Gegužės 28 d. Estijos Vyriausybė išplatino pranešimą apie artimiausias planuojamas reformas ir mokesčių pakeitimus.
„Be kitų dalykų, siekdama sumažinti pasienio prekybą, Vyriausybė nusprendė 25 proc. sumažinti akcizo tarifą silpniesiems ir stipriesiems alkoholiniams gėrimams. Vyriausybė taip pat nusprendė lėčiau didinti akcizo tarifą tabakui. Vietoje pradinio pradinio plano didinti 10 proc., pradedant 2020 m. kasmet jis bus didinamas po 5 proc. per metus“, – rašoma oficialiame Estijos Vyriausybės pranešime.
Netrukus į tokius pareiškimus sureagavo ir Latvijos valdžia. Šios šalies finansų ministras Janis Reirsas žiniasklaidai sakė:
„Svarbu išsaugoti konkurencinį pranašumą regiono lygiu, dėl to nematau didelės problemos sumažinti akcizą alkoholiui.“
Anot ministro, kitą savaitę akcizų mažinimo klausimą svarstys speciali darbo grupė.
Portalui tv3.lt pasidomėjus, kokie Lietuvos planai kaimyninėse valstybėse mažėjant alkoholio apmokestinimui, Finansų ministerija lakoniškai informavo nesvarstanti galimybių keisti akcizų tarifus alkoholiui.
Šiuo metu Latvijoje ir Lietuvoje akcizų dydžiai alui ir stipriam alkoholiui yra panašūs (beje, pas mus šiek tiek mažesni). Estijoje akcizai gerokai didesni. Tačiau Lenkijoje jie mažiausi iš visų kaimyninių šalių, esančių ES.
Skaičiuoja netektas pajamas
Pranešime žiniasklaidai Legalaus verslo aljanso vadovas Romas Apulskis atkreipė dėmesį daugiau lietuvių į apsipirkti į Lenkiją pradėjo vykti 2016 m. Jo skaičiavimu, per metus Lietuvos biudžetas dėl to gali netekti 33–54 mln. eurų per metus.
„Sparčiai mažėjanti pasienio rajonų su Lenkija mažmeninės prekybos apyvarta ir uždaromos parduotuvės rodo, kad situacija geryn neina. Akcizų didinimas alkoholiniams gėrimams neša daugiau žalos negu naudos. Jau matome, kas nutiko Estijoje – ar bus leidžiama, kad tai pasikartotų ir Lietuvoje?“ – pranešime cituojamas R. Apulskis.
Jo įsitikinimu, kuo toliau, tuo bus sunkiau pakeisti atsiradusį Lietuvos gyventojų įprotį vykti apsipirkti į Lenkiją. Todėl esą būtina imtis efektyvių veiksmų ir peržiūrėti vykdomą akcizų politiką.
Jam antrina Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.
„Egzistuoja didelė tikimybė, kad Lietuvos gyventojai per šiuos ir kitus metus kur kas dažniau ir masiškiau apsipirks Lenkijoje. Taigi Lietuva gali netekti 33–54 mln. eurų per metus iš savo biudžeto“, – sako V. Sutkus.
Jo pastebėjimu, akcizų tarifai alkoholiniams gėrimams Lenkijoje jau mažesni 40 proc. stipriųjų gėrimų atveju, daugiau nei 4 kartus – vyno atveju, mažesnis Lenkijoje ir alaus akcizas. Dėl šios priežasties bei dėl valiutos vertės įtakos reikšmingai skiriasi ir galutinė gėrimų kaina.
Pavyzdžiui, tokios pačios rūšies ir gamintojo alus mažiausiai 30 euro centų yra pigesnis Lenkijoje negu Lietuvoje. Negana to, apsiperkant Lenkijoje, nereikia mokėti 10 euro centų už pakuotės depozitą. Tad jeigu, pvz., 568 ml lietuviško alaus Lietuvoje kainuoja apie 1 eurą, tai Lenkijoje jis bus pigesnis 40 centų ir daugiau.
„Per šešerius metus Lietuvoje akcizai alkoholiniams gėrimams buvo didinti penkis kartus. Jeigu tokia akcizų politika bus tęsiama ir toliau, su neigiamomis pasekmėmis susidurs verslas, tai atsilieps ir biudžeto formavimui“, – įsitikinęs V. Sutkus.
