mokesčiai

Šiuo metu keliolika tūkstančių gyventojų verčiasi automobilių remontu, statybų darbais ar vaikų priežiūra už fiksuotą sumą nusipirkę verslo liudijimus. Norėdami tuo pačiu verstis legaliai, nuo kitų metų jie turės registruoti individualią veiklą. Daliai gyventojų dėl to padidės mokesčiai. Finansų ministerija registravo Vyriausybės nutarimo „Dėl Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių ir Veiklų, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašo“ pakeitimo projektą.

Jau kelintą savaitę pagrindinė diskusija viešojoje erdvėje – apie mokesčius. Diskusijoje – vien pozityvūs epitetai: „vienodi mokesčiai“, „teisingas kapitalo apmokestinimas“, „atsilaisvinusios lėšos pensijoms kelti“ ir panašiai. Epiteto „didesni“ mokesčiai – iš valdžios lūpų negirdėti.  O norint būti sąžiningiems, būtent jį ir reikėtų vartoti. Bet sąžiningumas – prasta strategija ieškant kelio į rinkėjų širdis.  Valdžios damos ir džentelmenai – ne kvailiai.

Kiti metai uždirbantiems mažiausiai nebus tokie dosnūs, kaip planuota pradedant mokesčių reformą Lietuvoje. Apie tai, kas kitąmet laukia uždirbančiųjų mažiausiai – pokalbis su „Luminor“ ekonomistu Žygimantu Mauricu. Šiemet Lietuvoje kaip niekada gausu siūlymų, kaip keisti atlyginimus. Siūloma, kad valdininkams algos turi būti didinamos šimtais eurų. Pokyčiai žadami ir kitose srityse: žadama didinti pensijas, vaiko pinigus.

Valdžios galvose bręsta naujo mokesčio planas. Ieškodami, iš kur paimti lėšų prižadėtiems vaiko pinigams ir kitoms socialinėms išmokoms, „valstiečiai“ atsisuko į Lenkų rinkimų akcijos siūlymą apmokestinti bankų turtą – aktyvus. Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis tvirtina, kad tai būtų socialiai teisingas mokestis. Tačiau bankai nedvejoja ir kerta tiesiai: jeigu atsiras toks mokestis, jų išlaidas padengsime mes visi – bankų klientai.

Lietuvoje prasidėjo diskusijos, reikia ar ne apmokestinti Lietuvoje komercinių bankų turtą. Naujausi bankų veiklos rodikliai rodo, kad būtent mūsų šalyje veikiantys bankai yra pelningumo lyderiai visoje ES. Akcininkams jie gali girtis ir didžiausiu efektyvumu. Tačiau mums, paprastiems klientams, tai nebūtinai reiškia vis gerėjančias paslaugas. Užvirus aistroms, ar reikia apmokestinti 30 mlrd.

Seimo narys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Tomas Tomilinas kalbėdamas apie valdžios užmojus didinti esamus mokesčius ir įvesti naujus tikino, kad Lietuvos kelias yra skandinaviška, o ne angliška patirtimi grįstas, todėl valstybė turėtų daugiau dėmesio skirti pinigų perskirstymui ir socialiai silpnesnių žmonių gerovės užtikrinimui.  „Priimant sprendimą dėl trejų metų plano, buvo pasakyta, kad į priekį mes negalime įsipareigoti šimtais milijonų mažinti valstybės pajamas.

Prieš metus priimta mokesčių reforma valdžia įsipareigojo didinti neapmokestinamas pajamas, dėl ko gyventojai į rankas gautų didesnes sumas pinigų. Vis dėlto dabar valdantieji keičia planus – atsisako pirminio plano dėl gyventojų apmokestinimo. Taip pat žada apmokestinti automobilius, NT, bankus ir prekybos tinklus.

Trečiadienį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) ir socialdemokratų darbo frakcijos atstovai diskutavo dėl mokesčių bankams ir prekybos tinklams, automobilių registracijos mokesčio, rašo naujienų portalas DELFI. Po posėdžio LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis minėtam naujienų portalui komentavo, kad, diskutuojant biudžeto klausimais, buvo paliesta tema ir apie bankų bei prekybos centrų mokestį.

Tarptautinės organizacijos ir ekonomistai sutaria: mokesčių tarifai, jų dydis Lietuvoje nėra mažas, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Tačiau į biudžetą surenkamų mokesčių dydis gerokai atsilieka. Ką daryti, kad mokesčių būtų surenkama daugiau? Diskusijoje apie tai – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininkė Edita Janušienė.

Valdininkams algos turi būti didinamos šimtais eurų. Tačiau mažiausiai uždirbantys darbuotojai į rankas ir toliau turi gauti mažiau. Ir tikrai ne tiek, kiek buvo žadėta prieš metus priimant mokesčių reformą. Antradienį tai numatančioms Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisoms po pateikimo pritarė Seimas.

Valdančioji koalicija yra pasirengusi pritarti bankų aktyvų apmokestinimui, tvirtina Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis. Tuo metu Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Mantas Zalatorius tvirtina, kad skubotas naujo mokesčio įvedimas bus žalingas visai šalies ekonomikai. „Šnekėjome ir su Vyriausybe, ir su finansų ministru, su premjeru teko šnekėti.

Premjeras Saulius Skvernelis kartu su prezidentu Gitanu Nausėda žada Lietuvoje griauti „gyvulių ūkį”. Tad G. Nausėdos pasiūlytą planą iš papildomų ir pakeltų mokesčių surinkti 100 milijonų eurų pensijoms vyriausybė žada įvykdyti.

Grupė Seimo narių siūlo naujų elektromobilių įsigijimui, neviršijant 35 tūkst. eurų sumos, taikyti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. Pasak įstatymo iniciatoriaus, socialdarbiečio Petro Čimbaro, šis siūlymas padėtų įgyvendinti Lietuvos įsipareigojimus Europos Sąjungai dėl klimato kaitos kontrolės. Anot parlamentarų, PVM lengvata elektromobiliams padėtų greičiau atsisakyti iškastiniu kuru varomų automobilių naudojimo Lietuvoje.

Gerovės valstybę kurti žadantis prezidentas G. Nausėda nusitaikė į turtuolius ir siūlo padidinti jiems mokesčius. Šalies vadovas užsimojo pakratyti ne tik akcininkų ar būsto savininkų, bet ir individualiai dirbančiųjų kišenes. Jie dirba panašų darbą kaip samdiniai, tačiau kaltinami mokesčių sumokantys triskart mažiau. Tačiau Seime jau abejojama, ar prezidento planas išdegs, mat turtuoliai moka skaičiuoti pinigus ir nesnaudžia.

Aplinkos ministerija atskleidžia, kokiomis sąlygomis žada 1000 eurų gyventojams, kurie panorės taršius automobilius pasikeisti į aplinkai draugiškesnę mašiną. Pasirodo, norintiems apvalios sumos, seną automobilį teks ne kam atiduoti ar parduoti, bet sunaikinti, o nauju, su kompensacija įsigytu automobiliu, važinėti mažiausiai dvejus metus. Antraip valstybės paramą gali tekti ir grąžinti. Alytaus mieste automobilius nuo pat ryto stabdo Aplinkos apsaugos agentūros ir kelių policijos patruliai.

 Vilniaus meras Remigijus Šimašius Seimo ir Vyriausybės prašo mažinti mokesčių ir išlaidų naštą savivaldybėms, supaprastinti kai kurias biurokratines procedūras. Sostinės savivaldybės vadovas antradienį parašytame laiške centrinės valdžios institucijoms pateikė 13 siūlymų, kurie, anot jo, turėtų spartinti šalies miestų augimą ir konkurencingumą.

Didelė dalis žmonių gana ramiai tikisi, kad likus vos metams iki naujų seimo rinkimų didelių nustebimų nebus ir nauja valdančioji dauguma praplauks šį periodą be radikalių sprendimų. Visgi kova vyksta ir sprendimus, kurie potencialiai paveiks visų kišenes, gali tekti priimti. Šiuo metu yra dvi kryptys, kurios pasiūlytos valdančios daugumos ir prezidento, kaip surinkti papildomas lėšas biudžeto perskirstymui.

Nepraėjus nė metams po pastarosios mokesčių reformos, valdantieji, regis, visiškai pamiršo gyventojams duotus pažadus. Dėl pasikeitusių planų dirbančiųjų algos į rankas didės kur kas mažiau nei žadėjo premjeras ir finansų ministras. Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) – tai mėnesinė arba metinė pajamų suma, nuo kurios neskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis (GPM). Šiuo metu NPD yra 300 eurų per mėnesį.

Klaipėdos apylinkės teismas 357 tūkst. eurų pelno mokesčio nuslėpusiam uostamiesčio autotransporto įmonės vadovui skyrė 19 tūkst. eurų baudą, pirmadienį pranešė Generalinė prokuratūra. Vadovas nuteistas dėl apgaulingo įmonės apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo.

Vilniaus valdžiai vis garsiau kalbant apie šiukšlių išvežimo branginimą, kapinių lankytojai baiminasi, kad konteineriai žvakėms ir vainikams virs sąvartynais. Mat jau dabar filmavimo kameros fiksuoja, kaip žmonės į kapines tempia viską kas nereikalinga namų ūkyje. Ir ne tik tai. Netrukus išvysite, kaip dažnas ne tik konteinerius pildo šiukšlėmis, bet ir gamtinius reikalus atlieka čia pat šalia mirusiojo kapo.

Valdantieji tvirtina, kad nepasiduos Finansų ministro spaudimui mažinti vaiko pinigų išmokas nuo planuotų 70-ies iki 60-ies eurų. Tuo tarpu Prezidento Gitano Nausėdos siulymus keisti mokesčius valstiečių lyderis vadina „neargumentuotais“. Siūlymai su prezidentu sukirto ir finansų ministrą. Šapoka paragino Nausėdą teikiant tokius mokesčių pakeitimus nusiimti rožinius akinius, na o Gitanas Nausėda atkirto, kad jei ministras nesupranta kas yra gerovės valstybė – jam teks mokytis.

Siūlymas lėčiau mažinti gyventojų pajamų mokestį ar įvesti naują mokestį bankams gali būti svarstomas. Tačiau pabranginti žymėtą dyzelinį kurą veikiausiai nepavyks. Taip įsitikinęs ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Trečiadienį po Vyriausybės posėdžio jis sakė, kad apie galimus mokestinius pakeitimus yra kalbėjęs su prezidentu.

Prezidentas Gitanas Nausėda pasiūlė Seimui kitąmet socialinės apsaugos išlaidas papildomai padidinti 100 mln. eurų, daugiausia šių lėšų skiriant spartesniam senatvės pensijų ir išmokų neįgaliesiems augimui. Papildomų lėšų socialinei apsaugai prezidentas siūlo surinkti lėtinant su darbo pajamomis susijusių mokesčių mažinimą, kerpant lengvatą ūkininkų naudojamam dyzeliniam kurui ir labiau apmokestinant su darbo santykiais nesusijusias pajamas.

Privalomojo sveikatos mokesčio PSD amnestijos emigrantams nebus. Tai pripažįsta pats šio projekto autorius valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis. Tačiau dabar jis jau žada keisti įstatymus, kad emigrantai gydytis Lietuvoje galėtų ir negrąžinę skolos, o ją atidavinėtų dalimis. 28-erių metų elektros inžinierius Mindaugas didžiąją laiko dalį praleidžia Šiaurės šalyse. Pagal kontraktus užsienyje įrenginėja elektros instaliacijas.

„Sodra“ primena, jog baigiantis vasarai kartu nustoja galioti ir mokslus ar studijas baigusių jaunuolių privalomasis sveikatos draudimas valstybės lėšomis. Taigi tiems, kas toliau nestudijuos ar rugsėjį neįsidarbins bei nesiregistruos Užimtumo tarnyboje, gali tekti mokėti PSD įmokas. „Jeigu žmogus rugsėjį toliau mokosi, studijuoja ar pradeda dirbti – viskas gerai.

Kol Lietuvos Vyriausybė puse lūpų kalba apie automobilių bei nekilnojamojo turto mokesčius, o tautiečiai su nerimu laukia valdžios sprendimo, pasaulis jau ne kartą įrodė, kad šie du mokesčiai – niekis, palyginus su kai kurių šalių praktika. Portalas tv3.lt nusprendė pasidomėti, kokius keisčiausius mokesčius taiko kai kurios pasaulio valstybės.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) sprendimas dėl odontologines paslaugas teikusios bendrovės, jog ši siekė neteisėtos mokestinės naudos ir turi sumokėti per 200 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčio (GPM), delspinigių ir baudos sumą, yra pagrįstas bei teisingas, neskundžiama nutartimi konstatavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), rašoma pranešime žiniasklaidai. Bendrovė jos akcininkui ir faktiniam vadovui formaliai suteikė per 550 tūkst.

Nuo kitų metų planuojamas įvesti automobilių taršos mokestis šalies biudžetą pirmaisiais metais papildytų 10-15 mln. eurų, vėliau ši suma galėtų siekti iki 100 mln. eurų, sako aplinkos ministras. „10-15 mln. eurų (...). Paskui didėtų, nes tų automobilių skaičius didėtų. Pati didžiausia suma prasideda jau po 5 metų, iki 100 mln. gali siekti“, – BNS sakė Kęstutis Mažeika.

Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė raginama įvesti „kalorijų mokestį“ pyragams, sausainiams ir kitiems apdorotiems maisto produktams, panašiai, kaip 2018 m. balandį buvo įvestas cukraus mokestis. „Kalorijų mokesčiu“ būtų apmokestintas itin kaloringas maistas siekiant paskatinti sveikesnio maisto gamybą.

Pavojingas atliekas superkančiam uteniškiui pateikti kaltinimai dėl mokesčių slėpimo, trečiadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Įtariama, kad bendrovės direktoriui M. V. apgaulingai tvarkant apskaitą ir teikiant neteisingus duomenis mokesčių administratoriui, jo vadovaujama įmonė išvengė daugiau kaip 70 tūkst. eurų pelno mokesčio.

Nuo rugpjūčio 1 dienos Latvijoje įsigalioja sumažintas akcizo mokestis stipriajam alkoholiui, kuris žymi naujas mokestines kovas tarp Baltijos šalių. Šį kartą dėl pasienio prekybos ir alko-turistų iš Skandinavijos. Latvija skaičiuoja, kad akcizo mažinimas jų biudžetui kainuos 32 mln. eurų per metus.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) dar kartą primena gyventojams, kurie vis dar nedeklaravo 2018 m. gautų pajamų, apie jų pamirštą pareigą pateikti GPM308 deklaracijas. Pajamas už praėjusį mokestinį laikotarpį privalėjo deklaruoti 753 tūkst. gyventojų, iš jų, naujausiais duomenimis, deklaravo 677 tūkst. Kitų mokesčių administratorius kol kas kantriai laukia, ragindamas priminimais, – šiandien tokie priminimai pasieks dar per 11 tūkst.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdyba kartu su Kauno apygardos prokuratūra atlieka du ikiteisminius tyrimus, susijusius su populiariame Druskininkų kurorte sveikatinimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Įtariama, kad dvi įmonės galėjo neteisingai teikti duomenis apie savo pelną ir mažinti mokėtiną pridėtinės vertės mokesčio sumą. Ikiteisminiai tyrimai pradėti po FNTT Kauno apygardos valdybos atliktos analizės ir patikrinimų.

Panašu, kad netrukus sulauksime naujų mokesčių. Po pokalbio su prezidentu Gitanu Nausėda Saulius Skvernelis prabilo, jog dar šį rudenį gali būti nuspręsta apmokestinti gamtą teršiančius automobilius, keisti nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimą. Visgi premjero kolegos stebisi – Vyriausybėje tokie klausimai dar nė nebuvo iškelti, o valdančiųjų lyderis Ramūnas Karbauskis kategoriškas – kol kas papildomos finansinės naštos gyventojams negali būti.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad per trylika metų, kai buvo įsteigta VMI pasitikėjimo linija 1882, iš gyventojų iš viso gauta apie 45,7 tūkst. pranešimų apie galimus mokestinius pažeidimus. Pagal gautą informaciją VMI iš viso nustatė 40,4 mln. eurų nuslėptų mokesčių, per pirmąjį šių metų pusmetį suma siekia 329 tūkst. eurų. Per paskutinius kelerius metus gautų pranešimų skaičius kasmet viršija 4 tūkst. Pernai tokių pranešimų mokesčių administratorius gavo apie 5 tūkst.

Didesni pajamų mokesčiai uždirbantiems daugiau, platesnis nekilnojamojo turto apmokestinimas, taršos mokesčiai ir kitos priemonės yra neišvengiamos, siekiant įgyvendinti įsipareigojimus dėl išmokų didinimo ir didesnio valstybės biudžeto. Apie tai ketvirtadienį Seime kalbėjo naujai į premjero pareigas teikiamas Saulius Skvernelis.

Seimas priėmė Akcizų įstatymo pataisas, kuriomis nutarta nuo šių metų lapkričio 1 d. taikyti akcizą neapdorotam tabakui. Už naujas nuostatas balsavo 103 Seimo nariai, susilaikė 11 parlamentarų. Kaip anksčiau yra teigęs finansų ministras Vilius Šapoka, šiuo siūlymu siekiama užkirsti kelią kontroliuojančių institucijų nustatytiems piktnaudžiavimo atvejams, kai neapdorotas tabakas panaudojamas nelegaliai apdoroto tabako gaminių gamybai ar prekybai.

Galimybe be nuobaudų sumokėti pamirštas ar nuslėptas pajamas pasinaudojo šimtai gyventojų bei įmonių, o vadinamosios mokesčių amnestijos skaičiuojama nauda siekia apie 42 mln.

Minimali mėnesio alga (MMA) nuo kitų metų turėtų didėti 9,4 proc. – nuo 555 iki 607 eurų (iki mokesčių). Minimalus valandos atlygis didėtų 9,7 proc. – nuo 3,39 iki 3,72 euro. Skaičiuojama, kad tam iš valstybės biudžeto reikės apie 17 mln. eurų per metus. Vyriausybė sprendimą turėtų priimti trečiadienį. Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba gegužės pabaigoje nesusitarė, kiek nuo 2020 metų turėtų didėti MMA.

Liepos 1-oji yra paskutinė diena, kai gyventojai ir įmonės gali pasinaudoti vienintele galimybe nebaudžiami deklaruoti praeityje pamirštas ar nuslėptas pajamas bei sumokėti mokesčius. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) BNS pranešė, kad šešėlinei ekonomikai mažinti skirta kampanija preliminariai davė 28 mln. eurų naudos. „VMI neidentifikuoja asmenų, kurie pasinaudoja galimybe atsiskleisti – deklaracijos priimamos bendrąja tvarka.

Mokesčių mokėtojai, iki mėnesio pabaigos savanoriškai pasinaudoję vienintele galimybe deklaruoti ir sumokėti pamirštus mokesčius be jokių baudų ir delspinigių sumažina savo šansus sulaukti VMI dėmesio, net ir tais atvejais, kai iš mokesčių administratoriaus yra buvo gauti pranešimai dėl PVM atotrūkio ar rizikos profilio.

Pamiršę deklaruoti per pastarąjį penkmetį gautas pajamas ar tiesiog to nepadarę gyventojai ir įmonės dar turi progą tai padaryti be jokių delspinigių ir baudų. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) šiemet suteikia tą vienintelę galimybę iki š. m. liepos 1 d. deklaruoti ar patikslinti ankstesnių metų pajamas bei sumokėti pamirštus mokesčius be jokių sankcijų.

Aplinkos ministerija siūlo įvesti naują mokestį miškų savininkams – jei žmogus turi daugiau nei vieną hektarą miško, bet jo nekerta, jis kasmet privalėtų už tai susimokėti 5 proc. mokestį nuo galimų vidutinių metinių pajamų. Pasak ministro Kęstučio Mažeikos, dabar kai kurie miškų savininkai slepia pajamas už medieną ir taip išvengia mokesčių, todėl siūloma keisti tvarką. „Tai galėtų būti nuo penkių iki keliolikos eurų už hektarą.

Europos Komisijai (EK) paraginus Lietuvą plėsti mokesčių bazę didžiausios Seime „valstiečių“ frakcijos vadovas Ramūnas Karbauskis tikina, kad nei visuotino nekilnojamojo turto (NT), nei automobilių apmokestinimo šalyje nebus. Pasak jo, papildomi mokesčiai šalies gyventojams tampų per didelė našta. „Rekomendacijose (EK –BNS) nelabai atsižvelgiama į vienos ar kitos šalies specifiką, pragyvenimo lygį“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams pareiškė R. Karbauskis.

Naujoji Estijos valdžia pareiškė mažinsianti akcizus alkoholiniams gėrimams, nes praranda pajamas dėl prekybos pasienyje su Latvija. Pastaroji pranešė taip pat svarstysianti imtis panašių žingsnių. Tačiau Lietuva, panašu, nežada sekti kaimynių pavyzdžiu. Gegužės 28 d. Estijos Vyriausybė išplatino pranešimą apie artimiausias planuojamas reformas ir mokesčių pakeitimus. „Be kitų dalykų, siekdama sumažinti pasienio prekybą, Vyriausybė nusprendė 25 proc.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) įvertino mokesčių mokėtojų rizikingumą ir atrinktiems žmonėms asmeniškai primins apie galimybę iki liepos 1 d. praeityje pamirštus mokesčius sumokėti be jokių baudų ir delspinigių. Šiems mokesčių mokėtojams artimiausiu metu VMI išsiųs laiškus, raginančius darsyk peržiūrėti savo ankstesnių laikotarpių pajamų deklaracijų duomenis ir įvertinti jų teisingumą.

Pavežėjimo platforma „Bolt“ (buvusi „Taxify“ – aut. past.) birželio 4–ąją pradės taikyti naujus mokesčius keleiviams. Būsima piniginė rinkliava bus nustatoma tuo atveju, jeigu vairuotojai privalės laukti kliento arba keleiviai atšauks kelionės užsakymą.

Lietuvoje prasidėjus pilietinei akcijai dėl šešėlinės ekonomikos daromos žalos ekonomistas Raimondas Kuodis teigia, kad žmonių požiūris galėtų keistis, jeigu jie geriau suvoktų, dėl ko iš tiesų moka mokesčius ir ką jie reiškia. „Turime pabaigti su „gyvulių ūkiu“ ir sukurti tokią atmosferą, kad žmonės mokėtų mokesčius, kad norėtų juos mokėti. O tam reikia tokio socialinio kontrakto, kad būtų aiškiai pasakyta, jog mokesčius moki ne į bendrą katilą, kur neaišku, kas ten ką gauna.

Ši diena, gegužės 20-oji, yra simbolinė ir pirmoji diena metuose, kada pradedame dirbti nebe mokesčiams, o sau. Simbolinė laisvės nuo mokesčių diena šiemet atėjo keturiomis dienomis anksčiau nei pernai ar užpernai. Ekonomika auga sparčiau nei valstybės išlaidos, šiek tiek mažėjo vidutinio gyventojo mokami mokesčiai, suskaičiavo Lietuvos laisvosios rinkos institutas.