Dar 2016 m. Lenkijos Seimas priėmė įstatymą, kuriuo įvedė mokestį, taikomą prekių pardavimui gyventojams. Apmokestinti buvo visi mažmenininkai, o pats mokestis taikomas jų apyvartai.
Jeigu parduotuvė per mėnesį parduoda prekių už sumą, nedidesnę nei 17 mln. zlotų (apie 3,9 mln. eurų), jai taikomas 0 proc. tarifas. Apyvartai nuo šio sumos iki 170 mln. zlotų (apie 39 mln. eurų), taikomas 0,8 proc. tarifas, o viršijančiai ją – 1,4 proc. tarifas.
Paprastai tariant, mažoms parduotuvėms naujo mokesčio mokėti neteko, o didiesiems prekybos tinklams susidarė gana nemažos mokėtinos sumos.
Įstatymui įsigaliojus, Europos Komisija (EK) pradėjo procedūrą prieš Lenkiją dėl galimai neteisėtos valstybės pagalbos daliai verslo. O Lenkija, prie kurios prisijungė ir Vengrija, tokius veiksmus apskundė ES Bendrajam teismui.
EK teisme įrodinėjo, kad Lenkijos taikomas mokestis diskriminuoja daugiausia užsienio kapitalo didžiuosius prekybos tinklus ir suteikia pranašumas smulkiesiems vietos prekybininkams.
Tačiau ketvirtadienį teismas paskelbė sprendimą, kuriuo patenkino Lenkijos ieškinį ir panaikino EK sprendimus pradėti procedūrą prieš Lenkiją. Teismo vertinimu, EK neįrodė, kad Lenkijos įvestas mokestis diskriminavo vienas įmones ar suteikė pranašumą kitoms. Tiesa, per du mėnesius, šis sprendimas gali būti apskųstas aukštesnės instancijos ES Teisingumo teismui.
Žiauriai permokėjome?
Jeigu lenkiškas mažmeninės prekybos mokestis būtų įvestas Lietuvoje, jį mokėtų visi didieji prekybos tinklai, nes jų mėnesinė apyvarta gerokai viršija 3,9 mln. eurų.
Primename, kad 2016 m. Seimo rinkimus laimėjusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) per pastaruosius kelerius metus ne kartą svarstė, kaip mažinti didžiųjų prekybos tinklų koncentraciją, didinti jų konkurenciją ir mažinti kainas.
Pačioje LVŽS rinkimų programoje yra tokia nuostata: „siekdami apsaugoti vartotojus ir užtikrinti tvaresnę ekonomikos plėtrą <...> iki 15 proc. sumažinsime leistiną koncentraciją mažmeninės prekybos rinkoje.“ Be to, būta diskusijų ir apie prekybos tinklų nedarbą švenčių dienomis.
LVŽS pirmininko pavaduotojas Seimo narys Tomas Tomilinas teigiamai vertino teismo priimtą sprendimą dėl prekybos tinklų apmokestinimo kaimyninėje šalyje.
„Lenkija jau kurį laiką demonstruoja tam tikrą lyderystę Europoje socialinės politikos inovacijų prasme. Mes kalbame ne tik apie vaiko pinigus. Juk būtent Lenkijos pavyzdžiu Rytų Europoje, taip pat ir Lietuvoje sustabdyta pensijų sistemos privatizacija, pradėta dar 2000 m.
Prekybos tinklai yra galingiausia mūsų tiekimo grandinės dalis. Mes, kaip vartotojai, esame žiauriai permokėję už gražias, kokybiškas parduotuves kainomis, smulkūs verslininkai – savo bankrotais.
Todėl sveikinu teismą ir tikiuosi, kad detaliai išanalizavę jo sprendimą galėsime kuo greičiau pradėti diskusijas dėl Lenkijos praktikos taikymo ir šioje srityje. Džiaugiuosi, kad pamažu ES keičiasi požiūris į bendrą rinką. Bendrą rinka be aiškių socialinių tikslų, be aktyvaus teisingumo siekimo veda mus į „Brexitus“ ir Europos dezintegraciją“, – komentavo Seimo narys.
Prekybininkai nepritaria mokesčiui
Šalies didžiausias prekybos įmones vienijančios Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Vainienė atkreipė dėmesį, kad pastarasis teismo sprendimas nėra galutinis ir jis dar gali būti apskųstas. Ji nemano, kad toks mokestis pasiteisintų Lietuvoje.
„Prisimenant mokesčių istoriją, jų evoliuciją, judant prie teisingesnio, proporcingesnio, skaidresnio apmokestinimo, nuo apyvartos mokesčių buvo pereita prie pridėtinės vertės apmokestinimo. Taip yra išvengiama „kaskadinio“, daugiapakopio apmokestinimo, kai ta pati mokesčio bazė apmokestinama kelis kartus“, – komentavo asociacijos vadovė.
Ji priminė, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) ES yra harmonizuotas, kaip ir kitas netiesioginis mokestis – akcizai.
„Naujo netiesioginio mokesčio atsiradimas šalyse narėse iš esmės griauna ES mokesčių architektūrą, jų koncepciją, kuri sako, kad netiesioginiai mokesčiai ES yra harmonizuoti, o tiesioginiai – šalies narės reikalas.
Sakyčiau, vertinant tokį šalies elgesį, galima netgi įžvelgti savotišką gudravimą, norą sumažinti įmokas į ES biudžetą. Juk dalis ES pajamų yra būtent PVM pagrindu suskaičiuotos įmokos. Lenkija, kaip žinome, plačiai taiko PVM lengvatas – dėl to mes stipriai pralaimime konkurencinėje aplinkoje“, – aiškino R. Vainienė.
Jos teigimu, kad apsaugotų savo biudžeto pajamas, Lenkija taiko iš esmės ydingą apyvartos mokestį prekyboje: „Manau, kad tokia praktika jau kėsinasi į vieningos ES rinkos idėją, ir neabejoju, kad tik laiko klausimas, kai tokie „pagudravimai“ Europoje nebus toleruojamai.“
Ekonomistės vertinimu, Lietuvoje tokia mažmeninės prekybos apyvartos mokesčio idėja atrodytų dar labiau „iškritusi iš medžio“.
„Lenkijoje, kur labai plačiai taikomi du lengvatiniai PVM tarifai, šis mokestis turi vieną mažą lašelį logikos. Jei tokia idėja rastųsi Lietuvoje, tai reikštų šimtaprocentinį dvigubą apmokestinimą, visiškai dubliuojantį PVM. Tai tikrai nepraslystų pro ES akis, kaip matome iš Lenkijos ir Slovakijos atvejų – tai viena. Antra, minėtos apyvartos mokesčio fundamentalios ydos kalba prieš grįžimą prie tokio mokesčio taikymo“, – komentavo asociacijos vadovė.
