mokesčiai

Lietuvos Seimui pateiktas stambios prekybos mokesčio įstatymo projektas grindžiamas neteisinga informacija apie kaimynės Lenkijos tariamai laimėtą bylą Europos Sąjungos Teisingumo Teisme, pranešime žiniasklaidai teigia Lietuvos prekybos įmonių asociacija. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas savo išvadoje dėl šio įstatymo projekto akcentavo, kad teisminis ginčas tarp Europos Komisijos (EK) ir Lenkijos dėl mažmeninės prekybos mokesčio dar nebaigtas.

Seimui atmetus dalį Vyriausybės siūlymų dėl mokesčių, premjeras Saulius Skvernelis sako, kad Ministrų kabineto atnaujintas biudžetas bus subalansuotas, laikantis fiskalinės drausmės. Ministras pirmininkas pareiškė, kad nesielgs kaip Gedimino Kirkilo vyriausybė, kuri sulaukė kritikos dėl pernelyg didelio išlaidavimo prieš 2009 metų krizę.

Seimui antradienį atmetus Vyriausybės siūlymą nuo 2020 metų išplėsti gyventojų nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimą, valdančiųjų valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis siūlo iš esmės nekeisti Vyriausybės projekto, tačiau norėtų šio mokesčio lengvatos šeimoms su trimis ir daugiau vaikų. R. Karbauskis, Agnė Širinskienė, Jonas Jarutis ir Aušrinė Norkienė, kaip ir Vyriausybė, siūlo sumažinti gyventojų nekomercinio NT neapmokestinamąjį dydį nuo 220 tūkst. eurų iki 100 tūkst.

Energetikos ministerija gyventojams paruošė gerą ir blogą žinias. Geroji – ir toliau krenta dujų kainos. Blogoji – nuo kitų metų lietuvių pinigines labiau paplonins ne tik nauji mokesčiai, bet ir sąskaitos už elektrą. Prognozuojama, kad elektra lietuviams kitąmet brangs penkiolika procentų.  „Kuo toliau diena trumpės, tuo ir padidės ir elektros energijos sąnaudos.

Vyriausybės negebėjimas įtikinti Seimo dėl automobilių ir nekilnojamojo turto mokesčių liudija apie augančią politinę suirutę ir kelia rizikų viešųjų finansų stabilumui, nes lieka neaišku, kaip paskutinę minutę būtų kamšomos skylės biudžete, sako analitikai.

Vyriausybė siūlys apkarpyti kai kurias kitų metų išlaidas, jeigu Seimas nepritars naujiems mokesčiams ar jų pakeitimams, sako finansų ministras Vilius Šapoka. „Jeigu dalis Seimo narių į biudžetą pasižiūrės tik kaip į išlaidas, o į mokesčius pasižiūrės kaip į kažkokį atskirą dalyką, tai jeigu mokestiniams pakeitimas nebus pritarta, tokiu atveju siūlysime karpyti išlaidų augimą“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė ministras.

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad mokesčių didinimas lėtėjant ekonomikai yra klaida ir primena bolševizmo laikus. Anot jos, didinti mokesčius verta tik esant labai giliai krizei. „Žinant, jog ekonomika traukiasi ir bus lėtesnis vystymasis, didinti mokesčius apskritai yra klaida, todėl, kad didesni mokesčiai reiškia, mes didinsime spaudimą vartojimui, o tai reiškia atitinkamai ir kainų kilimą ir ekonomikos dar didesnį sulėtėjimą.

Seimas laužo pirmąsias ietis dėl biudžeto. Po to kai finansų ministras Vilius Šapoka pateikė projektą parlamentarams, Seime kilo diskusijos ir dėl augančių išmokų, senatvės pensijų, vaiko pinigų dydžio bei mokesčių bankams, nekilnojamam turtui. Dalis mokesčių pasiūlymų arba buvo laikinai išbraukti iš darbotvarkės, arba gražinti Vyriausybei.

Prieš automobilių taršos mokesčio pristatymą Seime, aplinkos ministerija suskubo taisyti įsivėlusias klaidas. Perskaičiavus sumas aiškėja, kad už dalį dyzelinių mašinų ateityje tektų mokėti mažiau, o štai dalis benzinu bei dujomis varomų būtų labiau apmokestintos nei planuota anksčiau. Ši mokesčių karuselė vairuotojams ir toliau neįtikina – mokesčius vadina ne gamtos švarinimu, o tiesiog pasipinigavimu. Panašu, jog taip galvoja ir dauguma Seimo narių – nuspręsta grąžinti įstatymą vyriausybei.

Seimas priėmė svarstyti valdančiųjų „valstiečių“ siūlymą nuo 2020 metų įvesti naują prekybos mokestį, kurį mokėtų  daugiau kaip 2 mln. eurų mėnesio apyvartą (be pridėtinės vertės mokesčio) pasiekę mažmenininkai.   Už tai, kad Seimas pradėtų svarstyti apyvartos mokesčio įvedimą numatantį Stambios prekybos mokesčio įstatymo projektą antradienį balsavo 46 Seimo nariai, prieš – 11, o susilaikė 16. Toliau Seimas pakeitimų imsis lapkričio 21-ąją.

Antradienį Seimui buvo pristatytas Transporto priemonių taršos mokesčio įstatymo projektas, kuriam jau pritarė Vyriausybė. Parlamentarai nusprendė, kad ministrų kabineto pateiktas projektas yra tobulintinas. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika Seimo nariams posėdyje pristatė Transporto priemonių taršos mokesčio ir su juo susijusį Mokesčių administravimo įstatymo projektus.. Ministras priminė, kad apie automobilių apmokestinimą jau kalbama ne vienerius metus.

Antradienį plenariniame Seimo posėdyje finansų ministras Vilius Šapoka pristato Vyriausybės patvirtintą kitų metų valstybės biudžeto projektą ir kitus su juo susijus įstatymų projektus. Bene daugiausia diskusijų visuomenėje sukėlė Vyriausybės planai įvesti naujus mokesčius ir padidinti kai kuriuos esamus.

Kiekvienais metais kartu su „Sodros“ biudžetu yra tvirtinami ir skirtingų draudimo rūšių dydžiai. Sprendžiant iš kitų metų biudžeto projekto, 2020 m. didės nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos tarifas daliai įmonių. Dabar įstatyme numatyti keturios nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupės.

Transporto priemonių taršos mokestis toliau kelia aistras. Vyriausybė jau pritarė šiam mokestiniam įstatymui, tad panašu, kad kitąmet jis tuštins taršių automobilių savininkų kišenes. Tačiau „Prieš srovę“ žurnalistams kilo klausimų, į kuriuos jie stengėsi atsakyti naujausioje laidoje. Priklausomai nuo išmetamo CO2 kiekio, nuo kitų metų naujai registruojant M1 ir N1 klasės automobilius arba keičiantis jų valdytojams, bus privalu sumokėti iki 1280 eurų siekiantį mokestį.

Visiškai nemokami kompensuojami vaistai vistiems senjorams sulaukusiems 75-erių. Tokią naujovę šiandien priėmė Seimas. Nuo kitų metų Liepos vyresniems pensininkams nereikės mokėti priemokų už kompensuojamus vaistus. Sutaupyti galės ir kiti mažiausias pajamas gaunantys pensininkai bei skurstantys neįgalieji. Nors šią naujovę parlamentarai priėmė beveik vienabalsiai, Seimo opozicija piktinasi, kad nauja tvarka diskriminuoja dalį jaunesnių pensininkų, kurie už vaistus mokės brangiau.

Kitų metų biudžetą pristačiusi Vyriausybė pažėrė gerų naujienų ir biudžetininkams. Viešojo sektoriaus darbuotojų, tarp kurių ir valstybės tarnautojai, darbuotojai, pagal darbo sutartį dirbantys valstybės tarnyboje, socialiniai darbuotojai, pareigūnai algos ant popieriaus kils net iki kelių šimtų eurų.

Ketvirtadienį Seime po pateikimo buvo pritarta prezidento pasiūlymui žymėtą dyzelinį kurą branginti labiau nei siūlo Vyriausybė. Primename, kad Vyriausybės registruotas Akcizų įstatymo pakeitimas numato, kad kitais metais gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veiklos subjektams žemės ūkio produktų gamybai, būtų taikomas ne 56, bet 81 euro už 1 tūkst. litrų produkto akcizų tarifas.

Vyriausybė atskleidė planą, kokią biudžeto piniginę planuoja Lietuvai ir mokesčius gyventojams. Artėjančius metus Vyriausybė siūlo sutikti su trimis naujais mokesčiais. Naujas mokestis numatytas ne tik bankams, bet ir didiesiems prekybų tinklams. Tačiau tiek bankininkai, tiek prekybininkai būsimą naują naštą grasina permesti ant savo klientų ir pirkėjų pečių. Tiesa, valdžia žada ir didesnį rūpestį vaikais bei senjorais – didės jiems skirtos išmokos ir pensijos.

Kauno valdžia nusitaikė į vaikų tėvus, kurie savo atžalas leidžia į miesto darželius, bet yra prisiregistravę ne mieste, o rajone. Tokiems tėvams keliamas ugdymo mokestis net iki 16 kartų brangesnis. Tėvai išsigandę kosminių kainų ir sako, kad jau dabar yra priešinami tarpusavyje. Kauno valdantieji nekreipia dėmesio ir į Vyriausybės atstovo pastabas, kad toks sprendimas esą pažeis vaikų teises.

Neformaliai ministrų kabinetas yra apsvarstęs ir pritaręs Seimo narių registruotiems naujiems mokesčiams, kurie būtų taikomi finansų įstaigoms ir prekybos tinklams. Tai po trečiadienį vykusio Vyriausybės posėdžio, kuriame pritarta kitų metų valstybės, „Sodros“ ir sveikatos draudimo biudžetams, patvirtino ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Savarankiškai dirbantiems asmenims siūloma taikyti tokias pat įmokų lubas kaip ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį. Tokiai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisai trečiadienį pritarė Vyriausybė, tvirtinusi valstybės, savivaldybių ir „Sodros“ biudžetų projektus, rašoma pranešime žiniasklaidai. Remiantis teisės akto pataisa, 2020 m. savarankiškai dirbantiems asmenims įmokų lubas siūloma nustatyti ties 60 vidutinių mėnesio darbo užmokesčių riba.

Trečiadienį Vyriausybė vienbalsiai pritarė kitų metų valstybės, „Sodros“ ir kitiems biudžetams. Nuo jų priklausys, kiek didės įvairios išmokos ir kiek joms finansuoti turėsime sumokėti mokesčių. Finansų ministerija skaičiuoja, kad 2020 m. į valstybės, savivaldybių, „Sodros“ ir privalomojo sveikatos draudimo biudžetus bus surinkta daugiau kaip 22 mlrd. eurų. Planuojamos bendros jų išlaidos – 22,5 mlrd. eurų.

Prezidentas Gitanas Nausėda Lietuvai vadovauja jau beveik 100 dienų. Šia proga Daukanto aikštės rūmuose surengė savo darbų ir planų apžvalgą bei gyrėsi tepadaręs vieną vienintelę klaidą. Tiesa, politologai aiškina, kad Nausėda tiesiog neturėjo progos suklysti, esą tikroji Prezidento įtaka Seimui bei Vyriausybei pasimatys ateityje, tvirtinant valstybės biudžetą. Prezidentas Gitanas Nausėda priesaikos žodžius Seime kartojo prieš 95 dienas.

Vienas iš mokestinių pakeitimų, kuriuos nuo kitų metų siūlo Finansų ministerija, yra susijęs su dienpinigių apmokestinimu. Ministerija siūlo juos apmokestinti labiau ir taip užtikrinti didesnes darbuotojų garantijas. Tačiau verslas įspėja, kad pakeitimus įgyvendinus pasipils bankrotai ir verslo perkėlimas į kitas šalis. „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje yra beveik 80 tūkst. sunkvežimių vairuotojų. Nemaža jų dalis krovinius vežioja užsienyje.

Vyriausybė, prezidentas ir Seimo nariai pateikė pluoštą pasiūlymų, kaip keisti mokesčius nuo kitų metų. Dalis jų paveiktų tik gyventojus, tačiau kai kurie turės ir nemažai įtakos skirtingiems verslams. Pavyzdžiui, nemažai diskutuota apie naują mokestį bankams arba prekybos tinklams. Tačiau ne ką mažiau įtakos didelei daliai verslo turės ir dienpinigių apmokestinimo pakeitimas.

Nors pripažįsta, kad pensijas Lietuvoje reikia didinti, finansų analitikai ir parlamentarai stebisi prezidento Gitano Nausėdos įregistruotais pensijų kaupimo pakeitimais ir siūlo, kaip būtų galima užtikrinti didesnę pensiją ne ateities, o jau šių dienų pensininkams. G. Nausėda Seime registravo Socialinio draudimo pensijų įstatymų pataisas, kuriomis numatoma, kad kitąmet indeksavimo koeficientas būtų papildomai didinimas 1,83 procentinio punkto, o 2021 metais – 1,91 punkto.

Ne tik Vyriausybės, atskiri Seimo nariai, bet ir prezidentas pateikė pluoštą pasiūlymų, kaip kitais metais keisti mokesčius. Šalies vadovas labiau nei ministrų kabinetas siūlo didinti akcizą žymėtam dyzelinui, taip pat labiau apmokestinti kai kurias pajamas ir papildomai kelti mažiausias pensijas. Šiuo metu 1 tūkst. litrų žymėto dyzelino taikomas 56 eurų akcizas už 1 tūkst. litrų. Tai reiškia, kad įsipildamas vieną litrą šių degalų, žmogus sumoka 5,6 cento akcizo.

Artėjantys Naujieji metai atneš ne tik naujų mokesčių, bet ir daugybę naujovių keliuose. Nebeliks lentelių su žaliomis rodyklėmis sukti į dešinę. O sostinės gatvėse bus pastatyta dešimtys naujų greičio matuoklių, kurie pažeidėjus „šaudys“ ir iš nugaros. Sankryža važiuojančių Kalvarijų, Ozo ir Kareivių gatvėmis Vilniuje – viena intensyviausių. Ją kasdien kerta tūkstančiai mašinų.

Valdančiųjų kalbos apmokestinti bankus, panašu, virsta darbais. Penktadienį Seime registruotas naujas Finansų rinkos dalyvių mokesčio įstatymo projektas. Jį registravo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Zbignev Jedinskij. Projekte numatoma, kad naują mokestį mokėtų ne tik šalies bankai, bet ir Lietuvoje veikiantys užsienio bankų filialai, kredito unijos, vartojimo kredito davėjai.

Prekybininkams, kurių apyvarta viršija 2 mln. eurų per mėnesį, jau nuo kitų metų būtų taikomas 1 proc. apyvartos mokestis. Tai numatantį visiškai naujo įstatymo projektą penktadienį registravo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai priklausantys Seimo nariai Tomas Tomilinas, Virgilijus Poderys, ir Jonas Jarutis. Apie galimybę apmokestinti prekybos tinklus ne kartą viešai yra kalbėjęs ir partijos lyderis Ramūnas Karbauskis.

Vėl nemaloni staigmena iš valdžios lūpų. Finansų ministerija paskelbė teikianti siūlymą jau nuo kitų metų didinti ne tik tabako, alkoholio, degalų kainas. Ruošiamasi apmokestinti ir dar daugiau šalies gyventojų, turinčių nekilnojamojo turto. Siūloma, kad nustatytą mokestį nuo naujų metų mokėtų visi turintys nekilnojamojo turto daugiau nei už šimtą tūkstančių eurų. Papildomas nekilnojamo turto mokestis ištuštintų pinigines tūkstančiams šalies gyventojų.

Jeigu bus pritarta Finansų ministerijos pasiūlymams, kitais metais statybininkai, automobilių meistrai ir vaikų auklės negalės veikti už fiksuotą sumą nusipirkę verslo liudijimus. Norėdami verstis legaliai jie turės registruoti individualią veiklą.

Vyriausybės siūlomi nauji mokesčiai: kokie jų trūkumai ir privalumai, apie tai ketvirtadienį naujienų portalo tv3.lt studijoje bus kalbinamas „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad kitais metais siūloma ne tik įvesti Transporto priemonių taršos mokestį, bet ir didinti kitus mokesčius, akcizus. Jų projektus pirmadienį pristatė Finansų ministerija.

Šiuo metu viešojoje erdvėje suintensyvėjus diskusijoms dėl naujų mokestinių pasiūlymų, konkrečiai liečiančių žemės sklypų ir statinių (NT) apmokestinimą, Registrų centras pateikia aktualią informaciją NT savininkams apie tai, kaip apskaičiuojamos mokestinės vertės ir pagal ką yra mokami NT mokesčiai, rašoma Registrų centro pranešime žiniasklaidai. Pateiktomis nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisomis siūloma plėsti gyventojų nekomercinės paskirties NT apmokestinimo bazę.

Buvusiame Madrido „Real“, „Liverpool“ ir Miuncheno „Bayern“ futbolininkui Xabi Alonso – neramūs laikai. Jis yra kaltinamas mokesčių vengimu, o dėl to jam gresia milžiniška bauda. Skelbiama, kad jeigu jis būtų pripažintas kaltas, jam gali būti skirta maksimali penkerių metų laisvės atėmimo bausmė, taip pat ir 4 mln. eurų bauda.

Taršaus automobilio turėjimas ateityje gyventojams kainuos brangiau, o planuojamu įvesti taršos mokesčiu procesas nesibaigs, sako finansų ministras Vilius Šapoka.  „Tai yra pasverti, paskaičiuoti sprendimai, kurie nukreipti į žmonių elgsenos pokyčius, nes signalas visuomenei yra duotas labai aiškus – ateityje taršaus automobilio turėjimas tikrai kainuos brangiau. Tais mokesčiais, kurie pateikti, procesas tikrai nesibaigs. Dėl to jau dabar matome sujudimą automobilių rinkoje.

Valstiečių ir žaliųjų partijos vadovas Ramūnas Karbauskis, kalbėdamas apie būsimus mokesčius ir tai, kaip siekiama papildyti valstybės iždą, aiškino, kad įvedant taršių automobilių arba nekilnojamojo turto (NT) mokesčius bus atsižvelgta į mažesnes pajamas gaunančius, socialiai labiau pažeidžiamus piliečius. O bankai ir prekybos centrai, pasak politiko, turės susitaikyti su tuo, kad veikia ne aborigenų valstybėje, todėl taip pat turės mokėti mokesčius.

Kokie nauji mokesčiai laukia Lietuvos gyventojų ir verslo? Apie tai daugiau – naujienų portalo tv3.lt studijoje pokalbis su valstiečių lyderiu Ramūnu Karbauskiu. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad kitais metais siūloma ne tik įvesti Transporto priemonių taršos mokestį, bet ir didinti kitus mokesčius, akcizus. Jų projektus pirmadienį pristatė Finansų ministerija.

Didesni akcizai, didesnis gyventojų pajamų mokestis savarankiškai dirbantiems bei daugiau uždirbantiems samdomiems darbuotojams, lėčiau augantis neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), didesnis žemės mokestis, nekilnojamojo turto mokestis, sparčiai artėjantis visuotinio link, ir dar puokštė kitų naujų nematytų mokesčių, rašoma išplatintame „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto dr. Nerijaus Mačiulio pranešime. Tai tik keletas iš pastarųjų savaičių pasiūlymų.

Finansų ministerija atskleidė mokestinius pasiūlymus, kurie bus teikiami priimti valstybės biudžeto svarstymo metu. Pasiūlymai apima labai daug sričių – nuo akcizų iki nekilnojamo turto mokesčių. Pasiūlymai yra itin kritikuotini dėl to, kad vėl grįžtama prie idėjos labiau apmokestinti ne tik kapitalą, bet ir darbo santykius. Nepaisant to yra ir teigiamų pasiūlymų.

Nauji mokesčių pasiūlymai dygsta tarsi grybai po lietaus. Jau pateikti pasiūlymai papildyti šalies biudžetą mokesčiais už nekilnojamąjį turtą ir taršius automobilius. Savo eilės laukia bankai ir prekybos centrai, kurių pelnai taip pat parūpo mokesčių skaičiuotojams. Šie mokesčiai žmones gali užgriūti jau netrukus ir šie bus nespėję pasidžiaugti minimalios mėnesio algos, vaiko pinigų, pareiginės algos bazinio dydžio padidėjimu.

Šviežiausi Finansų ministerijos siūlymai įvesti naujus mokesčius – kupini paradoksų ir jau kelia aistras. Štai už nuosavą būstą daugiau susimokėti turėtų vienišiai, o ne poros. Į „turtingųjų“ gretas laisvai patektų ir skurdžiai gyvenantys, tačiau butą Vilniaus centre turintys senoliai. Dėl tokio apmokestinimo jau spėjo suabejoti ir pats valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis.

Finansų ministerijai paskelbus planus išplėsti nekilnojamojo turto mokesčio bazę ir apmokestinti daugiau turto, daugeliui gali kilti klausimas, kiek realiai vertinamas jų turtas, už kurį reikėtų mokėti mokestį. Pagal registruotą įstatymo pataisų projektą apmokestinama būtų gyventojui ar įmonei priklausančios patalpos, inžineriniai ir kiti statiniai (ne žemės sklypai, kurie apmokestinami pagal Žemės mokesčio įstatymą). Nuo kitų metų siūloma apmokestinti turto vertę, kuri viršija 100 tūkst.

Finansų ministerijai pristačius, kokius mokestinius pakeitimus siūloma įvesti Lietuvoje, naujienų portalo tv3.lt studijoje daugiau apie juos pasakoja finansų ministras Vilius Šapoka. Kitais metais siūloma ne tik įvesti Transporto priemonių taršos mokestį, bet ir didinti kitus mokesčius, akcizus. Jų projektus pirmadienį pristatė Finansų ministerija.

Finansų ministerijos siūlymai nuo 2020 metų didinti degalų, cigarečių ir alkoholio akcizus bei plėsti nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimą esminių pokyčių neatneš, sako ekonomistai. Tačiau, anot jų, svarbiausia, kad surinkti papildomi pinigai būtų tikslingai perskirstomi.  Pasak SEB banko ekonomisto Tado Povilausko, didinant mokesčius siekiama užlopyti biudžeto skyles ir gauti daugiau pajamų, tačiau surinktos lėšos turėtų būti efektyviai perskirstytos.

Imti ir padidinti beveik visus mokesčius, papildomai dar įvesti naujų Lietuvoje nėra sunku. Tą bando įrodyti valdžia, parengusi beveik visus pagrindinius mokesčius didinančius įstatymų projektus. Planuojama, kad jau nuo kitų metų gyventojams didės pajamų, žemės, nekilnojamojo turto mokesčiai, didės akcizai degalams, alkoholiniams gėrimams ir tabako produktams, atsiras nauji mokesčiai lengviesiems automobiliams ir mikroautobusams.

Tarp Finansų ministerijos kitiems metams siūlomų mokestinių pakeitimų – ir platesnis gyventojų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimas. Sužinokite, kam ketinama taikyti platesnį NT mokestį ir kaip sužinoti, kiek kasmet tektų patuštinti kišenes už savo turimą turtą. Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projekte siūloma dabar galiojančią 220 tūkst. eurų neapmokestinamąją vertė sumažinti iki 100 tūkst. eurų, taip pat nustatyti minimalų 0,5 proc.

Kitais metais siūloma ne tik įvesti Transporto priemonių taršos mokestį, bet ir didinti kitus mokesčius, akcizus. Jų projektus pirmadienį pristatė Finansų ministerija. Kaip teigiama jos pranešime, siūloma toliau didinti akcizų tarifus etilo alkoholiui, benzinui, gazoliams (dyzeliniam kurui), žemės ūkio veikloje naudojamiems gazoliams ir kaitinamojo tabako produktams.

Nors darbuotojai žino apie jiems priklausančias ne trumpesnes nei 20 darbo dienų kasmetines atostogas, ne visi yra girdėję, kad turi teisę ir į nemokamas atostogas. Šių trukmę lemia daug niuansų, tačiau prieš eidami ilsėtis nemokamai turėtumėte žinoti, kad toks poilsis gali užtraukti ir nemalonumų. Darbo kodeksas numato galimybę darbuotojams gauti iki dešimties darbo dienų trukmės nemokamas atostogas, kurios suteikiamos darbuotojo prašymu ir su darbdavio sutikimu.