mokesčiai

Dėl koronaviruso krizės augant valstybės skolai, ateityje gali tekti  didinti kai kuriuos mokesčius, tačiau pakeitus ekonomikos struktūrą, jų našta nebūtų tokia sunki nei gyventojams, nei šalies ūkiui, sako finansų ministras. „Ar būtinai reikės kelti mokesčius? Na, žinoma, čia galėtų labiau tikrieji politikai atsakyti, tie, kurie dalyvauja rinkimuose ir kokiu būdu mes tai darysime.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad dėl techninio sutrikimo kai kuriems mokesčių mokėtojams buvo išsiųsti klaidingi pranešimai.  VMI teigė, kad ketvirtadienį Mano VMI buvo išsiųsti 2015 metų pranešimai be jokio turinio, kurių antraštė „Pranešimas apie nesumokėtus mokesčius“. Į tuščius pranešimus klientai turėtų nereaguoti.  Pažymėtina, kad visą korektišką informaciją galima matyti prisijungus prie Mano VMI -> Apskaitos duomenys.

Kauno miesto savivaldybė antradienį perpus sumažino nekilnojamojo turto ir žemės nuomos mokesčius viešbučiams. Opozicinių konservatorių atstovai ragino savivaldybę peržiūrėti ir kitas sritis bei įvertinti, ar ir jiems nereikėtų skirti lengvatų. „Norėtųsi, kad būtų dar kartą peržiūrima, kokiems sektoriams taip pat galėtumėme suteikti lengvatas, kadangi matome, kad krizė dar nesibaigė“, – sakė konservatorius tarybos narys Paulius Lukševičius.

Jau greitai elektra taps panašia preke į mobilųjį ryšį. Ir elektros kainų valstybinė komisija nebereguliuos – mokėsime tiek, kiek paprašys jos pardavėjai. Valdžia tvirtina, esą kainas sutvarkys konkurencija, mat elektros pardavėjų bus nebe vienas, tačiau vis daugiau balsų girdisi,  kad elektros kainos kils.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pirmadienį pranešė išaiškinusi lietuvių ir latvių grūdų pardavėjų grupuotę, kuri įtariama tarpusavyje vykdžiusi fiktyvius sandorius, klastojusi dokumentus ir valstybei nesumokėjusi pusės milijono mokesčių. Kaltinimai pateikti šešiems asmenims, jie įtariami apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu, dokumentų klastojimu, neteisingų duomenų apie pajamas pateikimu, sukčiavimu ir didelės vertės svetimo turto pasisavinimu.

Įmonės turėtų susimąstyti apie tai, kiek anglies dvideginio išmetama gamybos procese, nes tikėtina, kad per artimiausius penkis metus Europos Komisija (EK) turėtų įvesti naują taršos mokestį, svarsto ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Nekilnojamojo turto (NT) nuomos mokesčio subsidiją galės gauti ir tos bendrovės, kurios dėl karantino negalėjo vykdyti nepagrindinės veiklos. Dabar kompensacija suteikiama tik dėl pagrindinės veiklos draudimo ar ribojimo.    Vyriausybė trečiadienį pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pasiūlymui tikslinti tvarką, pranešė ministerija.  Ministras Rimantas Sinkevičius teigė, kad kompensaciją galės gauti, pavyzdžiui, gamybos įmonės, kurios kartu ir prekiauja.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdyba kartu su Klaipėdos apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame du jauni uostamiesčio verslininkai ir jų vadovauta bendrovė kaltinami apgaulingai tvarkę buhalterinę apskaitą bei teikę neteisingus duomenis apie pajamas. Valstybei padaryta žala siekia per 43 tūkst. eurų.

Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (AVMI) specialistai mokestinio patikrinimo metu vienam iš sostinės grožio salonų apskaičiavo į biudžetą sumokėti beveik 108 tūkst. eurų nuslėptų mokesčių, delspinigių ir baudų. Tai pirmas toks atvejis, kai grožio salonui mokesčiai apskaičiuoti už praėjusius penkerius metus.

Mokesčio už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (VIAP) lengvata pasinaudojusiam verslui valstybė išmokėjo 13,1 mln. eurų, iš jų 5,9 mln. eurų atiteko naftos koncernui „Orlen Lietuva“, rašo naujienų portalas 15min.lt.  Daugiau nei po milijoną gavo įmonės „Akmenės cementas“ (1,2 mln. eurų) ir Panevėžio grūdų perdirbimo bendrovė „Roquette Amilina“ (1,4 mln.

Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė, kad šiemet dėl koronaviruso krizės gerokai mažiau pajamų gaunanti valstybės valdoma bendrovė Lietuvos oro uostai būtų atleista nuo 9,7 mln. eurų pelno įmokos. Kitu atveju ji gali tapti nemoki.  Susisiekimo ministerija teigia, kad sumokėjus pelno įmoką už 2019 metus, įmonė privalėtų iš karto grąžinti Šiaurės investicijų banko (ŠIB) paskolos dalį – daugiau ne 13 mln. eurų, be to, ji netektų  galimybės iš ŠIB pasiskolinti dar 70 mln.

Dauguma Lietuvoje veikiančių ir investicinio gyvybės draudimo paslaugas teikiančių draudimo įmonių atsižvelgė į Lietuvos banko (LB) poziciją dėl valdymo mokesčių susigrąžinimo, dėl to investicinio gyvybės draudimo klientai jau gauna didesnę naudą ir gali sukaupti daugiau lėšų.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba trečiadienį pranešė apie baigtą ikiteisminį tyrimą, kuriame vyras yra kaltinamas per septynerius metus nelegaliai suteikęs daugiau kaip 930 tūkst. eurų paskolų ir nesumokėjęs mokesčių valstybei.  Pasak FNTT, Klaipėdos mieste ir apskrityje veikęs vyras dirbo kartu su nekilnojamo turto agentūromis, kurios parūpindavo jam klientų.

Laiku ir teisingai pajamų deklaraciją užpildžiusiems gyventojams jau pervesta beveik 150 mln. eurų pajamų mokesčio (GPM) permokų.  Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) penktadienį pranešė, kad pinigai pasiekė daugiau kaip 717 tūkst. gyventojų. Jau gražinta daugiau kaip 97 proc. permokų, o dėl likusios dalies būtina įsitikinti popierinių dokumentų teisingumu. „Šiais metais gyventojams grąžintina permoka yra beveik 30 proc.

Automobiliais iš Jungtinių Amerikos Valstijų prekiaujančios įmonės vadovas yra kaltinamas nesumokėjęs daugiau kaip 850 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio, penktadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.  Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Vilniuje registruota įmonė JAV automobilių aukcionuose pirkdavo apynaujes, tačiau apgadintas įvairių modelių transporto priemones ir jas pardavinėjo klientams Lietuvoje bei užsienyje.

Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pasiūlymui ir skyrė pareigūnams 1,338 mln. eurų. Šios lėšos bus skirtos išlaidoms darbo užmokesčio priemokoms ir mokėjimams už darbą švenčių dienomis, taip pat už viršvalandinį darbą kompensuoti tiems VRM pavaldžių įstaigų pareigūnams ir kitiems darbuotojams, kurie tiesiogiai dalyvavo suvaldant ekstremaliąją situaciją.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnai, vadovaujant Klaipėdos apygardos prokuratūrai, atliko kratas vienoje Tauragės transporto įmonėje, kuri įtariama nesumokėjusi apie pusę milijono eurų mokesčių valstybei, o dar beveik milijonas galėjo būti išmokėtas darbuotojams „vokeliuose“. Šiuo metu įtarimai pareikšti 2 asmenims. Tauragėje įsikūrusi įmonė užsiima transporto priemonių pervežimu Vakarų Europoje, daugiausiai Prancūzijoje.

Sutarus dėl naujo ES biudžeto paaiškėjo, kad Lietuvai bus skirti milijardai eurų ES išmokų. Tačiau kartu su šiais pinigais planuojama jau nuo kitų metų įvesti ir naujus mokesčius. Juos mokės visi europiečiai – taip pat ir lietuviai. Ekonomistai pripažįsta, kad dėl to brangs kai kurios prekės ir paslaugos. Visų ES šalių vadovų pasirašytose išvadose dėl būsimo bendrijos biudžeto sutariama, kad bendrijai reikia įvesti naujus pajamų šaltinius.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ketvirtadienį pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl autodetalių pervežimu visoje Lietuvoje užsiimančios įmonės – ji įtariama apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu ir neteisingų duomenų apie pajamas pateikimu.  FNTT pareigūnai iš viso atliko 11 kratų Kaune, Šilutės rajone ir kitose tyrimui reikšmingose vietose. Jų metu paimta 65 tūkst. eurų grynųjų pinigų, užrašai ir duomenys apie vykdytus užsakymus.

Sukčiavimu ir neteisėta veikla įtariama neįvardijama statybų bendrovė – dėl jos veiklos pradėtas didelio masto ikiteisminis tyrimas, pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). BNS žiniomis, tyrimas atliekamas dėl nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Andrum“, kurios neoficialus savininkas, šaltinių teigimu, yra Linas Andrulis, veiklos.

Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Vilniaus AVMI) informuoja, kad turgaus prekeivių patogumui, šalies turgavietėse lankosi VMI specialistai, kurie prekiautojams ne maisto produktais padeda pildyti paraiškas, turgavietės mokesčio kompensacijai gauti. Artimiausiu metu VMI specialistai konsultuos klientus 50 turgaviečių visoje šalyje.

Valstybinė mokesčių inspekcija nformuoja, kad pajamų deklaracijas iki š. m. liepos 1 d. pateikę gyventojai vis dar gali skirti savo gyventojų pajamų mokesčio dalį paramai – prašymų teikimo terminas šiemet pratęstas iki rugpjūčio 20 d., rašoma pranešime spaudai.  Paramos gavėjams, tarp jų ir meno kūrėjams, galima skirti iki 1,2 proc. pajamų mokesčio, politinėms partijoms - iki 0,6 proc., profesinėms sąjungoms ar jų susivienijimams – iki 0,6 proc. GPM.

Prezidentas Gitanas Nausėda reikalauja kitąmet didinti pensijas mažiausiai 8 procentais. Tai reikštų, kad vidutinė pensija padidėtų apie 30 eurų. Tačiau vyriausybė tokius skaičius vertina labai atsargiai ir tokio didėjimo dar nežada. Finansų ministras baiminasi, kad kitąmet biudžetas bus skurdus, o didinti išmokas teks nebent iš skolintų pinigų.

Po karantino verslas ir gyventojai grįžta prie daugmaž įprasto gyvenimo. Tačiau į valstybės biudžetą nesurinktos lėšos jau artėja prie milijardo eurų. Tai reiškia, kad suplanuotoms išlaidoms finansuoti teks skolintis itin daug. Kaip žinoma, skolas teks grąžinti, o jei nebus mažinamos išlaidos, gali tekti didinti mokesčius. Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, 2020 metų sausio – birželio mėnesių valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 6,8 proc. (364,3 mln.

Europos Sąjungos Bendrasis Teismas trečiadienį panaikino ES sprendimą, numačiusį, kad „Apple“ turi sumokėti Airijai 13 mlrd. eurų nesumokėtų mokesčių, taip suduodamas stiprų teisinį antausį Briuseliui.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) antradienį pranešė apie baigtą ikiteisminį tyrimą, kuriame išaiškinta beveik 400 tūkst. eurų mokesčių nuslėpusi Vilniaus verslininkų grupė.  Pasak FNTT, aštuonių įvairių sričių verslininkų grupė 2012–2017 metais sukūrė keturias sukčiavimui nuslėpti skirtas įmones, klastojo sąskaitas-faktūras, vykdė netikrus sandorius ir tokiu būdu išvengė prievolės sumokėti pridėtinės vertės bei pelno mokesčius.

Keturios grūdais prekiaujančios įmonės kaltinamos nuslėpusios daugiau nei 200 tūkst. eurų mokesčių, ketvirtadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).  Pasak FNTT, kaltinimai dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, dokumentų slėpimo ar sunaikinimo pateikti keturiems fiziniams bei vienam juridiniam asmeniui.

Vieno didžiausių Lietuvoje verslo koncernų „MG Baltic“ prezidentas ir vienintelis akcininkas Darius Mockus privalo sumokėti valstybei mokesčius už jo ir sutuoktinės parduotas investicijų bendrovės „Minvista“ akcijas, galutinai nusprendė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT). LVAT liepos 1 dieną atmetė Mockų skundą ginče su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI) ir paliko nepakeistą verslininkui nepalankią 2018-ųjų spalio pabaigoje priimtą Vilniaus apygardos administracinio teismo (...

Profesinės sąjungos reikalauja didinti minimalią algą. Ir jau nebe 20, o 50 eurų. Esą kelti algas uždirbantiems mažiausiai būtina, nes ne tik nesustodamos kyla kainos, bet ir algos viešajame sektoriuje. Tačiau vyriausybė didinti minimalios algos kol kas nenori, ragina neskubėti, mat dar neaišku, kaip šalies ekonomika kapstysis iš koronaviruso krizės. Meistras ruošia vilkiką tolimam reisui. Alytaus įmonėje „Vilktukas“ iš viso dirba apie 60 darbuotojų.

2020 m. liepos 2 d., Vilnius. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad šiemet pateikta daugiau nei 1,54 mln. gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) ir 101 tūkst. turto deklaracijų bei gauta apie 249 tūkst. prašymų skirti dalį pajamų mokesčio pasirinktam paramos gavėjui, rašoma pranešime spaudai. Dauguma deklaravo savarankiškai, deklaravusių mokesčių permokas – rekordiškai daug.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnams įkliuvo nelegalus būrėjas, kuris net 7 metus veikė niekur nedeklaravęs savo veiklos ir teikdamas įvairias būrimo paslaugas gavo daugiau kaip 215 tūkst. eurų neapskaitytų pajamų. Klaipėdos apygardos prokurorui pabaigus ikiteisminį tyrimą, teisme įtariamasis pripažintas kaltu, rašoma pranešime spaudai.

Paskutinę pajamų deklaravimo dieną Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) teigia laukianti dar 147 tūkst. gyventojų deklaracijų. Pajamas jau deklaravo apie 1,227 mln. gyventojų, BNS pranešė inspekcija. Pasak VMI, 305 tūkst. gyventojų deklaravo 169 mln. eurų mokėtiną gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, o 782 tūkst. gyventojų  – 168 mln. eurų grąžintiną GPM. Šiuo metu 393 tūkst. gyventojų jau yra sulakę apie 83 mln. eurų GPM permokų. Visiems gyventojams permokos sugrįš iki liepos 31 dienos.

Eilės šiomis dienomis ne tik „Regitroje", apgultis – ir didžiųjų miestų Mokesčių inspekcijos padaliniuose. Baigiasi terminas deklaruoti metų pajamas, tad žmonės grūdasi ir ten. Tačiau atėję gyventojai išeina nieko nepešę. Koronaviruso ekstremali padėtis nesibaigė, todėl Vilniuje aptarnaujami tik iš anksto užsirašę žmonės. O kas nespėjo, užeiti kviečiami tik po dviejų savaičių.

57 tūkst. gyventojų, kurie turi pateikti metinę pajamų deklaraciją dėl per didelio pritaikyto metinio neapmokestinamojo pajamų dydžio (toliau – NPD), tačiau to dar nepadarė, gauna išankstinius priminimus, rašoma pranešime.  VMI duomenimis, per dideliu nei priklauso NPD pernai pasinaudojo 196 tūkst. šalies gyventojų, iš jų deklaracijas iki šios dienos jau pateikė 139 tūkst. gyventojų, rašoma pranešime spaudai.

Plungėje ir aplinkiniuose rajonuose veikiantis dėvėtų drabužių parduotuvių tinklas, įtariama, nuslėpė apie 150 tūkst. eurų gautų pajamų, pirmadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).  Pasak FNTT, tokią iš pardavimų gautą sumą Plungėje, Tauragėje ir Gargžduose parduotuves turintis tinklas, manoma, nuslėpė per dvejus metus.

Dėl išaugusio tautiečių noro internetu prisipirkti smulkmenų iš Kinijos bei kitų trečiųjų šalių Lietuvos verslas pernai prarado virš 140 milijonų eurų, o šalies biudžetas neteko 40 milijonų. Trečiosioms šalims ne tik taikomos mokestinės lengvatos, bet ir užsienio verslininkai esą sukčiauja, pildydami deklaracijas. O per karantiną poreikis pirkti elektroninėse parduotuvėse tik išaugo, tad nuostoliai 2020-aisiais bus dar įspūdingesni.

Antradienį Seimas galutinai priėmė įstatymo pataisas, kurioms įsigaliojus daugeliui darbuotojų padidės į rankas gaunama alga. Tiesa, dėl to valstybės biudžetas neteks dalies pajamų, o tinkamam numatytų išlaidų finansavimui teks skolintis pinigų. Šias skolas teks grąžinti visiems mokesčių mokėtojams. Už įstatymo pataisas balsavo 110 Seimo narių, vienas buvo prieš ir vienas susilaikė.

Iki liepos 1 d. privalu ne tik pateikti pajamų deklaracijas už praėjusius metus ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį. Taip pat privalu sumokėti socialinio draudimo įmokas „Sodrai“. To nepadarius ir nepaprašius atidėti skolos mokėjimą, ji gali imtis sankcijų. „Įprastai savarankiškai dirbantys gyventojai, kurie deklaruoja pajamas ir moka įmokas nuo deklaruotų pajamų, įmokas „Sodrai“ turi sumokėti iki deklaravimo termino pabaigos.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos valdyba, vadovaujant Klaipėdos apygardos prokuratūrai, demaskavo buitine technika bei grožio reikmenimis visoje Lietuvoje prekiavusią ir milijoninę apyvartą generavusią įmonę, kuri nuo 2018 m. galimai neapskaitė 2,8 mln. eurų pajamų, neoficialiai išmokėjo per 1 mln. eurų atlyginimų ir valstybei padarė 1,3 mln. eurų žalą.

Artėjant mokesčių deklaracijos pabaigai, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) skelbia, kad daugiau kaip pusė savarankiškai dirbančiųjų vis dar nepateikė deklaracijų. Tiesa, prieš pateikiant finansinę informaciją, vertėtų įsidėmėti, kad pardavus transporto priemonę ar, pavyzdžiui, būstą, vertėtų neužmiršti, kad tam tikrais atvejais prireiks susimokėti ir mokesčius.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pirmadienį pranešė Vilniuje išardžiusi nusikalstamai veikusią grupuotę, kuri yra įtariama mokesčių slėpimu, dvigubos buhalterijos vedimu ir nelegaliu įdarbinimu.  Pasak FNTT, vykdant šį ikiteisminį tyrimą buvo atliktos aštuonios kratos, jų metu pareigūnai rado daugiau nei 25 tūkst. eurų grynųjų, dvigubą buhalteriją patvirtinančius dokumentus, juodraščius, kompiuterius, telefonus ir vienos Latvijos įmonės apskaitos dokumentus.

Karantinas netrukus baigsis, tačiau daugeliui įmonių ir jų darbuotojų toliau bus mokamos subsidijos, teikiama kitokia pagalba iš valstybės biudžeto – mūsų visų pinigų. Dabar nemažai verslininkų guodžiasi dėl patiriamų sunkumų, vis dėlto iki krizės kai kurie iš jų gudravo. Už įmonės lėšas asmeninėms reikmėms pirko prabangius automobilius, nekilnojamąjį turtą ar net sklandytuvą ir dėl to, galimai, nesumokėjo nemažai mokesčių.

Tik pusė privačių odontologijos įmonių viešai teikiančios finansines ataskaitas, o dėl neapskaitomų pajamų galima nesurenkamų mokesčių žala per metus siektų 35 milijonų eurų. Negana to, dalies įmonių lėšos yra naudojamos privatiems tikslams. Tokius teiginius Seimo sveikatos reikalų komitete išgirdę jo nariai konstatavo, kad situacija yra skandalinga. Tiesa, nors sutinka, kad skaidrumo sektoriuje stinga, odontologų atstovai tvirtina, kad didesnį viešumą garantuotų gana paprastas sprendimas.

Panevėžio apygardos prokuratūra pirmadienį pranešė apie baigtą ikiteisminį tyrimą byloje, kurioje Lietuvoje gyvenantis Baltarusijos pilietis ir jo vadovaujama bendrovė yra kaltinami nesumokėję daugiau nei 1 mln. 25 tūkst. eurų mokesčių.  Pasak prokuratūros, Vilniuje gyvenančiam baltarusiui V. S. yra pateikti kaltinimai dėl sukčiavimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo.

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Kauno AVMI) specialistų dėmesį atkreipė keistoka vieno mokesčių mokėtojo vykdoma automobilių remonto veikla. Autoservisas įsigydavo didelius kiekius atsarginių dalių, tačiau panaudodavo tik apie pusę jų, rašoma VMI pranešime spaudai.  Likusios dalys buvo tariamai saugojamos įmonės sandėlyje. Mokesčių inspekcijai nutarus suskaičiuoti realų detalių likutį, paaiškėjo, kad sandėlyje trūksta beveik 3000 vnt. dalių.

Seimas šią savaitę ėmėsi prezidento Gitano Nausėdos mokesčių mažinimo plano. Nors projekto pateikimui pritarė dauguma Seimo narių, visų partijų nuomonės skiriasi. Kol vieni politikai palaiko tik dalį priemonių, kiti siūlo visų mokesčių lengvatų atsisakyti. Kurie prezidento pasiūlymai atlyginimus gyventojams padidintų labiausiai? Klaipėdoje įsikūrusi kavinė „10 tiltų“ karantino metu nuostolius skaičiuoja tūkstančiais eurų.

Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad su prezidentu Gitanu Nausėda jis ir jo partija puikiai bendradarbiauja. Visgi nesutarimai dėl gyventojų pajamų mokesčio mažinimo, teisėjų skyrimų ir ministro Jaroslavo Narkevičiaus likimo tam prieštarauja. Kaip yra iš tiesų, klausiame paties Ramūno Karbauskio. Sveiki.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta sako, kad šių metų biudžetas turi būti patikslintas.    „Nuosekliai teigiame, kad apsvarsčius visas ekonomikos skatinimo iniciatyvas, be abejo, valstybės biudžetas nusipelno būti patikslintas“, – antradienį Seime sakė S. Krėpšta, pristatydamas prezidento iniciatyvas dėl gyventojų pajamų mokesčio (GPM) mažinimo iki 15 proc. ir neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimo iki 400 eurų nuo liepos 1-osios.

Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant laikinai, iki metų pabaigos penkiais punktais iki 15 proc. sumažinti gyventojų pajamų mokestį (GPM), valstiečiai siūlo tarifo nekeisti. Kita Seimo narių grupė GPM mažinimui neprieštarauja, tačiau mažesnį tarifą siūlo taikyti tik pajamoms iki vieno vidutinio darbo užmokesčio.