip internetas. Tik viena blogybė, kad internete jie ne visai teisinguose puslapiuose lankosi. Nuo 50 iki 70 proc. vaikų žiūri, kaip bebūtų keista ir gaila, pornografijos puslapius. Visas jų lytinis švietimas, įsivaizdavimas, formuojasi iš ten“, – „Žinių radijo“ eteryje kalbėjo ekspertė.
Neturėdami žinių, paaugliai užsiima nesaugiu seksu
Neturėdami užtektinai žinių apie seksualinius santykius, vaikai ir paaugliai rečiau renkasi kontraceptines priemones, daugėja ir neplanuoto nėštumo atvejų tarp jaunų mergaičių.
„Beveik 80 proc. paauglių ką nors iš kontraceptinių priemonių naudoja. Dažniausiai tai yra prezervatyvai, nutrauktas lytinis aktas. Bet apie 20 proc. nieko nenaudoja. Vėlesnių lytinių santykių metu dar daugiau jų yra nenaudojančių kontracepcijos vien dėl to, kad, matyt, praslydo pirmą kartą, nieko neatsitiko ir būna mažiau atsargūs. <...>
14-metės kasmet pagimdo kokios 7, dar 5 nutraukia nėštumus oficialiai registruotos. 18-mečių gimdo apie 300, tas skaičius su metais vis augantis. 18-ka metų atrodytų viskas tvarkoj, suaugęs, brandus vaikas, bet kas dešimta 18-metė jau gimdo po antrą kartą. 17-mečių apie 200 pagimdo per metus“, – situaciją Lietuvoje apžvelgė K. Jarienė.
Paklausta, ar nepilnametėms įmanoma nutraukti nėštumą be tėvų žinios, gydytoja atsakė: „Oficialiai – ne. Reikėtų tėvų sutikimo. Mes turime pareigą ir teisę informuoti apie nepilnamečio nėštumą atitinkamas tarnybas.“
Tėvai nenori, kad vaikai gautų žinių apie seksą?
Pagal teisės aktus, lytiškai santykiauti gali paaugliai nuo 16 metų. Lygiai taip pat tik nuo 16 metų mergina gali viena, be tėvų ar lydinčio asmens apsilankyti pas gydytoją akušerį ginekologą.
Visgi specialistai siūlo ginekologo kabineto duris praverti jaunesnėms mergaitėms, kad medikai galėtų suteikti joms informacijos apie lytinius santykius.
„Pasaulyje yra praktika ir pediatrinės draugijos siūlo, kad pirmą kartą paauglė turėtų apsilankyti 13–15 metų amžiuje, net jeigu jai ir viskas yra gerai. Čia yra su mintimi, kad visame pasaulyje yra problema, kad tėvai nekalba su paauglėmis. Būtent ginekologas, dirbantis su mergaitėmis ir žinantis, kaip bendrauti su paauglėmis, galėtų padėti jai išspręsti daug problemų ir atsakyti į daug klausimų. Į klausimus, dėl kurių diskutuoja tarpusavy paauglės: apie mėnesines, lytinius santykius, kontracepciją. Deja, nei mokykloje, nei tėvai tų žinių pakankamai nesuteikia. <...>
Lytiškai aktyvioms paauglėms rekomenduojama ginekologo konsultacija bent kartą per 1 metus tam, kad jos būtų ištirtos dėl lytiškai plintančių infekcijų. Iki 25 metų, kadangi paauglystėje lytinis gyvenimas pakankamai aktyvus, rekomenduojama bent jau kas 1 metus šitą patikrą atlikti“, – teigė K. Jarienė.
Tačiau toli gražu ne visi tėvai trokšta, kad jų vaikai būtų supažindinti su informacija apie seksą, menstruacijas, kontraceptikus ir kita. Kai kurie suaugusieji sąmoningai stengiasi apriboti vaikų priėjimą prie lytinio švietimo, nurodė gydytoja.
„Yra tokių tėvų, kurie žinodami, kad tomis dienomis vyks lytinio švietimo pamokos, neleidžia savo vaikų į mokyklą. Gal galvoja, kad mes neteisingai pasakysime informaciją, gal galvoja, kad ta informacija paskatins kaip nors neatsakingai jų vaiką veikti. Bet ta yra netiesa. Visi tyrimai rodo, kad paaugliai, kurie gauna teisingą, mokslu pagrįstą informaciją, visi elgiasi atsakingiau ir jų lytiniai santykiai prasideda vėliau“, – sakė K. Jarienė.
Visą „Žinių radijo“ laidą galite stebėti čia:
