LVAT liepos 1 dieną atmetė Mockų skundą ginče su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI) ir paliko nepakeistą verslininkui nepalankią 2018-ųjų spalio pabaigoje priimtą Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) nutartį.
Teismas neatskleidžia D. Mockaus ir VMI ginčo sumos, tačiau D. Mockaus advokatė Inga Pakalniškytė anksčiau BNS teigė, jog ji neviršija 2 mln. eurų.
„Dar yra neišbaigtos teisinės gynybos priemonės šioje byloje – neatmetama galimybė kreiptis su skundu į Konstitucinį Teismą, taip pat ir į Strasbūro teismą“, – BNS antradienį sakė I. Pakalniškytė.
Ginčas kilo dėl 2013 metų gruodį sudaryto sandorio, kuriuo Mockai 34,76 proc. „Minvistos“ akcijų pardavė koncernui „MG Baltic“. Už akcijas atsiskaitytą gruodžio 30 ir 31 dienomis. Tai buvo paskutinės dienos, kai galiojo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata, numatanti, jog pajamos už parduotus vertybinius popierius, įsigytus iki 1999-ųjų, yra neapmokestinamos.
Iš lėšų, gautų už parduotas „Minvistos“ akcijas, Mockai tą pačią gruodžio 31 dieną sumokėjo už įsigytas „MG Baltic“ obligacijas. LVAT teigimu, „MG Baltic“ neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti už įsigytas akcijas, todėl jų pasiskolino iš „Minvistos“, o lėšas, gautas iš Mockų už obligacijas, nedelsdamas panaudojo šios paskolos refinansavimui.
LVAT teigimu, nagrinėjant šiuos sandorius svarbu, kad Mockai juos sudarė su susijusiu ir išimtinai jų pačių kontroliuojamu ūkio subjektu – D. Mockus buvo ir yra vienintelis „MG Baltic“ akcininkas, valdybos pirmininkas bei vadovas. Mockai taip pat buvo ir vieninteliai „Minvistos“ akcininkai.
„Aplinkybė, jog koncernas skolinosi iš „Minvistos“ lėšas, reikalingas akcijoms įsigyti, o šią paskolą nedelsdamas refinansavo už obligacijas gautomis lėšomis, yra pakankama, taikant turinio viršenybės prieš formą principą, konstatuoti, kad Mockai iš esmės patys paskolino koncernui lėšas, reikalingas akcijoms įsigyti“, – rašoma LVAT nutartyje.
Joje pažymima, kad Mockams iki akcijų pardavimo priklausė 100 proc. „Minvistos“ akcijų, tačiau „MG Baltic“ perleistos tik tos akcijos (34,76 proc. paketas), kurios buvo įgytos iki 1999 metų sausio 1 dienos ir kurių perleidimo pajamos tuomet buvo neapmokestinamos GPM.
„Visa tai (....) patvirtina, kad sandorių tikslas buvo įgyti mokestinę naudą – palūkanų forma ir iš akcijų pardavimo gauti neapmokestinamųjų pajamų, kuri tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė nagrinėjamoje byloje, akivaizdžiai negali būti pripažinta suderinama su apmokestinimo išimtį numačiusių mokesčių įstatymo nuostatomis“, – rašoma nutartyje.
LVAT teigimu, konstatavus Mockų piktnaudžiavimą, spręstina, kad VMI pagrįstai atsisakė pripažinti jų teisę į ginčo pajamų neapmokestinimą ir pagrįstai taikydamas Mokesčių administravimo įstatymą kvalifikavo ginčo teisnius santykius apmokestinimo GPM tikslais.
Pasak D. Mockaus advokatės, šiuo atveju mokesčių lengvatos objektu buvusių akcijų perleidimas apmokestintas išimtinai, grubiai pažeidžiant teisėtų lūkesčių, proporcingumo bei teisinės valstybės principą.
„Su teismo pozicija dėl mokestinių lengvatų taikymo nesutinkame. Penkiolika metų galiojusi mokestinė lengvata, kuri neapmokestinamosioms gyventojų pajamos priskyrė visas gyventojų pajamas iš iki 1999 metų sausio 1 dienos įsigytų vertybinių pardavimo, turėtų būti taikoma besąlygiškai“, – BNS tvirtino I. Pakalniškytė.
D. Mockus beveik 35 proc. jo kontroliuojamos „Minvistos“ akcijų „MG Baltic“ už neskelbiamą sumą perleido 2013 metų gruodžio 31 dieną. Koncerno atstovai tuomet teigė, kad „tai buvo padaryta, siekiant valdymo paprastumo ir efektyvumo“, tačiau rinkos dalyviai neatmetė ir mokestinių sandorio priežasčių.
Nuo 2014 metų panaikinta pajamų mokesčio lengvata gyventojų pajamoms, gautoms pardavus akcijas, įsigytas iki 1999 metų, ir pajamoms, gautoms pardavus ilgiau kaip metus išlaikytas akcijas, todėl, anot analitikų, tokias akcijas buvo verta parduoti dar 2013 metais.
