Šiuo metu didžiausiais galimais „Ignitis“ varžovais dėl gyventojų pinigų už elektrą laikomos Latvijos ir Estijos energetikos milžinės, įsteigusios savo filialus Lietuvoje.
„Mes jau seniai verslo modelį dėliojame taip, kad pajėgtume kokybiškai aptarnauti didelį skaičių mažų klientų. Juos sunkiau pasikviesti pas save, bet kai jie prisijungę, lojalesni vartotojai“, – sako „Elektrum“ direktorius Martynas Giga.
Per artimiausius porą metų elektra, Seimo sprendimu, taps panašia preke kaip ir, pavyzdžiui, telefono ryšys. Tik naujų elektros kabelių į namus niekas neves, tais pačiais laidais energija ir toliau atkeliaus, tačiau už ją susimokėti turėsime jau nebūtinai valstybinei „Ignitis“ bendrovei. Ir elektros pardavėjas nebūtinai ją pats turės gaminti, galės tiesiog kitų pagamintą energiją perparduoti. Nors ir kas mėnesį esą galėsime keisti tiekėjus pagal tai, kuris tuo metu suvilios mažiausia kaina, nuolaidomis ar papildomomis dovanomis.
„Kaina nebus vienintelis faktorius, kuriuo tiekėjai stengsis vilioti klientus. Kiti faktoriai bus papildomos paslaugos arba elektros planai“, – pasakoja „Ignitis“ atstovas Andrius Kavaliauskas.
Tad gyventojams artėja nelengvos dienos ir papildomas darbas susiskaičiuoti palankiausią elektros pasiūlymą.
„Produktų gali būti elektros tiekimo rinkoje pačių įvairiausių, pradedant žalia energija, baigiant produktais kaip saulės elektrinių įrengimu, nuotolinių elektrinių, elektromobilių ir pan“, – teigia Energetikos reguliavimo tarybos pirmininko pavaduotojas Renatas Pocius.
„Gali būti variantų, kad atsiras tiekėjų, kurie kita veikla užsiima, interneto tiekėjas, sakys, kartu jums galiu nupirkti elektros ir pakete bus pigiau“, – kalbėjo energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas.
Ir nors laisva rinka ir konkurencija politikų pateikiamos kaip geriausias būdas užtikrinti kokybiškas ir pigias paslaugas, elektros rinkos liberalizavimo atveju, tokių pažadų, deja, niekas nežarsto.
„Tiekėjo marža šiandien yra santykinai nedidelė mūsų nustatyta, 3 proc. nuo elektros energijos įsigijimo kainos. Sunku prognozuoti, kokia marža bus ateityje“, – sako R. Pocius.
„Ar bus kaina tokia, kokia šiandien, sunku pasakyti. Tikėtina, kad ji bus didesnė. Šiandien ji prasilenkia su rinkos kaina“, – pasakoja „Elektrum“ direktorius Martynas Giga.
„Gali tekti mokėti ir daugiau, ir mažiau. Bus pasiūlytos įvairios sutartys, variantai, tarp jų reikia nepasimesti“, – teigia V. Jankauskas.
„Garantijos, kad mažės kainos, neduočiau. Buvo kainų šoktelėjimai kitose šalyse liberalizuojant 5-10 proc., kol rinka susitvarkė, grįžo prie pusiausvyros“, – kalbėjo Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys.
Tad kodėl gi visgi Lietuva imasi liberalizuoti elektros rinką? Tokios esą žaidimo taisyklės visoje ES, o Lietuva jas įsiveda viena paskutinių. Kaimyninėje Latvijoje prieš 5, o Estijoje prieš 7 metus elektra tapo nebe monopoline valstybės preke.
O kad gyventojai sukrustų ir pasirinktų vieną iš elektros pardavėjų, valdžia numatė ir botagą. Kas pavėluos į nustatytus terminus, kuriuos Seimas nustatė pagal vidutinį elektros suvartojimą per metus, už kiekvieną kilovatvalandę turės mokėti po papildomą centą. Tad politikai viliasi, kad prieštaraujančių naujajai elektros prekybos tvarkai nebus daug.
